„Išaugo marškinėlius“?
Buvęs K. Stonkaus kolega Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentas Lietuvos nacionalinės akordeonistų sąjungos prezidentas Povilas Velikis svarstė, kad, ko gero, Kretingoje organizuojamas konkursas-festivalis jau išaugo savo marškinėlius ir turėtų tapti tarptautiniu. „Nes toks buvo Kazys“, – sakė P. Velikis.
Anot jo, Lietuvoje apie šį talentą galbūt nepakankamai žinojom, jis pats nesigyrė, nesiafišavo, tiesiog dirbo – važinėjo, darė įrašus tai Kinijoje, tai Prancūzijoje, tai Vokietijoje, tai dar kažkur. „Lietuvoje – irgi, bet daugiausia buvo keliaujantis muzikantas“, – apibūdino P. Velikis, jau ir pats su koncertais aplankęs apie pusšimtį pasaulio šalių.
Pradėjęs vadovauti akademijos Akordeono skyriui ir buvoti konkursuose, P. Velikis teigė supratęs, kad tarptautinė akordeonistų bendruomenė lietuvį virtuozą puikiai pažinojo ir gerbė.
„Mane irgi priėmė šiltai – gal todėl, kad mes su Kaziu buvom kolegos“, – atviravo respublikinių ir tarptautinių konkursų žiuri narys.
Kretingos meno mokyklos konkurse-festivalyje jis taip pat buvo tarp vertintojų. Komisijoje dirbo ir profesoriai Ričardas Sviackevičius bei Eduardas Gabnys iš Vilniaus, daug talentingų muzikų, pedagogų išugdžiusi docentė Kauno akordeonistų draugijos pirmininkė Gražina Lukošienė, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos pedagogė Marina Logutenkova, Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeono mokytoja ekspertė Nijolė Daukšienė.
K. Stonkus – buvusių studentų prisiminimuose
Prieš prasidedant renginiui, P. Velikis džiaugėsi, kad gausiame dalyvių būryje mato ir K. Stonkaus buvusius ugdytinius Donatą Butkų, Tautvydą Jurkšą, Deividą Keraminą, atvykusius jau su savo mokiniais Domu Narmontu, Mantu Cipkumi ir Rusne Pilataite, Grantu Kalinausku.
Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos mokytojas D. Butkus savo buvusį dėstytoją apibūdino kaip teisingą, bet kartu ir reiklų pedagogą.
„Bet tas jo reiklumas mus savotiškai perlaužė, pakėlė į kitą lygį kaip studentus, kaip muzikantus“, – pritarė dabartinis Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojas T. Jurkša. Dėstytoją K. Stonkų jis prisiminė kaip nuoširdų ir talentingą žmogų, pas kurį mokytis kiekvienam buvo garbė. „Ypač man patiko, kad jis grojo ne tik klasikinę muziką, bet ir džiazą, kurį aš labai mėgstu“, – atviravo Tautvydas.
Dar vienas K. Stonkaus ugdytinis Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje ir Kaišiadorių meno mokykloje akordeono specialybę dėstantis Deividas Keraminas buvusi dėstytoją prisiminė kaip paprastą, nuoširdų, žmogišką, kartais savo studentus mėgdavusį „įmesti į šaltą vandenį“.
„Vaikštai, būdavo, akademijos koridoriais, sutinka tave ir sako: „Einam į salę, pagrosim šitam, va, profesoriui“. Ir tu turi susiimti, nugalėti save. Eini ir groji tam profesoriui, pirmąkart matytam“, – prisiminė D. Keraminas. Sakė, kad panašiai jam įvyko ir prieš šį konkursą Kretingoje. „Paskambino docentė Lukošienė, klausia, ar galėsiu pagroti? Nesiryžau pasakyti „ne“, – šypsojosi Deividas, dviem kūriniais ir pradėjęs šį respublikinį renginį.
Apie K. Stonkaus gebėjimą „įmesti į šaltą vandenį“ papasakojo ir viena konkurso-festivalio organizatorių Kretingos meno mokyklos Akordeono skyriaus pedagogė Silva Garbaliauskienė.
„Kažkada, prieš kokius 15 metų, jis ir mane „įmetė“. Viena proga mokykloje organizavom renginį, koncertą. Girdim, koridoriuose – bruzdesys, bet niekas nekreipiam dėmesio. Ir ką? Ir įeina Kazys su visu „Čiurlionio kvartetu“ čia, į šitą sceną“, – neeilinį įvykį prisiminė pedagogė.
Mokytoja S. Garbaliauskienė K. Stonkų pažinojo nuo pat jo vaikystės, nuo antros klasės, kurioje jam dėstė, todėl prisiminimai apie šią asmenybę jai yra ypač brangūs. Anot pedagogės, su šiuo žmogumi pabendravęs retas kuris likdavo abejingas.
Apie jaunąją kartą ir instrumento galimybes
K. Stonkaus atminimui skirtas konkursas-festivalis Kretingos meno mokykloje rengiamas kas dvejus metus. Kraštietis muzikas mirė 2021-aisiais, tačiau jo pedagoginė veikla tebėra gyva buvusių mokinių profesiniame kelyje, augančioje naujoje akordeonistų kartoje.
Šiemetiniame konkurse Kretingos meno mokyklai atstovavo mokytojo Ramūno Šlepavičiaus mokinys Alvydas Dubinskas. Pirmoje pagrindinėje klasėje besimokantis vaikinas atliko du šokius – tradicinį vokiečių „Lendlerį“ ir meksikietišką šokį.
Alvydas yra Marijono Daujoto progimnazijos šeštokas. Paklaustas, kaip pavyksta suderinti mokslus ir užklasinę veiklą, sakė, kad laiko užtenka, jeigu tik tinkamai jį susidėlioja. Į akordeono klasę berniukas prieš trejus metus atėjo niekieno neraginamas – tiesiog sudomino instrumentas. Paklaustas, ar norėtų ateityje groti didelėse scenose, lygiuotis į K. Stonkų, nusišypsojo: „Žinoma“.
R. Šlepavičius teigė, kad iš šešių jo mokinių Meno mokykloje A. Dubinskas yra vienas gabiausių. Pedagogas džiaugėsi ir paties instrumento galimybėmis, leidžiančiomis atsiskleisti labai skirtingiems muzikiniams stiliams. „Akordeonas visais laikais buvo ir išliks populiarus, nes turi autentiškumą, specifinį skambesį, tembrą. Tai universalus instrumentas, galintis groti ir bosinę partiją, gali pritarti, akompanuoti, nors valdomas sunkokai“, – sakė mokytojas, pats juo pradėjęs muzikuoti nuo vaikystės. Anot pašnekovo, smagu tai, kad šiuolaikiniai akordeonai suteikia galimybę atlikti pačią įvairiausią muziką – nuo liaudiškų melodijų iki sudėtingų džiazo kūrinių.
