Dar kartą dėl Petrikaičių – SOS!

Žmogus – tik kosmoso dulkė: ryškiai švystelėjo ir dingo amžinybėje. Bet mums liko jo nuveikti geri darbai ir amžinas atminimas, pagarba artimųjų širdyse. Per tūkstantmečius kito to atminimo įamžinimo formos, kol atėjome iki dabar visuotinai pripažinto pažangiausio – tai palaikų kremavimo ir laidojimo kolumbariume – būdo.

Turėtume būti dėkingi to laikotarpio, kai buvo kuriamos Petrikaičių kapinės, rajono Savivaldybei, kad joms parinko gražią žalią aplinką ir vienas pirmųjų rajonų Lietuvoje pamatė kolektyvinio palaidojimo naudą. Kolumbariumų sektoriui paskirta pati gražiausia išlakių pušų guoto vieta, net be jokio vietovės darkymo nuteikianti amžinai ramybei. Bet per skubą liko neįvertinta tik viena aplinkybė. Esame giliai tikinti tauta, visame pasaulyje išskirtinai vertinama už reiškiamą atminimą ir pagarbą mirusiesiems, bet vieta simboliniams tos pagarbos atributams – žvakei ar gėlei – ties palaidojimais padėti liko neįrengta.
2019-aisiais metais, dar rajono mero Antano Kalniaus pirmos kadencijos pradžioje, mirusiųjų artimieji kreipėsi į merą su peticijomis ir eskizais, kad kolumbariumų papėdėje būtų įrengtos pagerbimo vietos. Juk ypač mūsų krikščioniškame krašte iki šiol gyvos atsisveikinimo ir pagarbos mirusiesiems tradicijos, neįsivaizduojamos be žvakės ir gėlių puokštės. Esu priverstas tas datas įvardinti: tai – pačios laidotuvės, po jų septintoji, trisdešimtoji dienos, metinės, dar valstybinės Motinos, Tėvo, Visų šventųjų ir Vėlinių dienos. O dar ir palaidotojo bei šeimos atmintinos gyvenimo datos. Tačiau bejausmė rajono aukščiausioji valdžia, paniekindama gilias tradicijas, nutarė … mirusiųjų artimuosius nuo to atpratinti. Savavališkai, neturėdama artimųjų pritarimo, ištaškiusi 20 tūkst. Eur, atliko pirmųjų kolumbariumų prieigų rekonstrukciją, įrengiant … bendrą visiems ir visų „kolchozišką“ pagerbimą.
Neapsikęsdami tokio mero ir jo parankinių savivaliavimo, pasiekę net Seimo kontrolierius, aktyviausi mirusiųjų artimieji vis dėlto privertė merą atsigręžti į visuomenę. Tad šįmet bus pastatyti dar du nauji kolumbariumai ir iš esmės pertvarkyta visų keturių kolumbariumų aplinka.
Deja, naujoji rekonstrukcija – dar tik vizijos stadijoje – jau užstrigo. Vėl nenumatytos vietos individualizuotam, kaip yra visame pasaulyje, pagerbimui, tai yra vizijoje vėl nesiekiama to, dėl ko iš esmės ir vyksta perrekonstravimas.
Vėl vykstant nesusikalbėjimui su valdžia, pagaliau meras pasiryžo vis dėlto tartis su visuomene. Tam visi šiuo klausimu suinteresuoti žmonės balandžio 14 d. 16 val. pasitarimui kviečiami į Kretingos rajono savivaldybės II a. esančią posėdžių salę.
Būdamas nemažos dalies mirusiųjų artimųjų atstovas, daugiau kaip 6-erius metus paaukojęs šiam kilniam reikalui, jaučiu būtinybę dar kartą pasidalinti savo įžvalgomis.
Pačiame pirmajame kapinių generaliniame projekte kolumbariumų sektorius sumąstytas su kuo mažiausia intervencija į gamtą, taigi estetiškas, ekonomiškas eksploatuoti, pigus įrengti. Ispanišku požiūriu manyta, kad to ir užtektų mirusiųjų ramybei. Gi lietuviškoje tradicijoje dar mažiausiai net trys kartos aktyviai mena išėjusįjį, todėl ir prašoma papėdėje įrengti nors mažas saleles atneštiems atributams įtvirtinti. Deja, lietuvių architektams tai atrodo senamadiška!? Ir, nors pirmoji rekonstrukcija jau pasmerkta, dabar siūlomoje vizijoje dar daugiau chaoso, fantazijos ir pompastikos, taigi ir pinigų visam tam įrengti, o individualizuotas pagerbimas vėl iš viso pamirštas. Neatsižvelgiama net į jau turimą patirtį, kad, nesant galimybės individualiam pagerbimui, žmonės dar vangiai renkasi kolumbariumą.
Vizijos kūrėjai net nesusimąsto, kad, vaikydamiesi įmantrumo, jie palaidotųjų urnas traktuoja kaip daiktus, supakuotus į lagaminą-kolumbariumą, erdvės šimtams palaidotųjų nebereikia, todėl tarpą tarp kolumbariumų užpildo naujais individualiais palaidojimais, prie jų dar betoniniais atminimo blokais, šalia – betoninės atraminės sienutės su masyviais ištisiniais suolais, ir visas šių visų „grožybių“ paklotas vietoj žalios vejos kelių hektarų sektoriaus plote išklotas granito ar betono plytelėmis. O prieš tai visą palaidojimų plotą dar rekomenduojama „permalti“, suformuojant banguotą reljefą. Tad net meras pastebėjo, kad tam įgyvendinti laukia didžiulės investicijos, dėl to nišų savininkai neabejotinai bus apmokestinami.
Giliai klysta tie, kurie mano, kad kolumbariumas skirtinas tik tiems, kurie neturi šalia artimųjų. Bet juk, pagal gyventojų lūkesčius sutvarkius aplinką, kolumbariumas būtų patrauklus visiems! Išsispręstų ir nedelsiant taisytina ydinga praktika visą kapavietę uždengti granito plokštėmis, atsiradusi dėl nusivylimo, rezignacijos, neturint galimybių, kam prižiūrėti kapavietę, nesant kito individualizuoto laidojimo varianto.
Vietoj klaikaus mirusiųjų „dusinimo“ visi mielai rinktųsi kolumbariumą, jei būtų protingai įrengtos pagerbimo vietos.
Tad grupės kretingiškių idėja dėl individualizuoto pagerbimo, sutvirtinta jų parašais, detalizuota ir įvilkta į meninį rūbą, vizijos kūrėjams, kaip užduotis, irgi turi būti pateikta visuomenės vertinimui. Kolumbariumų aplinka – tai ne vieta architektams reikštis su savo dešimtmečių įžvalgomis, juk žmonės laidojasi jau šiandien, su noru gerbti giliais šimtmečiais susiformavusias tradicijas.
Mieli kretingiškiai! Svarstomas klausimas anksčiau ar vėliau negailestingai palies kiekvieną mūsų, todėl ir kiekviena jūsų mintis yra svarbi. Tad nelikite abejingi – balandžio 14 d. 16 val. atvykite į Kretingos rajono savivaldybės posėdžių salę su savo idėjomis, nes jūsų abejingumas reikštų sprendimų priėmimą patikėti tik saujelei „išrinktųjų“. Sau ir savo artimiesiems turime užtikrinti patogų ramybės uostą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *