Siejo kūrybinė bendrystė
Vaizdingame Darbėnų miestelio viensėdyje, supamame šimtamečių ąžuolų, dirbtuves įkūrę R. ir G. Staškauskai surengė simpoziumą, kurio tikslas – įamžinti pasaulinio garso išeivijos menininko modernisto Antano Mončio, kilusio iš šio krašto, Mončių kaimo Grūšlaukės pašonėje, atminimą. Karo bangos nublokštas A. Mončys gyveno ir kūrė Paryžiuje, ten pirmiausia savo kūryba ir pelnė pripažinimą, tačiau amžino poilsio yra atgulęs Grūšlaukės kaimo kapinėse. Šiemet yra minimos šio savito kūrybos braižo menininko, gebėjusio prakalbinti ir medį, ir akmenį, 105-osios gimimo metinės.
Į simpoziumą jo rengėjai R. ir G. Staškauskai pasikvietė savo stiliumi jų kūrybai artimą akmens skulptorių S. Jurašką, kurio darbai puošia netoliese, Šventojoje, poilsio cantro „Energetikas“ erdves.
Šios menininkų trijulės simpoziumas, jame gimstantys darbai ir buvo skirti Antano Mončio metams paminėti.
Menininkai kūrė iš Žemaitijos lauko riedulių, kurių parūpino vietiniai ūkininkai, o jų darbą galėjo stebėti Darbėnų gimnazijos ir kitų rajono ugdymo įstaigų mokiniai, kuriuos į sodybą pasirūpindavo atvežti mokyklų bendruomenės.
„Leidome vaikams ne tik stebėti mūsų darbą, bet ir išbandyti kaltus, patiems paragauti skulptoriaus duonos. Vyko edukacijos, diskusijos, ir ši mus susiejusi bendrystė buvo įstabiausias dalykas. Norisi, kad bendrystė su jaunąja karta tęstųsi, kad vaikai šviestųsi, pažintų šiuolaikinį meną, jo vienijančią galią, nes visi kartu šiame pasaulyje mes galime daug“, – prisimindama šiltą simpoziumo atmosferą, kalbėjo jo dalyvė menininkė R. Staškauskienė.
Simboliai: vėjas, burės, rankos
Simpoziumas R. ir G. Staškauskų sodyboje truko 3 mėnesius, jam pasibaigus, skulptūros buvo išgabentos į Darbėnų miestelį. Rasos sukurta skulptūra, kurią ji pavadino „Mitinė būtybė, naujas vėjas“ papuošė tvenkinio pakrantę senajame parke su šviečiančiomis sūpynėmis. O kitos dvi skulptūros – du suglaustus sparnus, tarsi maldai sudėtas rankas vaizduojanti S. Juraškos skulptūra „Sparnas lizde, delne, baltagalvės žiede“, taip pat vėjyje besiplaikstančią burę vaizduojanti G. Staškausko skulptūra, taip ir pavadinta „Gyvenimo burė, vėjo blaškoma“ – papildė prie Darbėnų gimnazijos jau anksčiau pradėtą kurti skulptūrų parką.
Skulptoriai R. ir G. Staškauskai yra sukūrę kelias reikšmingas skulptūras Darbėnų miestelyje: parke – „Langas į pasaulį“, pernai kartu su Darbėnų gimnazijos mokiniais sukūrė akmeninę skulptūrą „Kaukė“, kuri buvo atidengta gimnazijos kieme. Ši skulptūra tapo pirmuoju žingsniu kuriant skulptūras kraštiečiui skulptoriui Antanui Mončiui atminti.
„Dabartinės mudviejų su Gediminu skulptūros tarsi papildė viena kitą: mano akmuo pats pasiūlė kūrinio idėją – man jis priminė mitinę būtybę, naują vėją, kuris į Darbėnus atpūstų naujų gaivių kūrybinių idėjų, o Gedimino burė – tarsi pats gyvenimas: jis lankstus, lenkiasi į tą pusę, iš kurios papučia vėjai. Kolegos S. Juraškos kūrinys primena rankas, kurias taip pat labai mėgo vaizduoti pats Antanas Mončys“, – kūrybinius išpildymus apibūdino pašnekovė.

Paklausta, kaip buvo sumanytas šis simpoziumas, kuriuo siekiama pagerbti ir A. Mončį ir meniškais darbais praturtinti jo gimtąjį kraštą, R. Staškauskienė atsakė, kad jau anksčiau išvien su Darbėnų gimnazijos direktore Sonata Litviniene svarstė ir diskutavo, kad miestelį reikėtų papuošti meno kūriniais. Jos rūpesčiu ir buvo parengtas projektas, kuriuo siekta labiau įprasminti garsaus kraštiečio atminimą, o taip pat skatinti į kultūrinį gyvenimą įsitraukti visą bendruomenę, sukuriant šiuolaikinę meno erdvę po atviru dangumi – lauko galeriją, kuri susietų miestelį meno kūrinių taku nuo Darbėnų gimnazijos iki Vytauto Didžiojo vardo parko.
Jų sumanymą, pasidžiaugė menininkė, palaikė miestelio seniūnija ir bendruomenės žmonės. Simpoziume sukurtas skulptūras atgabenti iš dirbtuvių į parką bei gimnazijos kiemą ir jas pastatyti pagelbėjo darbėniškis Audrius Ruikys.
Būrys mokinių šio simpoziumo metu taip pat dalyvavo R. Staškauskienės keramikos dirbtuvėse: iš šamoto jie lipdė skulptūras, jas menininkei dar teks išdegti, po to jos bus įkurdintos Darbėnų gimnazijos erdvėse.
Pašnekovė tikino, kad šią lauko galeriją planuojama praplėsti, siekiant, kad ji taptų kultūrinės traukos vieta ir vietos gyventojams, ir miestelio svečiams.






