„Savanorystė vis dažniau suvokiama ne tik kaip galimybė padėti kitiems, bet ir kaip būdas įgyti patirties, išbandyti save, susirasti bendraminčių, prisidėti prie savo rajono gyvenimo“, – teigė I. Biliūnaitė-Rušinskė.
Ypač ryškus savanorystės proveržis, pasak jos, buvo 2025-aisiais, Kretingai tapus Lietuvos jaunimo sostine. Įvairiuose renginiuose ir įgyvendinant veiklas dalyvavo daugiau kaip 50 savanorių. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje veikiantis savanorių štabas tapo ne tik vieta atlikti konkrečias užduotis, bet ir erdve, kurioje jauni žmonės stiprino kompetencijas, bendravo, kūrė iniciatyvas.
Svarbu ir tai, kad Jaunimo sostinės metams pasibaigus dalis jaunuolių savo veiklos nenutraukė – jie ir toliau dalyvauja veiklose, patys imasi iniciatyvų.
Augantį susidomėjimą rodo ir Jaunimo savanoriškos tarnybos skaičiai. 2025 m. Kretingos rajone pagal šią programą savanoriavo 21 jaunuolis, o Savivaldybėje buvo akredituota 13 priimančiųjų organizacijų. Šiemet akreditaciją gavo ir Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Ne visos pasirengusios priimti
Vis dėlto augant jaunimo susidomėjimui savanoryste atsiranda kita problema – nepakanka organizacijų, galinčių ir norinčių priimti savanorius.
I. Biliūnaitės-Rušinskės nuomone, viena pagrindinių priežasčių nėra motyvacijos stoka. Dažniau tai susiję su žmogiškaisiais ištekliais ir pasirengimu: „Savanoriui reikia skirti darbuotoją, kuris jį lydėtų, suteiktų užduotis ir padėtų įsilieti į organizacijos veiklą. Kai kurioms įstaigoms tai atrodo kaip papildomas darbo krūvis. Taip pat trūksta supratimo, kokią naudą savanoris gali suteikti pačiai organizacijai.“
Iššūkių kelia ir akreditacijos procesas. Norint tapti Jaunimo savanoriškos tarnybos priimančiąja organizacija, reikia pateikti paraišką, dalyvauti vertinimo procese ir paskirti atsakingą kuratorių.
Todėl, pasak I. Biliūnaitės-Rušinskės, Savivaldybė ir rajoną aptarnaujančios organizacijos organizuoja mokymus, konsultacijas, kad įstaigos būtų geriau pasirengusios priimti savanorius ir aiškiau matytų tokios veiklos naudą. „Stengiuosi kasmet paskatinti bent vieną naują įstaigą ar organizaciją akredituotis ir priimti savanorius, – tikino ji. – Galbūt tai atrodo nedidelis žingsnis, tačiau kiekviena nauja savanorius priimanti organizacija reiškia daugiau galimybių jauniems žmonėms savanoriauti mūsų rajone.“
Nuo kelių valandų iki šešių mėnesių
Kretingos rajono jaunimui siūlomos įvairios savanorystės formos – nuo vienkartinio įsitraukimo į renginius ar bendruomenių veiklą iki ilgalaikės savanorystės pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos programą. Trumpalaikė savanorystė, trunkanti iki trijų mėnesių, gali tapti pirmuoju jauno žmogaus žingsniu. Tai gali būti pagalba organizuojant renginį, dalyvavimas bendruomenės veikloje, pagalba jaunimo erdvėse ar kitose iniciatyvose. Ilgalaikė savanorystė reikalauja didesnio įsipareigojimo. Jaunimo savanoriškos tarnybos programoje savanoriaujama akredituotoje organizacijoje, reguliariai skiriant savo laiką ir dalyvaujant jos veikloje. Čia svarbus ne tik pats darbas, bet ir asmeninis jauno žmogaus augimas, atsakomybės prisiėmimas, kompetencijų stiprinimas, įgytos patirties refleksija.
„Didžiausias šių formų skirtumas – įsipareigojimo trukmė. Trumpalaikė savanorystė leidžia greitai išbandyti įvairias veiklas, o ilgalaikė suteikia galimybę nuosekliai įsitraukti į konkrečios organizacijos veiklą“, – sakė I. Biliūnaitė-Rušinskė.
Jos teigimu, abi savanorystės formos yra reikalingos: „Jaunam žmogui dažnai reikia pradėti nuo mažo žingsnio – ateiti į vieną renginį, padėti kelias valandas ir suprasti, kad savanorystė jam patinka. O vėliau toks pirmas išbandymas gali paskatinti rinktis ir ilgalaikę savanorystę.“
Šiuo metu Kretingos rajone savanoriauti kviečia 13 organizacijų: Dienos veiklos centras, jo padalinys Kretingos atviras jaunimo centras, Dienos veiklos centro Salantų padalinys, Kretingos lopšeliai-darželiai „Žilvitis“ ir „Pasaka“, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Kretingos rajono švietimo centro Turizmo informacijos centro padalinys, Kretingos socialinių paslaugų centro Dienos centro padalinys, Padvarių socialinės globos namai, viešoji įstaiga Antano dienos centras ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Salantų regioninio parko grupė.
Savanorystė – ir patirtis, ir papildomas balas
Savanorystės nauda, pasak I. Biliūnaitės-Rušinskės, neapsiriboja vien galimybe padėti kitiems. Jauni žmonės mokosi atsakomybės, savarankiškumo, bendravimo ir komandinio darbo, planuoti savo laiką, spręsti problemas. Savanorystė taip pat gali padėti geriau suprasti, kokia profesinė kryptis žmogui įdomi ir tinkama.
Be to, tinkamai atlikus Jaunimo savanoriškos tarnybos programą, stojant į aukštąsias mokyklas gali būti skiriama 0,25 papildomo konkursinio balo. Tiesa, konkrečias priėmimo sąlygas stojantiesiems svarbu pasitikrinti pagal pasirinktą studijų programą.
Tačiau jaunimo reikalų koordinatorė akcentavo, kad savanoriauti verta ne vien dėl papildomo balo. „Jos vertė yra kur kas didesnė – tai patirtis, atsakomybė, nauji žmonės, įgytos kompetencijos ir geresnis savęs pažinimas. O galimybė papildomai prisidėti prie savo konkursinio balo stojant į aukštąją mokyklą yra labai gera papildoma nauda“, – įsitikinusi I. Biliūnaitė-Rušinskė.
Numatyta daugiau lėšų
Savanorystės plėtrai svarbus ir finansavimas. 2025 m. Kretingos rajono savivaldybė Jaunimo savanoriškos tarnybos programai skyrė 1 tūkst. 820 eurų. Šios lėšos sudarė galimybę papildomai savanoriauti 13 jaunuolių. Šiemet programai skirta 5 tūkst. eurų.
Dar aštuonios savanorių vietos 2025 m. buvo finansuotos iš Jaunimo reikalų agentūros lėšų. Iš viso pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos programą praėjusiais metais savanoriavo 21 Kretingos rajono jaunuolis.
„Sakyčiau, kad pagrindinėms veikloms užtikrinti lėšų yra, tačiau savanorystės plėtrai norėtųsi dar didesnių galimybių“, – kalbėjo I. Biliūnaitė-Rušinskė.
Anot jos, savanorystės plėtrai reikia ne tik pinigų. Ne mažiau svarbūs pasirengę darbuotojai, kuratoriai, mokymai, konsultacijos ir pačių jaunuolių motyvacija.
Jaunimo reikalų agentūra savanorystę remia finansinėmis, organizacinėmis, metodinėmis ir konsultacinėmis priemonėmis. Viena pagrindinių priemonių – Jaunimo savanoriška tarnyba, šešių mėnesių trukmės programa, per kurią jaunuoliai savanoriauja akredituotose organizacijose, o jų veiklą lydi mentoriai. 2025 m. Kretingos rajone aštuonias savanorių vietas finansavo Jaunimo reikalų agentūra.
Jaunimo reikalų taryba taip pat gali teikti Savivaldybės administracijai siūlymą didinti finansavimą savanorystės programoms. Pasak I. Biliūnaitės-Rušinskės, augant jaunimo susidomėjimui tai yra viena galimybių, kurią verta svarstyti: „Kita vertus, Savivaldybės biudžeto galimybės yra ribotos, todėl lėšas reikia paskirstyti ir kitoms svarbioms sritims – švietimui, infrastruktūrai, gatvių tvarkymui, socialinėms paslaugoms, kitoms Savivaldybės funkcijoms. Todėl svarbu ieškoti balanso ir nuosekliai didinti finansavimą toms sritims, kuriose matome augantį poreikį.“
„Savanorystės atveju mūsų tikslas turėtų būti paprastas – kad norintis savanoriauti jaunas žmogus turėtų tokią galimybę, o finansavimo trūkumas netaptų kliūtimi jo apsisprendimui”, – teigė Jaunimo reikalų koordinatorė.
