Sveikiems dantims išsaugoti šepetėlio ir pastos nepakanka

Mums nereikia sociologų, kad sužinotume, jog su besišypsančiais žmonėmis yra maloniau bendrauti – tą natūraliai jaučiame ir patys. O kaip kuo ilgiau išsaugoti sveikus dantis, kad galėtume drąsiai dalintis savo šypsena su kitais? Apie tai kalbamės su burnos higieniste Raimonda Kalnikiene.

Valyti ir liežuvį

Visų pirma, norint kuo ilgiau išsaugoti sveikus dantis, svarbu juos valyti ne tik reguliariai, bet ir teisingai. „Labai svarbu atlikti didelius, sukamuosius, švelnius valymo judesius, šepetėlio nespaudžiant, ir taip, kad valytumėte ne tik dantis, bet ir dantenas. Taip pat labai svarbu nuvalyti ir liežuvį, nes ant jo paviršiaus kaupiasi daugiausiai bakterijų, formuojasi apnašas, kurį svarbu pašalinti, jeigu norime išvengti nemalonaus burnos kvapo“, – sakė R. Kalnikienė.
Higienistė paaiškino, kad liežuvį reikėtų valyti ryte ir vakare po dantų valymo su tam skirta priemone – liežuvio valikliu. Jo neturint galima valyti švariu šepetėliu, nenaudojant dantų pastos. „Labai svarbu ir tai, kiek laiko skiriate burnos priežiūrai, – tikino R. Kalnikienė. – Dantis su šepetėliu ir dantų pasta reiktų valyti ne trumpiau negu 2 minutes. Į šį laiką neįsiskaičiuojamas papildomų priemonių naudojimas. Tačiau, jeigu dantis valome neteisingai, tada nė pusvalandis negelbės.“

Po kiekvieno valgio – praskalauti

Yra stropuolių, kurie dantis valosi po kiekvieno valgio, bet higienistė paaiškino, kad tai nereikalinga – pakanka tiesiog praskalauti burną vandeniu: „Arba, jeigu labai norisi, galima vartoti ksilitolio pastiles, kramtomąją gumą, kurios neutralizuoja rūgštinę terpę burnoje ir suteikia gaivos pojūtį.“
Tačiau dantų valymas ryte ir vakare, kaip teigė pašnekovė, tikrai skiriasi: „Vakare išsivalyti dantis yra ypač svarbu, nes reikia pašalinti per dieną susikaupusį apnašą ant dantų ir liežuvio, tad čia reikėtų pasitelkti visą turimą „amuniciją“: dantų šepetėlį su pasta, tarpdančių valymo priemones – tarpdančių siūlą, tarpdančių šepetėlius, vieno danties šepetėlį ir liežuvio valiklį.“
Tarpdančių šepetėlius ir tarpdančių siūlą reikėtų naudoti kartu kiekvieną vakarą, norint kokybiškai išsivalyti dantis – jie vienas kitą papildo. „Tarpdančių šepetėlių savo pacientams nerekomenduoju tik labai išimtinais atvejais, turint labai siaurus tarpdančius, pro kuriuos net ir mažiausias šepetėlis neįlenda“, – sakė higienistė.

Šepetėlio ir pastos nepakanka

Kodėl reikia tiek daug priemonių? „Nepamirškime, jog dantis turi 5 paviršius, kuriuos kiekvieną vakarą turime kruopščiai nuvalyti, o tam tik šepetėlio ir dantų pastos nepakanka, nes šepetėlis tarpdančių nepasiekia, – paaiškino burnos higienistė. – Ryte viskas paprasčiau – tikrai pakanka šepetėlio, dantų pastos ir liežuvio valiklio. Dantis reikia valyti bent pusvalandį iki valgio, kad „nenuplautume, nenuvalgytume“ dantų pastoje esančių veikliųjų medžiagų – svarbu, kad jos kuo ilgiau išliktų ant dantų paviršiaus.“
Higienistė paaiškino, kaip išsirinkti tinkamiausias priemones dantims valyti: „Šepetėlį visada reikėtų rinktis minkštą, maža galvute, kad būtų patogu prieiti prie galinių dantų. Kuo daugiau šerelių, tuo minkštesnis šepetėlis. Pasitikrinti galima iš šono žiūrint į šerelius – pro juos neturi nieko matytis.“
Renkantis dantų pastą, svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį. „Savo pacientams, turintiems sveikas dantenas, visada rekomenduoju remineralizuojančią dantų pastą, kurios sudėtyje yra fluoro, hidroksiapatitų, – sakė specialistė. – Fluoras yra labai svarbus dantų priežiūrai. Tai – vienintelė profilaktinė priemonė, kuri iš išorės stiprina dantis, apsaugo juos nuo ėduonies.“
R. Kalnikienės teigimu, dantų šepetėlį reikėtų keisti kas 3 mėnesius arba po kiekvienos virusinės ar infekcinės ligos, taip pat – pastebėjus, jog šereliai išsiskėtę ar nutrinti.

Po rūgštaus maisto – nevalyti

Be abejo, įtakos dantims turi ir maistas. „Dantims labiausiai kenkia tie produktai, kurie skatina rūgščių gamybą burnoje arba patys yra labai rūgštūs, taip pat tie, kurie ilgai limpa prie dantų paviršiaus. Pirmoje vietoje – saldinti gazuoti gėrimai, sultys, energetiniai gėrimai ir saldinta kava ar arbata. Juose dera du nepalankūs veiksniai: cukrus, kuriuo maitinasi bakterijos, ir aukštas rūgštingumas, kuris tiesiogiai tirpina dantų emalį, – teigė higienistė. – Didžiausi „priešai“ yra lipnūs saldumynai – guminukai, saldainiai bei traškučiai, sausainiai. Šis maistas lengvai prilimpa tarpdančiuose ar dantų vagelėse ir ten užsibūna, todėl bakterijos ilgai gamina emalį ardančias rūgštis.“ Po tokio maisto naudinga išsiskalauti burną vandeniu.
Po bet kokio rūgštaus maisto – citrinų, apelsinų, greipfrutų, uogų, pomidorų, marinuotų produktų, sulčių ar gazuotų gėrimų – negalima iš karto valytis dantų. „Rekomenduoju palaukti bent 30 minučių, o per tą laiką burną tiesiog praskalauti paprastu vandeniu. Taip seilės spės neutralizuoti rūgštinę terpę ir natūraliai atstatyti emalio kietumą, todėl valymas šepetėliu bus saugus“, – paaiškino specialistė.

Sodai ir angliai – griežtas ne

Jeigu nutinka taip, kad netikėtai tenka nakvoti ne namuose ir dantų šepetėlio nėra, galima šiek tiek pasirūpinti burnos švara. „Pirmas ir lengviausias žingsnis – kruopščiai praskalauti burną šiltu vandeniu po valgio ir prieš miegą, tai padės pašalinti maisto likučius, – sakė pašnekovė. – Taip pat švarų pirštą galite apsukti švaria marle ar servetėle, jį sudrėkinti vandeniu ir švelniai nuvalyti dantų bei dantenų paviršius. Taip pat puikiai pasitarnaus ksilitolio kramtomoji guma ar pastilės – jos paskatins seilių išsiskyrimą, kurios natūraliai plauna dantis ir neutralizuoja rūgštis. Be abejo, tai tik laikina išeitis vienam vakarui, o grįžus namo reikėtų nieko nelaukiant atlikti visą kruopščią burnos higienos rutiną.“
R. Kalnikienė atkreipė dėmesį, kad jokiu būdu negalima dantų valyti su soda, citrina ar rūgštimi, nes šios priemonės gali negrįžtamai pažeisti dantų emalį bei dantenas. Kai kas sodą naudoja, bandydami balintis dantis. „Tačiau saugi dantų balinimo procedūra atliekama, prižiūrint burnos higienistui arba pagal jo rekomendacijas, – akcentavo pašnekovė. – Svarbu žinoti, kad balinimas yra saugus esant sveikiems dantims. Saugiai ir profesionaliai atliekamas dantų balinimas pačių dantų struktūros nepažeidžia, tačiau tam tikrą laikiną poveikį tikrai turi. Balinimo metu naudojamos medžiagos prasiskverbia į gilesnius danties sluoksnius ir skaido ten esančius pigmentus. Dėl šio proceso dantis laikinai netenka skysčių, todėl dažniausias šalutinis poveikis yra padidėjęs dantų jautrumas. Šis jautrumas dažniausiai praeina per kelias dienas po procedūros, o jį palengvinti padeda specialios remineralizuojančios pastos ar specialūs dantų kremai.“

Mokytis – nuo pirmojo dantuko

Higienistė tikino, kad mokytis teisingai valytis dantis reikėtų nuo ankstyvos vaikystės, vos išdygus pirmajam dantukui. „Be abejo, mažieji nepajėgūs patys kokybiškai išsivalyti dantis – čia labai svarbų vaidmenį atlieka tėvai. Jie yra atsakingi už sveikus vaikų dantis, tad jie turi tuos dantis valyti, kol vaikas gebės tą atlikti pats kokybiškai, – akcentavo pašnekovė. – Labai svarbus tėvų pavyzdys, kaip tėvai patys savo dantis prižiūri, ką vaikai mato, ką girdi apie burnos sveikatą. Jeigu namuose nėra stabilios dantų valymo rutinos, vaikas niekada pats nesupras, kodėl tą daryti.“
R. Kalnikienė paaiškino, kad ir teisingai prižiūrint dantis reikalinga reguliariai lankytis pas profesionalų burnos higienistą: „Profesionali burnos higiena yra individualizuota procedūra ir kiekvienam ji gali būti skirtinga, priklausomai nuo burnos ir dantų būklės. Paprastai profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 6 mėnesius.“

ansamblis Lietuva pc

Parašykite komentarą