Danijos menotyrininkės įminė paveikslo mįslę

Viešnioms analizuojant šį paveikslą, kuris Kretingos muziejuje išvien su kitais darbais eksponuojamas bendroje su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio meno muziejumi surengtoje parodoje „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“, taip pat dalyvavo muziejininkai iš Kauno Nacionalinio M. K. Čiurlionio ir Šiaulių „Aušros“ muziejų.
Stebėtojams sulaikius kvapą, meno ekspertės Š. Christensen ir T. Slotsgaard konstatavo: „Vien pa-žvelgus į paveikslą, akivaizdus jo panašumas į J. Juelio darbą: gerai įsižiūrėjus, ant drobės matyti toks kvadratas aplink portretą, ir tai yra būdingas šio dailininko braižas. Danijos tyrėjams puikiai pažįstamas šis veidas, nes pas mus yra net trys šios damos portretai – dviejose jos nutapytos su šviesia, o viename – su tamsiai mėlyna suknele. Dabar jau žinomi 4 tokie portretai. Paveikslo nugarinė pusė taip pat suteikia daug žinių“, – atsargiai apversdamos ir išimdamos paveikslą iš rėmų, akcentavo menotyrininkės.
Po apžiūros, jos patvirtino: pirmos gerosios žinios – porėmis yra natūralus, iš jo drobėje ir atsirado kvadratas dėl temperatūros ir šviesos poveikio. Paveikslas buvo nutapytas ant didesnio drobės gabalo ir užtemptas ant porėmio. Ekspertės tikino, kad detalesnė abipusio paveikslo apžiūra veda teigiamo rezultato link: „Esame beveik įsitikinusios, kad šis paveikslas yra iš J. Juelio dirbtuvių, visi ženklai liudija apie tai. Detalesni mikroskopiniai, infroraudonųjų spindulių, ultravioletinės šviesos tyrimai parodys skirtumus tarp šių 4 paveikslų, jų kompozicijų, ir tai padės išsiaiškinti ne tik autentiškumą, bet ir atsakyti į klausimą, kuris šių paveikslų buvo sukurtas pirmasis.“
Specialistės pasidžiaugė, kad šio, 250 metų senumo dailės kūrinio, būklė yra labai gera, dėl to jos sakė esančios dėkingos žmonėms, kurie jį saugojo.
Kaipgi Danijos meno ekspertai sužinojo apie šį paveikslą? Pasak muziejininkės Dalios Grikšaitės, šis savitas meno detektyvas prasidėjo tuomet, kai Kretingos muziejininkai viešėjo Danijoje ir padovanojo jiems parodos „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“ su Kretingoje dabar eksponuojamos damos portretu katalogą. Danai nustebo jį išvydę, nes žinojo kone identiškus portretus sukurtus būtent J. Juelio. Tačiau kataloge pažymėta, kad autorius – nežinomas, manyta, kad dama – tai grafienė Zubova, ir ji vilki kitokios spalvos suknelę. O danų žiniomis, tai garsi jų krašto aristokratė. Todėl ekspertės panoro atvykti išnarplioti šią meno mįslę.
„Kai paveikslą kataloge pirmąkart pamatė kolegos iš Danijos, sakė: jeigu paaiškės, kad tai J. Juelio kūrinys, turėsite sensaciją. Ar tikrai taip?“ – eksperčių klausė kretingiškiai muziejininkai. Ekspertės nedrįso drąsiai to užtikrinti: „Leiskime lengvai padžiazuoti – esame arti sensacijos, tikrai Danijos dailės fondo žemėlapyje ir sąraše. Greta šios sensacijos patvirtinimo, kitas svarbus klausimas – šio paveikslo kelionė į Lietuvą. Kiek žinoma, nėra jokių didžio Danijos tapybos meistro J. Juelio ir jo darbų Lietuvoje patvirtinimo, nėra sąsajų su Kretinga, Palanga. J. Juelio kūrybos palikimas ir darbų kelionė po Europą – ne mažiau svarbus aspektas, kurį ateityje ketiname taip pat išnarplioti. Praėjus 200 metų po dailininko mirties, vis dar susiduriame su paslaptimis, tačiau šiandieną laikykime tai puikia kelionės pradžia, laukiant jos finišo.“
J. Juelis yra žymiausias Danijos menininkas, jis buvo populiarus ir kūrė daugelyje Europos šalių, iš Šveicarijos grįžęs į Daniją tapė karališkosios šeimos narius, kitus didikus. Danijoje yra per 1 tūkst. J. Juelio paveikslų ir jo braižas puikiai atpažįstamas būtent šiame kūrinyje.
Koks galimas šio paveikslo kelias į Lietuvą? Tiksliai žinoma, kad jis Lietuvoje jau buvo iki 1940 m. ir buvo nacionalizuotas. Manytina, kad grafai Tiškevičiai, būdami meno mecenatais, įsigijo šį jiems patikusį kūrinį.