Lietuvos kultūros tarybai Darbėnų gimnazija kartu su partneriais pateikė projekto „Antano Mončio pėdomis: Darbėnų kultūrinio identiteto stiprinimas“ paraišką finansavimui gauti. Šio projekto tikslas – stiprinti Darbėnų miestelio kultūrinį identitetą ir telkti bendruomenę, kuriant šiuolaikinę lauko meno erdvę, įprasminančią iš šio krašto kilusio garsaus skulptoriaus karo metais į Vakarus pasitraukusio Antano Mončio kūrybos palikimą. Paskelbus 2026-uosius metus Antano Mončio metais Kretingos rajono savivaldybėje, planuojama parengti ir įgyvendinti A. Mončio metų minėjimo programą, kuri projekto finansavimo atveju atlieps šio projekto tikslus ir uždavinius. Bendra Lietuvos kultūros tarybai pateikto projekto vertė – per 48 tūkst. Eur, kofinansavimo suma – 19 tūkst. Eur.
„Ar mūsų prašymas bus patenkintas ir kiek, paaiškės vasario 27 dieną. Labai laukiame paraiškos patvirtinimo. Tačiau esame numatę veiklas ir tuo atveju, jeigu finansavimo negautume arba jis būtų gerokai mažesnis. Taigi galima sakyti, kad projektas, tegu ir mažesne apimtimi, tikrai bus vykdomas“, – kalbėjo S. Litvinienė, akcentuodama, kad gimnazijos bibliotekininkės ir technologijų mokytojai pristatė atvirą pamoką Užgavėnių kaukių tema – mokiniai analizavo A. Mončio ir Užgavėnių kaukių panašumus ir skirtumus, įkvėpti tautodailininko iš tų pačių vietų, kaip ir A. Mončys, kilusio Adolfo Viluckio kaukių parodos patys gamino kaukes, jų žiūrėti vyko ir į Antano Mončio meno muziejų Palangoje. Anot gimnazijos direktorės, mokinių dar laukia tikybos pamoka su A. Mončio stacijų interpretacijomis, dailės pleneras gamtoje, muzikos užsiėmimai su A. Mončio švilpių išgaunamais garsais ir panašiai.
Anot S. Litvinienės, gimnazijos parengto projekto tikslas – ne tik įprasminti A. Mončio kūrybinį palikimą, bet ir atskleisti autentišką vietos identitetą, puoselėti kultūrinį paveldą, skatinti bendruomenę pažinti meną, kūrybą. „Siekiame sustiprinti ir Darbėnų bendruomenės tapatumo jausmą, ugdyti prasmingas kultūrines tradicijas, kad Darbėnus paverstume kultūriškai patraukliu regionu, kuriame profesionalus menas taptų nuolatine vietos gyvenimo dalimi“, – atskleidė gimnazijos vadovė.
„Sveikintina iniciatyva, – taip kretingiškių pastangas paminėti A. Mončio 105-ąjį gimtadienį įvardino Antano Mončio meno muziejaus Palangoje įkūrėja direktorė Loreta Turauskaitė. – Muziejus labai plačiai – nuo Palangos ik Anykščių, nuo Grūšlaukės iki Vilniaus – paminėjo skulptoriaus 100-ąsias metines, vyko daug įvairių minėjimų, Antanas Mončys buvo įtrauktas į reikšmingų asmenybių sąrašą. Po 100-mečio laikysimės tradicijos minėjimus rengti kas 25-erius metus. O tai, ką daro Kretinga ir Darbėnų gimnazija, padėsime ir palaikysime, kuo galėsime.“
L. Turauskaitė neabejojo – visa ko pradžia yra Mončių kaimas, kuris nuo A. Mončio lūpų nenuėjo visą gyvenimą. Sovietmečio tylą apie svetur kuriantį skulptorių modernistą nutraukė „Amerikos balsas“. „Žinutę, kad sūnus yra gyvas, pirmoji išgirdo Antano motina, ir ta žinia nuskambėjo būtent Mončių kaime“, – prisiminė L. Turauskaitė, kurios vadovaujamoje kultūros įstaigoje saugoma A. Mončio kūrybinių darbų kolekcija – jos pagrindą sudaro paties autoriaus dovanoti darbai, o muziejaus erdvės veikia kaip meno galerija su nuolat besikeičiančia ekspozicija.
L. Turauskaitė akcentavo, kad šiandien gauti ir įsigyti A. Mončio darbų yra nepaprastai sudėtinga – jie išsibarstę po visą pasaulį, daug darbų nė nežinomi, jeigu ir išlikę – nežinia pas ką. „Yra, kas tyli ir slepia tuos darbus. Bet tai – pakankamai privatu, ir žmogus neprivalo atskleisti, ką jis saugo savo kolekcijoje“, – pasvarstė muziejaus vadovė.
Tam tikra prasme ir Antano Mončio meno muziejus į atmintinus metus įžengė patyręs didelį įvykį – naujų metų išvakarėse muziejaus ekspoziciją papildė palangiškio verslininko Aurimo Gečo aukcione įsigytas maždaug 50 kg sveriantis A. Mončio sukurtas bareljefas. Kad toks darbas egzistuoja, buvo žinoma, tačiau jo likimas ir buvimo vieta buvo neaiškūs. „Aurimas pats vyko į Kanadą, kad parsivežtų šį darbą. Mums pavyko susitarti, kad šis bareljefas muziejaus ekspoziciją puoš ilgesnį laiką“, – situaciją komentavo L. Turauskaitė, kurios pastebėjimu, A. Mončio bareljefų apskritai yra išlikę labai nedaug, tenka ieškoti šaltinių, kad būtų galima išsiaiškinti, kada darbas sukurtas.
Pastarasis bareljefas, kuriam, pasidžiaugė L. Turauskaitė, ekspozicijoje pavyko surasti ypač tinkančią vietą, greičiausiai yra sukurtas apie 1963–1965 metus, kadangi pavyko surasti 1963 m. nupieštus du eskizus.
Svarbi Antano Mončio meno muziejaus veiklos dalis – parodos, renginiai, susitikimai, paskaitos. „Esame atviri visiems. Ir praėjusiais metais, mums su Darbėnų gimnazija pasirašius bendradarbiavimo sutartį, muziejuje netilo darbėniškių mokinių balsai – mokykla įdėjo daug pastangų, kad jaunuoliai tiesiogiai galėtų susipažinti su savo kraštiečio gyvenimu ir kūryba“, – L. Turauskaitė pasvarstė, kad, Kretingai paskelbus atmintinus Antano Mončio metus, būtų nuostabu, jeigu į vieną turistinių maršrutų, siekiant supažindinti su Kretingos krašto lankytinomis vietomis, būtų įtrauktas ir Antano Mončio meno muziejus su nuolatine ekspozicija ir atnaujinamomis ekspozicijomis parodų erdvėse. „Esame vienintelis muziejus pasaulyje, turintis tokios apimties ir įvairovės Antano Mončio darbų rinkinį. Tokio pageidautų ne vienas Europos muziejus“, – L. Turauskaitė įsitikinusi, kad toks maršrutas suteiktų galimybę dar geriau pažinti A. Mončio kūrybą.
Šiomis dienomis Antano Mončio meno muziejuje sausį-vasarį eksponuotą Sigitos Ūlos Gečaitės parodą „Saulėtekio sustojimas“ keičia kita ne mažiau efektinga vasario 21 d. 15 val.pradedama eksponuoti Aleksandros Jacovskytės paroda „Mizanscena / piešinys · fotografija · teatras“. „Visą kovą pas mus eksponuojamos parodos autorė Aleksandra Jacovskytė – scenografė ir kostiumų dailininkė, dirbusi su svarbiausiais Lietuvos teatro ir kino kūrėjais, garsi fotografė ir grafikė – yra viešėjusi pas Antaną Mončį Paryžiuje. Šalia to, ką menininkė parengė šiai parodai, bus eksponuojami niekur iki šiol neviešinti 1990 m. kadrai su skulptoriumi Antanu Mončiu, viešint jo namuose Rue de Vaugirard 103 Paryžiuje. Šios fotografijos papildo parodą asmeniniu rakursu ir liudija menininkei ypač svarbią pažintį su Antanu“, – intrigavo L. Turauskaitė.
Aptardama muziejaus planus, jo vadovė patikino, kad ypač išskirtinai svarbi bus A. Mončio gimimo dieną – birželio 8 d. – rengiama dviejų menininkų iš Varšuvos Andžej Krol ir Martos Plonskos (Marta Plonska) paroda. Abu menininkai gyveno pas A. Mončį, kūrė jo dirbtuvėse Paryžiuje, ir parodoje bus eksponuojami būtent ten sukurti darbai. Rudeniop planuojama prancūzo kūrėjo Henri Simon (1910–1987) ir A. Mončio paroda „Du žvilgsniai į kryžių“. „Muziejus yra įsigijęs Antano Mončio kūrinių, kurie ir bus eksponuojami sykiu, nes tai – tos pačios kartos atstovų kūryba, jie abu susiję su Prancūzijos Vandėjos regionu“, – parodą anonsavo L. Turauskaitė, atskleisdama ir kitus sumanymus: kad rengiama Irako žydų kilmės tapytojo ir skulptoriaus, emigravusio į JAV, Sasson Soffer paroda, emalės laboratorija pagal A. Mončį ir kad muziejuje vyks kiti ne mažiau svarbūs, ne mažiau įdomūs dalykai.
