Ugniagesiams gelbėtojams – 13 iškvietimų
Per audrą darbo netrūko Kretingos rajono ugniagesiams. Vyriausiasis specialistas Egidijus Martinaitis įvardino, kad iš viso buvo fiksuota 13 įvykių, daugiausia susijusių su ant kelių ir elektros linijų nuvirtusiais medžiais, nulūžusiomis šakomis.
Pirmasis pranešimas gautas iš Lazdininkų kaimo 16.03 val. Čia medis buvo nuvirtęs ant elektros stulpo ir atsirėmęs į kitą medį, dar vienas didelis medis buvo pakibęs ant elektros laidų. Pavojinga vieta buvo aptverta, gyventojai įspėti, o ugniagesiai laukė atsakingų darbuotojų.
Tą patį vakarą gelbėtojai skubėjo į Padvarių kaimą, Vingių gatvę, kur medis buvo užvirtęs ant kelio. Jį teko supjaustyti ir patraukti, kad būtų galima saugiai važiuoti. Medį nuo kelio ugniagesiai šalino ir Medšarkių kaime, kelyje Darbėnai–Laukžemė. Dar vieną nulūžusią šaką ugniagesiai pastebėjo grįždami iš šio iškvietimo – Laukžemės gatvėje, prie mokyklos. Kliūtis nuo kelio buvo pašalinta.
Žalgirio seniūnijoje, Kumponų viensėdyje, taip pat teko šalinti ant kelio užvirtusį medį. Laivių kaime, Pievų gatvėje, ugniagesiai buvo iškviesti dėl elektros laidų. Atvykus paaiškėjo, kad elektrą ESO išjungė nuotoliu ir tiesioginio pavojaus nebuvo.
Naktį darbų nesumažėjo. Rugpjūčio 23-iosios naktį, 2.55 val., gautas pranešimas apie ant kelio, važiuojant nuo Šventosios Darbėnų link, užvirtusį medį. Ugniagesiai jį supjaustė ir patraukė nuo važiuojamosios kelio dalies.
Rytą iškvietimai tęsėsi. Salantuose, Laivių gatvėje, 7.55 val. pranešta apie medį, nuvirtusį ant namo stogo ir užtvėrusį įvažiavimą į vaikų darželį. Medis buvo pašalintas. Tuo metu Lazdininkų kaime, Gintaro gatvėje, pranešta apie medį ant namo ir nuvirtusį elektros stulpą. Atvykę ugniagesiai nustatė, kad medis buvo nuvirtęs į privatų sklypą, elektros stulpas nuverstas, tačiau laidai nenutrūkę, tiesioginio pavojaus žmonių gyvybėms nebuvo. „Lūžtantis medis žalos pridarė trims sklypams, tačiau pavojaus gyvybei nebuvo“, – tikino E. Martinaitis. Apie situaciją informuota ESO.
Jokūbavo kaime, A. Stulginskio gatvėje, 9.16 val. gautas pranešimas apie medį, nutraukusį elektros laidus. Informuoti elektrikai, pavojinga zona aptverta įspėjamąja juosta.
Nasrėnų kaime ugniagesiams teko šalinti ant kelio nuvirtusį medį, o Asteikių kaime, Vargučio gatvėje, medis buvo užvirtęs ant važiuojamosios kelio dalies ir visiškai trukdė pravažiuoti. Atvykus gelbėtojams kliūtis pašalinta. Nasrėnuose ugniagesių komanda supjaustė medį, kuris užvirto ant Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus kluono stogo – tuo metu čia vyko spektaklis.
Dar vienas iškvietimas 9.21 val. gautas Vydmantuose, Verslininkų gatvėje. Ties kapinėmis gulėjęs medis užtvėrė kelią. Ugniagesiai jį supjaustė ir pašalino.
„Darbo netrūko. Daugiausiai šalinome medžius, buvo ir tokių atvejų, kai medžiai nutraukė elektros laidus“, – apibendrino
E. Martinaitis.
Pasak jo, dalį audros sukeltų kliūčių žmonės susitvarkė patys, todėl ne visi atvejai pateko į ugniagesių gelbėtojų iškvietimų statistiką.
Laukė gyventojų skambučių
Po savaitgalį rajoną pasiekusios audros Kretingos rajono seniūnijose pirmadienį jau buvo galima įvertinti, kas liko po stipraus vėjo ir lietaus. Nors prognozės neramino, daugelyje vietų seniūnai didelių nuostolių nefiksavo. Daugiausia darbo teko dėl nulūžusių šakų, pavienių nuvirtusių medžių, vietomis sutrikusio elektros tiekimo ir gausesnio vandens.
Vydmantų seniūnijos seniūnas Rimvydas Šakinis, apvažiavęs seniūnijos teritoriją, sakė, kad audra Vydmantuose buvo gana rami, palyginti su tuo, ko buvo galima tikėtis pagal prognozes. Keliose gatvėse buvo elektros sutrikimų, Verslininkų gatvėje nuvirto medis ir užtvėrė pravažiavimą, o Gintaro gatvėje, prie regioninio kelio, taip pat buvo nuvirtęs beržas.
„Prilaužyta šakų, bet šiandien tvarkome savo teritoriją“, – pirmadienį situaciją apibendrino
R. Šakinis. Pasak seniūno, ekstremalios situacijos nebuvo, o ir dėl lietaus sukeltų problemų gyventojai daug nesikreipė. Kai kur vanduo buvo pradėjęs bėgti nuo gatvių į sklypus, tačiau gyventojai patys įjungė siurblius ir susitvarkė.
Panašiai audrą įvertino ir Kartenos seniūnė Alina Jonutienė. Ji pirmadienį pati apvažiavo seniūnijos kelius ir gyvenvietes, tikrindama, ar kur nors neliko didesnių audros padarinių. Pasak jos, didelių problemų neužfiksuota, tačiau neramino smarkiai pakilęs vandens lygis Minijos upėje.
Vis dėlto gyventojų prašymų dėl užtvindytų teritorijų ar elektros sutrikimų seniūnija beveik nesulaukė. Dalis problemų buvo sutvarkytos gyventojų pastangomis. Kartenos miestelyje prie elektros skydinės nuvirtęs medis užkrito ant laidų ir šalia esančio gyventojo pastato. Tvarkyti šią vietą padėjo vietos gyventojai Gintaras Žiobakas ir Arūnas Smilingis.
Kelyje taip pat buvo pastebėta pavienių nuvirtusių medžių. Vieną jų ties Žadeikiais seniūnijos darbuotojai pirmadienį dar tvarkė. Tačiau, A. Jonutienės teigimu, bendras vaizdas po audros Kartenoje buvo gerokai ramesnis, negu iš pradžių baimintasi.
„Visą savaitgalį tikėjausi skambučių iš gyventojų, bet jų nesulaukiau“, – sakė seniūnė, pridūrusi, kad prieš audrą kartu su darbuotojais buvo stengiamasi iš anksto susitvarkyti vietas, kuriose galėjo kilti problemų.
Kretingos seniūnijos seniūnė Lina Rimkuvienė taip pat tvirtino, kad jos vadovaujamoje teritorijoje didesnių audros padarinių nebuvo. Buvo prilaužyta šakų, kai kur keliuose susidarė vandens sankaupos, tačiau gyventojų skundų seniūnija nesulaukė.
Kretingos seniūnijos darbuotojai tvarkė teritorijas, rinko nulūžusias šakas, o kai kur buvo nuleidžiamas ant kelio susikaupęs vanduo. Seniūnė pripažino, kad visą savaitgalį laukė gyventojų skambučių, tačiau jų taip ir nesulaukė.
Seniūnijose tvarkė viešąsias erdves
Žalgirio seniūnijoje audra taip pat paliko daugiau tvarkymo darbų negu rimtų nuostolių. Seniūnas Donatas Bieliūnas įvardino, kad Jokūbave, A. Stulginskio gatvėje, nuvirto medis, nutraukęs elektros laidus. Medis buvo pašalintas ankstų rytą, o elektros tiekimo problemos taip pat pradėtos spręsti.
Žalgirio seniūnijos teritorijoje buvo daug nulaužytų šakų, įvairių nuo medžių prikritusių šiukšlių. Kai kur gyventojai patys pasitvarkė ir patraukė kliūtis nuo kelių. Daugiau dėmesio, pasak seniūno, žmonės ėmė skirti ir pavojingai atrodančioms šakoms bei medžiams – seniūnija sulaukė daugiau prašymų dėl leidimų juos kirsti ar tvarkyti.
Didžiausia problema po gausesnio lietaus Žalgirio seniūnijoje buvo vanduo. Seniūnas atkreipė dėmesį, kad senos melioracijos sistemos ne visada pajėgia susidoroti su šiuolaikinių gyvenamųjų teritorijų vandens kiekiu. „Melioracija daug kur buvo projektuota laukams, o dabar ir urbanizuotoms teritorijoms tenka susidoroti su per dideliu kiekiu vandens“, – paaiškino D. Bieliūnas.
Darbėnų seniūnijoje didesnių audros padarinių taip pat nebuvo. Seniūnas Alvydas Poškys teigė, kad kai kur ant kelių buvo nuvirtusių medžių, tačiau jie buvo greitai pašalinti. Seniūnija dėl didesnių problemų gyventojų skundų nesulaukė.
Daugiausia darbo čia, kaip ir kitur, teko surinkti prilaužytas šakas ir sutvarkyti viešąsias erdves. „Tvarkomės viešąsias erdves. Dėl šviečiančių sūpynių parko jokių pranešimų nesulaukiau, dar vyksiu apžiūrėti“, – kalbėjo A. Poškys.
Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė audros padarinius taip pat įvertino kaip nedidelius. Salantuose nuvirto vienas medis, tačiau nieko nekliudė. Buvo ir pavienių nulūžusių šakų. Viena didesnė šaka užkrito ant gyvenamojo namo ir apgadino šiferį, tačiau didesnės žalos išvengta.
Daugiau rūpesčių sukėlė Salanto upė. Po lietaus ji smarkiai pakilo ir buvo išėjusi iš savo krantų. Šeštadienį ir sekmadienį vanduo buvo užliejęs stadioną, todėl juo nebuvo galima naudotis, tačiau pirmadienį vanduo jau buvo nuslūgęs. Upė dar laikėsi pakilusi, o gruntas kai kur buvo labai šlapias.
Salantų seniūnijos darbuotojai jau nuo ryto tvarkė audros paliktas šakas, medžius ir gatvėse susikaupusias šiukšles.
Kretingos mieste, pasak seniūnės pavaduotojos Almos Patamsienės, gyventojų skambučių dėl audros padarinių taip pat beveik nebuvo. Daugiausia medžių privirto parkuose. Daugiau jų, kaip informavo komunalinių tarnybų darbuotojai, buvo Jauryklos parke. „Audra gal ir aplenkė mūsų miestą, lyginant su tuo, ko tikėjomės iš pranešimų apie audrą“, – apibendrino A. Patamsienė.
Liko be elektros
Pirmadienio ryto ESO duomenimis, Klaipėdos ir Kretingos rajone elektros tiekimas tuomet buvo sutrikęs atitinkamai apie 13 ir 283 klientams, šiuose rajonuose bendrai fiksuota 54 elektros tiekimo pažeidimai. Didžioji dalis elektros tiekimo sutrikimų buvo susiję su pažeidimas 10 kV įtampos tinkle.
„ESO deda visas pastangas kuo greičiau atkurti elektros tiekimą, tinklo tvarkymo darbai vykdomi trečią parą iš eilės. Visoje Lietuvoje yra sustiprintos pajėgos, sekmadienį dirbo 260 operatyvinių brigadų ir 39 dispečeriai, tačiau pažeidimų mastas yra didžiausias užfiksuotas per kelis dešimtmečius. Be to, audrai užtrukus 12 valandų, dalies tinklo atstatymo darbų nebuvo galima pradėti dėl saugumo, kol nenurimo stiprus vėjas“, – apibendrino ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Padaryta žala tinklui ir darbai, kurių reikia elektros tiekimui atkurti, kiekvienu atveju, anot ESO, skiriasi: jei išverstos elektros tinklo atramos ar pažeisti keli tinklo elementai, atstatyti gali užtrukti ilgiau, o mažesnio masto pažeidimus galima pašalinti greičiau.
Pirmadienio rytą visoje Lietuvoje buvo užfiksuota 5,4 tūkst. tinklo pažeidimų, dėl kurių elektros tiekimas sutrikęs maždaug 129 tūkst. ESO klientų.
Iškrito daugiausiai kritulių
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Eligijus Labanauskas „Pajūrio naujienoms“ pateikė duomenis dėl audros intensyvumo mūsų rajone: „Kretingos automatinėje meteorologijos stotyje (AMS) rugpjūčio 22 d. (dienos metu) išmatuota 56,9 mm kritulių, naktį – dar 0,4 mm. Šventosios AMS dienos metu iškrito 41 mm kritulių, o stipriausi vėjo gūsiai siekė 23,7 m/s.“
Jo kolega Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika pakomentavo, kad bendrai paėmus Vakarų Lietuvoje iškrito daugiausia kritulių ir buvo pasiektas didžiausias lietaus intensyvumas, o pats didžiausias – Šilutėje, kur pasiektas katastrofinis lietaus intensyvumas: „Vis tik kritulių buvo mažiau negu per 2024 m. liepos pabaigoje buvusią panašią audrą.“
Vėjas, specialisto teigimu, buvo tikrai labai stiprus, tačiau šį kartą jis labiausiai siautė žemyno gilumoje, pajūrio regioną siaubė šiek tiek mažiau: „Vėjo audra priminė tipinę, kuri labiau būtų būdinga vėlyvą rudenį ar žiemą. Ją lėmė mūsų regione gilėjantis ciklonas – žemo slėgio sūkurys, kuriame slėgis krenta. Šaltuoju metų laiku medžiai būna be lapų, todėl vėjas mažiau pridaro žalos. Dabar viskas dar su lapais, tad vėjui buvo lengviau išversti medžius, nutraukti elektros laidus.“
Artimiausios dienos, pasak specialistų, bus gerokai ramesnės, sausesnės ir šiltesnės dėl padidėjusio atmosferos slėgio.
