Ar socialiniuose tinkluose girdime visuomenės balsą, ar tik jo iliuziją?

Socialiniai tinklai jau seniai yra virtę visuomenės saviraiškos platforma, kurioje nemažai žmonių pamatė galimybę anonimiškai ir tarsi nebaudžiamai reikšti savo nuomonę nesivaržant išsireiškimuose.

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama viešojo gyvenimo dalimi. Čia aptariami visuomenei svarbūs klausimai, vertinami sprendimai, reiškiamas palaikymas ar nepasitenkinimas. Tačiau viešos diskusijos ne visada vyksta taip, kaip galėtume tikėtis. Kartais jos pasisuka netikėta kryptimi, o komentaruose išsakomos nuomonės ne tik atspindi požiūrį, bet ir gali būti naudojamos jam paveikti.

Kai diskusija nukrypsta nuo esmės

Įsivaizduokime situaciją: žmogus viešai iškelia visuomenei aktualų klausimą. Atrodytų, turėtų prasidėti diskusija apie pačią problemą, galimus sprendimus ar atsakingų institucijų veiksmus. Tačiau jei kai kuriems iškelta problema pasirodė mažmožiu? Arba pati problema kilusi dėl kažkieno kaltės ar aplaidumo. Tuomet iškeltą opų klausimą stengiamasi sumenkinti, o tai lengviausiai padaryti (dažniausiai nuslėpus savo tapatybę) pasėjant abejonę pačiu autoriumi, ar jo kompetencija.
Tokiais atvejais vietoj argumentų pasipila komentarai apie patį autorių: suabejojama jo išmanymu, prisimenamos praeities nesėkmės, aptarinėjamos asmeninės savybės.
Taip dėmesys nuo problemos nukreipiamas į ją iškėlusį žmogų. Skaitytojas, užuot vertinęs pateiktus argumentus, gali pradėti svarstyti, ar autoriumi apskritai verta pasitikėti. O susidarius neigiamam įspūdžiui apie žmogų, ir jo išsakytos mintys gali atrodyti mažiau patikimos. Galiausiai pati problema lieka nuošalyje – apie ją nebediskutuojama, nors jos aktualumas dėl to niekur nedingsta.

Kai keli balsai atrodo kaip dauguma

Šį poveikį gali sustiprinti komentarų gausa, nes, vertindami situaciją, dažnai atsižvelgiame ir į tai, ką mano dauguma pasisakančiųjų. Psichologijoje tai aiškinama socialinio įrodymo principu: kai patys nesame tikri, kaip vertinti tam tikrą situaciją, kitų žmonių nuomonė tampa savotišku orientyru. Matydami, kad daugelis pritaria ar nepritaria tam tikrai pozicijai, galime būti linkę ją vertinti panašiai, net jei patys dar nesame įsigilinę į faktus. Todėl trisdešimt neigiamų komentarų gali sudaryti įspūdį, kad nepritaria trisdešimt žmonių. O kas, jei už trisdešimties paskyrų slypi vos trys asmenys?
Vienas žmogus gali valdyti kelias socialinių tinklų paskyras ir iš kiekvienos komentuoti taip, tarsi savo nuomonę reikštų skirtingi žmonės. Tokiu būdu kelių asmenų požiūris gali atrodyti kaip plačiai paplitusi visuomenės nuomonė. Tokia organizuota veikla, kai sąmoningai kuriamas tariamai spontaniškas visuomenės palaikymas ar pasipiktinimas, vadinama astroturfingu. Jo tikslas – sudaryti įspūdį, kad tam tikra nuomonė plačiai paplistų ir taip paveikti kitų žmonių požiūrį. Juk tai, kas atrodo kaip daugumos nuomonė, neretai tampa įtikinamiau vien dėl tariamo pritarimo masto.
Toks dirbtinis visuomenės nuomonės formavimas nėra jau toks nekaltas žaidimas. Autokratiškai valdomose šalyse su valdžios pagalba kuriami ištisi vadinamų botų fabrikai, kuriuose dešimtys, o gal šimtai žmonių iš sukurtų tūkstančių paskyrų užplūsta socialinius tinklus. JAV atliktas specialus tyrimas jau įrodė, kad šitaip darant įtaką amerikiečių visuomenę buvo bandoma paveikti šios šalies prezidento rinkimus. Rumunijoje, dėl aktyvaus kišimosi „Tik Tok“ programėlėje, teko atšaukti Rumunijos prezidento rinkimų rezultatus.
Tad nuomonės formavimas netikrų socialinių paskyrų pagalba jau kelia grėsmę demokratijos procesams. Su nerimu tenka pripažinti, kad tokie diskusijų metodai gana aktyviai naudojami ir Kretingoje. Ypač, kai socialiniuose tinkluose imama diskutuoti artėjančių rinkimų tema.

Kaip atpažinti netikrą paskyrą

Prieš patikėdami komentaru, skirkime minutę jį parašiusio žmogaus profiliui peržiūrėti. Ar paskyroje yra nuotraukų, ankstesnių įrašų, matyti bendravimas su kitais žmonėmis? O gal joje vos keli draugai, nėra beveik jokios informacijos apie paskyros savininką, vieši įrašai kelerių metų senumo, o dauguma jų – komentarai po kitų žmonių publikacijomis?
Kartais pasitaiko ir kurioziškų atradimų: paskyros savininkas šiandien prisistato moterišku vardu, tačiau peržiūrėjus ankstesnius duomenis paaiškėja, kad prieš tai jis buvo pasivadinęs, pavyzdžiui, Olegu.
Žinoma, nei asociatyvi nuotrauka, nei mažas draugų skaičius ar pakeistas vardas savaime neįrodo, kad paskyra netikra. Kai kurie žmonės sąmoningai saugo savo privatumą. Tačiau, jei keli įtartini profiliai tuo pačiu metu skelbia beveik vienodus komentarus, verta suabejoti, ar tai tikrai nepriklausomos nuomonės.
Komentarai gali padėti pažinti skirtingus požiūrius, tačiau jų gausa nėra visuomenės nuomonės matas. Diskusija kartais nukreipiama nuo problemos į žmogų, o ta pati pozicija, kartojama iš kelių paskyrų, gali atrodyti kaip daugelio pritarimas.
Todėl svarbu ne tik skaičiuoti komentarus, bet ir vertinti jų turinį: ar pateikiami faktai, ar argumentuojama, ar tik mėginama sukelti nepasitikėjimą? Kritiškai vertindami tai, ką skaitome, galime lengviau atskirti tikrą diskusiją nuo mėginimo sukurti visuomenės nuomonės iliuziją.

bege darbo mob

Parašykite komentarą