Vienas svarbiausių ,,Smiltynės perkėlos“ infrastruktūros projektų
Naujoji perkėla Klaipėdoje buvo atidaryta 1993 m. kaip alternatyva perkėlai miesto senamiestyje. „Smiltynės perkėlos“ vadovo Mindaugo Čiako teigimu, Naująją perkėlą rekonstruoti reikėjo išaugus keleivių srautams, lūkesčiams. Perkėla susidėvėjo, nebeatitiko vis spartėjančio gyvenimo tempo.
Perkėla buvo atnaujinama žingsnis po žingsnio. Pirmiausia buvo sutvarkyta visa transporto sistema, transporto, keleivių srautų paskirstymas, tada rekonstruotos perkėlos krantinės, vėliau į vandenį nuleistas naujas krovininis-keleivinis keltas „Klaipėda“. Naujosios perkėlos rekonstrukcija baigta rekonstravus keleivių stotį – pastatą, skirtą ne vien keleiviams, bet ir „Smiltynės perkėlos“ administracijai, darbuotojams.
Perkėlos rekonstrukcijos darbai, kurių vertė 13,8 mln. eurų be PVM, truko 33 mėnesius, juos atliko uždaroji akcinė bendrovė „Infest“. Rekonstruotame beveik 2,5 tūkst. kv. m ploto pastate įrengta 240 kv. m ploto keleivių laukimo salė, bilietų savitarnos terminalai, erdvės pritaikytos ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Kaip sakė M. Čiakas, keltai dirba ištisus metus. Rudenį, vėjui lietui siaučiant, lauke dirbantiems perkėlos darbuotojams per pamainą, keičiant šlapius rūbus į sausus, persirengti tenka ir po tris kartus. Rekonstruotame pastate darbuotojams įrengti dušai, rūbų džiovinimo spintos.
Atnaujintoje perkėlos teritorijoje įrengta beveik šimtas naujų stovėjimo vietų automobiliams, keturios jų pritaikytos įkrauti elektromobilius.
Atnaujintas pastatas turi A energetinio naudingumo klasę – iki rekonstrukcijos jo energetinė klasė buvo F.
„Nors bendras pastato plotas po rekonstrukcijos sumažėjo, pastatas tapo labiau funkcionalus. Naujas išplanavimas leidžia efektyviau išnaudoti erdves, užtikrinti geresnes sąlygas keleiviams ir darbuotojams, tikslingiau valdyti pastato išlaikymo sąnaudas“, – tvirtino M. Čiakas.
Naujosios perkėlos rekonstruoto pastato architektūra atspindi ir išskirtinę statinio vietą – industrinio Klaipėdos uosto ir UNESCO saugomos Kuršių nerijos sandūrą.
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, priminęs, kad jau 80 metų perkėla jungia abu miesto krantus, pasidžiaugė ir naujais moderniais perkėlos keltais. „Senieji keltai buvo paprasti, pasiekus kitą krantą reikėjo vargti juos apsukant. Dabartiniai modernūs, su azimutiniais sraigtais yra itin manevringi, šią akvatorijos dalį įveikti gali ir esant sudėtingoms oro sąlygoms“, – teigė meras.
Kuršių marių krantą atvėrė miestiečiams ir svečiams
Daugiau kaip 2 ha rekonstruotos Naujosios perkėlos teritorijos skirta viešosioms erdvėms. Čia įrengtos poilsio zonos, želdynai ir laivų išlydėjimo terasa, iš kurios atsiveria Kuršių marių , uosto ir Kuršių nerijos panorama.
Susisiekimo ministras J. Taminskas sakė, kad Naujosios perkėlos rekonstrukcijos svarbus tikslas – kuo glaudžiau perkėlą susieti su uostu ir ypač – su Klaipėdos miestu. ,,Siekis, kad nebūtų takoskyros tarp uosto ir miesto, nes Klaipėda be uosto praranda dalį savo identiteto, o uostas be miesto yra tik pramoninė zona“, – kalbėjo J. Taminskas.
Ministras paragino klaipėdiečius naudotis naująja erdve, ją prisijaukinti, čia leisti laisvalaikį. „Tai pats artimiausias kelias prieiti prie Kuršių marių. Nėra nieko labiau hipnotizuojančio, kaip stebėti praplaukiančius laivus“, – tarė jis.
„Klaipėda ir vanduo yra neatsiejama, todėl svarbu, kad pakrantės būtų prieinamos ir patrauklios visuomenei. Atnaujinus Naująją perkėlą iki šiol buvusi daugiausia funkcinė teritorija įgyja platesnę reikšmę – ji tampa miesto viešųjų erdvių dalimi. Ypač svarbu, kad ši jungtis veda į Kuršių neriją, unikalią , UNESCO saugomą teritoriją, kurią kasmet aplanko tūkstančiai žmonių“, – kalbėjo Klaipėdos meras A. Vaitkus.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, Naujosios perkėlos renovacijos projektas svarbus ir platesniame uosto vystymo kontekste – jis rodo, kad intensyvi uosto veikla gali būti derinama su kokybiška miesto aplinka, žmonėms atviromis erdvėmis. Uosto vadovas pamintijo, kad plūstantys į Kuršių neriją tarsi ten pasilieka ir nemato kito kranto grožio. „Kokie gražūs uoste kranai – jų kaklai ištiesti, o terminalai parodo uosto ir miesto technologinį progresą“, – uostu žavėjosi A. Latakas.
Į Naujuosius – elektriniu traukiniu
Susisiekimo ministras J. Taminskas „Vakarų Lietuvai“ patvirtino, kad šį rudenį uostamiestį Klaipėdą su sostine Vilniumi sujungs elektrifikuota geležinkelio linija. Šio geležinkelio ruožo elektrifikaciją buvo suplanuota užbaigti šių metų rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje.
„Darbus užbaigti vėluojama apie mėnesį, tačiau vėliausiai – lapkričio pradžioje elektriniai „Stadler“ traukiniai važiuos iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal“, – užtikrino ministras.
Elektriniai traukiniai, lyginant su „LTG Link“ dabartiniais yra gerokai greitesni, kelionė jais daug komfortiškesnė. „Stadler“ elektrinis traukinys išvysto didesnį kaip 200 km per valandą greitį.
Ministro pastebėjimu, dabartinė geležinkelio Vilnius–Klaipėda vėžė tokiam greičiui dar nėra pritaikyta, tačiau elektriniai traukiniai vis dėlto važiuos greičiau už eksploatuojamus iki šiolei.
J. Taminsko teigimu, susisiekimo ministerija su bendrove „LTG Lin“ sprendžia dėl galimo balanso tarp elektrinių traukinių tiesioginio Vilnius–Klaipėda maršruto ir kito maršruto, kad traukinys sustotų ir mažesniuose miestuose, dargi miesteliuose, kuriuose nestoja šiandieną.
„Skaičiuojame galimų variantų ekonominį pagrįstumą, sąnaudas, dėliojame maršrutų laikus“, – sakė ministras, atskleidęs, kad išbandė „Stadler“ elektrinį traukinį per jo pristatymą ir įsitikino jo modernumu, patogumu: traukinyje – erdvu, žmogui vietos pusantro karto daugiau negu dabartiniuose traukiniuose, sėdynių atlošai turi tris atlenkimo padėtis, kas aktualu keliaujant ilgesnį kelią. Naujuose elektriniuose traukiniuose veiks kavinė, restoranas.
„Iš Vilniaus į pajūrį ar iš Klaipėdos į Vilnių pasitikti Naujųjų tikrai važiuosime elektriniu traukiniu“, – patikino susisiekimo ministras J. Taminskas.
—
„Smiltynės perkėla“ per metus aptarnauja apie 3 mln. keleivių. Keltais per parą pervežamų automobilių skaičius svyruoja nuo 800 automobilių žiemą iki 5 tūkst. vasaros savaitgaliais. Paklaustas apie idėją abu marių krantus sujungti tiltu, susisiekimo ministras J. Taminskas tarė: „Pirmiausia susitvarkykime savo turimus kelius, tiltus ir viadukus, užtikrinkime sklandų kėlimąsi į Kuršių neriją keltais, tada pradėkime paišyti tunelių, tiltų į Kuršių neriją idėjų padiktuotus projektus.“
