Kogeneracines katilines stato atokesnėse vietovėse
„Suskaičiavę kaštus atliksime jų analizę, vertinsime, kiek kainuotų kogeneracijos idėją įgyvendinti pradžioje, galbūt pagrindinėje Kretingos miesto katilinėje Melioratorių gatvėje. Kiek tai kainuotų įmonei, aiškinsimės galimybes projektui lėšų gauti ir iš kitų, kaip antai, ES paramos šaltinių“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktorius Donatas Gedmintas, akcentavęs, kad šilumos ūkio modernizavimo išlaidos gula į šilumos kainą, kurią sumoka vartotojai. „Svarbiausia, kad nenuskriaustume vartotojų“, – tarė įmonės vadovas.
Vokietijos ir Austrijos šilumos įmonėse, technologijų kogeneracinėms katilinėms gamykloje kartu su D. Gedmintu, jo pavaduotoju Tomu Liaučiu lankęsis Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius dėl šių technologijų diegimo Kretingos miesto ir dargi mažesnėse Darbėnų, Salantų, kitų rajono gyvenviečių katilinėse buvo labiau užtikrintas. „Įdiegus kogeneraciją nieko nebeišmetama į atmosferą – visos kuro degimo proceso dujos paverčiamos elektros energija. Tarkime, katilinė pagamina 100 kilovatų šilumos, plius 50 kilovatų elektros energijos“, – teigė jis.
Mintį pertvarkyti Savivaldybės įmonės Kretingos šilumos tinklai katilines į kogeneracines A. Kalnius parsivežė iš Ukrainos Novovolynsko miesto savivaldybės, kurią su Kretingos rajono savivaldybe sieja partnerystė. Ukrainoje toks šilumą gaminančių katilinių autonomiškumo, kai jos pačios apsirūpina reikalinga elektra, užtikrinimas yra gyvybiškai svarbus dėl penktus besitęsiančios Rusijos agresijos, nes agresorius nesiliauja niokoti Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Kai vėjo, saulės, kitos elektros jėgainės yra nutolusios nuo šilumą gaminančių katilinių ir elektra į katilines atiteka laidais, karo sąlygomis kyla nuolatinis pavojus, kad laidai bus sugadinti, nutrūks ne tik elektros, bet ir šilumos tiekimas.
Šilumą kogeneraciniais katilais gaminančioje įmonėje netoli Drezdeno Vokietijoje ir kitoje, veikiančioje Austrijos kalnuose, atokioje gyvenvietėje, kur yra ir kogeneracinių katilų gamykla, maloniai šeimininkų priimti kretingiškiai turėjo galimybę išsamiau susipažinti su šios technologijos veikimu, pranašumais. Austrijoje aplankytos šilumos tinklų įmonės akcijų dalis priklauso šią technologinę įrangą čia gaminančiai įmonei, kitas akcijas valdo vietos bendruomenė, ūkininkai, tiekiantys katilinei medieną. Katilinę įrengti akcininkams kainavo apie 1,7 mln eurų, kitas trūkstamas lėšas gavo iš ES, kaip paramą. Aukštai kalnuose elektrą tiekti laidais yra brangu, tad šilumą ir elektrą gaminančios katilinės tokiose atokiose vietovėse, anot išvykoje dalyvavusių kretingiškių, šiandieną išties yra nepamainomos.
Realiausia galimybė diegti naują technologiją – Melioratorių gatvės katilinėje
„Jei greitai imtis tokio pilotinio projekto kogeneracijos idėjai įgyvendinti, tam tinkamiausia yra Kretingos miesto Melioratorių g. esanti katilinė. Pastačius 2–3 kogeneracinius katilus katilinė pasigamintų elektros poreikį sau. Kretingoje būtume pasirengę ir ištikus valandai x , tikėkimės, kad to nebus“, – kalbėjo T. Liaučys.
D. Gedmintas atkreipė dėmesį, kad taikant kogeneraciją yra svarbu subalansuoti pagaminamos elektros ir šilumos sunaudojimą, priešingu atveju, esant elektros pertekliui, elektrą tektų kaupti, pagaminus perteklinę šilumą – aušinti katilus, o tai brangintų projektą. Direktorius irgi pritarė, kad pilotinį kogeneracijos projektą įgyvendinti reikėtų Kretingos miesto pagrindinėje katilinėje. „Šioje katilinėje ir šilumą, ir elektrą yra kur padėti tiek žiemą, tiek vasarą“, – argumentavo D. Gedmintas, paaiškinęs, kad šilumą ir elektrą gaminančios sąlyginai nedidelės galios katilinės veikia pirolizės principu: kaitinant medžio granules, skiedras, šiaudus, ar kitą neiškastinį kurą iki tam tikros temperatūros susidaro anglis – iki galo nesudegantis produktas, ir išsiskiria dujos, kurias elektros generatorius paverčia elektra. „Tai katilas be kamino. Iš tokio katilo, kaip iš automobilio duslintuvo į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis iš esmės yra lygus nuliui“, – dar vieną svarbų, tausojantį gamtą kogeneracinės technologijos pranašumą įvardijo D. Gedmintas.
A. Kalnius svarstė, kad katilinės Melioratorių gatvėje pagamintą perteklinę elektros energiją būtų galima panaudoti elektriniam Savivaldybės transportui įkrauti , taip pat Kretingos autobusų parko neseniai įsigytiems elektriniams autobusams. „Atnaujindami Savivaldybės transporto ūkį orientuojamės į elektra varomas transporto priemones“, – tarė meras.
Kalnius užsiminė, kad Savivaldybė lėšų galimam „Kretingos šilumos tinklų“ katilinės Melioratorių g. kogeneracijos projektui žvalgosi ir ES paramos šaltiniuose. „Šį rudenį skelbiamas naujas šaukimas iš ES paramos finansuojamiems projektams teikti. Aiškinsimės dėl paramos gavimo galimybių Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijose. Jeigu pavyktų idėją įgyvendinti, tai būtų proveržis Savivaldybės energetikos ūkyje, su šiuo projektu pionieriai būtume ir respublikoje“, – kalbėjo A. Kalnius.
—
„Kretingos šilumos tinklai“ gavo 350 tūkst. eurų ES paramą iš Aplinkos projektų valdymo agentūros, pridėję dar įmonės 422 tūkst. eurų ėmėsi tvarkyti katilines Jokūbave, Kulūpėnuose – šių katilinių atnaujinimą planuoja užbaigti šiemet, kitąmet kibs į Darbėnų ir Kartenos katilines, kurių katilams per 20 metų, renovuos katilinę Vydmantuose ir penktąją Kretingos miesto katilinę Pasieniečių gatvėje, kuri iki šiol yra kūrenama iškastiniu kuru, dujomis, brangesnėmis už biokurą ir labiau teršančiomis aplinką.
