Pats menininkas savo kūrybos stilių vadina postekspresionizmu, kuriam ir yra būdingas siekis perteikti žmogaus vidinį pasaulį, emocijas ir tikrovės išgyvenimą, dažnai naudojant ryškias spalvas ir deformuotas linijas. Žymiausi šios krypties atstovai pasaulyje – tai Edvardas Munchas ir Vincentas van Gogas.
„Pajūrio naujienoms“ parodos autorius sakė, kad žmonėms, kurie domisi menu, jo braižas ir yra lengvai atpažįstamas iš ekspresyvių potėpių ir ryškių spalvų, kuriomis konstruojamos formos ir žmogaus figūros.
„Esu bandęs tapyti ir gamtą, buities daiktus, ir peizažus. Mano braižas nuo kūrybos pradžios stipriai pakito: pirmiesiems paveikslams labiau būdingi dviejų – baltos ir juodos – spalvų potėpiai, dabar dominuoja ryškios spalvos. Ilgainiui kažkaip patraukė žmogus, jo kūnas. Beje, nestatiškai atvaizduoti žmogų yra vienas sunkesnių meninės raiškos būdų. Užkabino ir nebepaleido. Kūnas man – tarsi žmogaus vidinio pasaulio išraiška, tarsi instrumentas įvairiose jo veiklose“, – atviravo menininkas, pamėgęs vaizduoti visuomenėje labiausiai matomus personažus – muzikantus, sportininkus, šokėjus.
Jo parodoje Kretingoje iš daugiau kaip dešimties masyvaus formato drobių į akis krinta smuiku grojantis muzikantas. Puolimo judesyje sustingęs boksininkas. „Tai – labiau povyza, šiais savo darbais nesiekiau atvaizduoti konkrečių personažų, nes boksą lankiau ir pats vaikystėje – ši tema kažkaip ataidėjo į drobę iš anų laikų“, – tvirtino dailininkas.
Tačiau yra ir konkrečių asmenybių, kurios, sakė menininkas, jį vienaip ar kitaip žavi, ir jis stengėsi jų vidinį būvį, jų charakterį perteikti spalvomis, per tam tikrą judesį. Vaizduodamas pasaulinio garso anksti mirusią britų violončelistę Žakliną (Jacquelin) du Prė, perteikė ją taip, kaip vaizduotėje matė ją grojant – jos muziką per spalvų potėpius. Arba vaizduodamas amerikiečių džiazo saksofonistą kompozitorių Džoną Koltreiną (John Coltrane) mąstė, kaip spalvomis išreikšti jo garsųjį gabalą „Brazilija“ – jį girdi, bet kaip perteikti drobėje? Pasirinko mėlyną ir raudoną, – tai, kas jo pajautimu labiausiai atitiko brazilišką dvasią.
Žvelgiant į V. Viningo paveikslus, iš tiesų tarsi ataidi siautulingi džiazo ritmai, juntama judesio energija – parodos lankytojai gali pajausti meistriškai perteiktą akimirkos nuotaiką.
Iš Pasvalio kilęs profesionalus meno kūrėjas V. Viningas baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1990-ųjų apsigyvenęs Klaipėdoje, įsitraukė į meninį uostamiesčio gyvenimą. Daugiau kaip tris dešimtmečius dirba pedagoginį darbą.
Menininkas sakė surengęs per 30 personalinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose – beje, Kretingoje pirmąsyk, tačiau ketina dar apsilankyti, taip pat – Vokietijoje, Amerikoje, Suomijoje. Dalyvavo grupinėse parodose Estijoje, Latvijoje. Švedijoje, Vokietijoje, Kinijoje ir kitose šalyse. Jo tapybos darbų yra įsigiję MO ir TAAD Fundation muziejai Lietuvoje bei privatūs kolekcininkai – paveikslai iškeliavę į Japoniją, Ameriką, Vokietiją ir kitur.
V. Viningas 2018 m. buvo apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos aukso ženklu Nr. 59 (beje, šis skaičius parodo, kiek menininkų šiais ženklais apdovanota ligi tol), jis įteiktas už ekspresyvų potėpių ir spalvų džiazą drobėje bei ilgametį darbą Lietuvos dailininkų sąjungos taryboje.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
