Realūs darbai – po metų kitų
Projektavimo darbų konkursą šioms dviem zonoms sutvarkyti laimėjo MB „Susisiekimo komunikacijų sprendimai“: Savanorių g. įžalinimo projektas kainuos 79,86 tūkst. Eur, o F. Janušio gatvės įžalinimo projektavimo darbų kaina – 59,8 tūkst. Eur.
Pasak Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos Lukrecijos Lengvinės, projektai turi būti parengti per vienerius metus – iki 2027-ųjų liepos, o po to bus perkami statybų rangos darbai.
Žalinimo schema apima Kretingos miesto keturkampio formos plotą nuo Akmenos iki Žemaitės alėjos, Savanorių, Melioratorių, Teresiečių ir Panevėžio, Kęstučio gatvių, kur yra didžiausias gyventojų tankumas – daugiau negu 1,5 tūkst. gyventojų 1 kv. km.
Dar kitoms 4 zonoms sutvarkyti artimiausiu metu taip pat bus skelbiami viešieji projektavimo darbų pirkimai. Statybų skyriaus vedėjo Andriaus Kaspučio pastebėjimu, dabartiniu metu visoje šalyje trūksta projektavimo specialistų – toks periodas, kai vieni projektai baigiasi, kiti prasideda. „Sunkiai išjudame, o dar laukia ir rangos darbai, kuriems nemažą įtaką daro ir šokinėjančios naftos kainos. O tose vietose, kurios patenka į kultūros paveldo zoną, konkrečiai – Kęstučio gatvės daugiabučių kiemai, dar bus privaloma prieš tai atlikti ir žvalgomuosius archeologinius tyrimus “, – patikino A, Kasputis.
Kretingos miesto įžalinimo projektui įgyvendinti yra skirtos ES Regioninės plėtros programos lėšos – 5,2 mln. Eur, iš jų Kretingos rajono savivaldybės dalis – 783 tūkst. Eur. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2029-ųjų gruodžio.
Įgyvendinus įžalinimo projektą – šešiose vietose sutvarkius daugiabučių namų kiemus ir kai kurias gatves, Kretingos, visoje Žemaitijoje išsiskiriančios kaip žalias miestas, centras taps dar žalesnis.
Esmė – vandeniui laidžios dangos ir želdiniai
Kretingos miesto centrinės dalies įžalinimo programa pagreitį įgijo, parengus Kretingos miesto žaliosios infrastruktūros poreikio analizę: buvo vykdomi skaičiavimai, atsižvelgta ir į kitus pagal programą būtinus faktorius, kurių vienas svarbiausių – karščio zona, susidaranti dėl juodos spinduliuojančios asfalto dangos ir intensyvaus transporto bei želdinių trūkumo jose.
Pagal žalinimo schemos rengėjų VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ atstovų Nerijaus Zableckio ir Godos Characiejienės įžvalgas, buvo siekiama nustatyti problemines Kretingos miesto teritorijas, kuriose labiausiai reikia didinti želdinių kiekį ir įgyvendinti gamtos procesais pagrįstus darbų sprendimus, teikiančius ekologinę, socialinę, ekonominę naudą. Žalioji infrastruktūra apims ne tik želdynų plotų gausinimą, bet ir tvarių paviršinio vandens tvarkymo sistemų diegimą, nelaidžių dangų mažinimą.
Iš viso 44 tūkst. kv. m ploto įžalinimo lokacijoje bus įrengtos vandeniui laidžios dangos – 23,7 tūkst. kv. m plote ir 20,3 tūkst. kv. m užsodinta želdiniais.
Keturkampio schemoje Kretingos įžalinimo plotas suskirstytas į 7 zonas, tačiau vienoje jų – Šeimos slėnyje žvyrduobėje – įžalinimo buvo atsisakyta, nes, kaip teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė, šis objektas pareikalautų itin didelių investicijų – ten nėra drenažo, kaupiasi vanduo, tektų statyti specialius pumpavimo įrenginius arba statinius galbūt tektų įrengti ant polių. Todėl žvyrduobės tvarkymas kol kas atidedamas.
Tvarkys Kęstučio g daugiabučių kiemus
Projektinių darbų viešieji pirkimai, pasak A. Kaspučio, vykdomi atskirai kiekvienam objektui, kad nestrigtų darbai ir juos būtų lengviau kontroliuoti. Dar bus skelbiami konkursai projektuoti daugiabučių Kęstučio g. Nr. 5, 7, 9, taip pat Kęstučio g. Nr. 2, 16, 18, 20, 22, Laisvės g. Nr. 4, 8 ir Žaliosios g. Nr. 13 kiemus.
Bus sutvarkyti Kęstučio g. sujungtų daugiabučių kiemai, įvažiavimai: pakeistos ir asfalto, ir šaligatvio plytelių nusidėvėjusios dangos – išsiklaipiusios, nutrupėjusios senosios gelžbetonio plytelės. Trūkstant automobilių stovėjimo vietų, dabar gyventojai automobilius stato tiesiog ant suplūkto grunto. Po lietaus ši teritorija lieka išmaitota. Ten yra ir saugotinų brandžių, geros būklės želdinių: medžių ir krūmų, o prie buvusio istorinio Felikso Janušio namo – įspūdingo dydžio paprastasis klevas, kuriuos būtina išsaugoti.
„Tvarkant daugiabučių kiemus bus paklotos pralaidžios trinkelės su žolės tarpais, pertvarkomi lietaus nuotekų tinklai, įrengtos vietos automobiliams. Ypatingų vizualių pokyčių miesto žmonės neišvys, tačiau kiemai bus tvarkingi, bus daug žalumos. Galbūt projektuotojai juose numatys ir keletą mažosios architektūros elementų, suolų“, – kalbėjo A. Kasputis.
Ekologišką rūbą – trims gatvėms
Pasak Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės, į žalinimo programą patenka trys gatvės: be didžiosios dalies Savanorių ir F. Janušio gatvių, dar – Vytauto g. dalis nuo J. K. Chodkevičiaus g. iki žvyrduobės.
„Visoje F. Janušio gatvėje bus pakeista asfalto danga, sutvarkytas ir apželdintas pėsčiųjų takas. Savanorių gatvės senoji dalis, vedanti nuo Vilniaus g. palei stadioną, Sporto centrą, daugiabučius iki Savivaldybės pastato, taip pat gerokai pasikeis: bus atnaujinta gatvės danga, išsaugoti senieji medžiai, po jais atsiras žali plotai, padaugės kitokių želdinių. O Vytauto gatvės dalis nuo „Britanijos“ kavinės iki žvyrduobės taip pat įgis naują veidą: asfalto danga bus pakeista pralaidžia, padaugės žaliųjų plotų, išsaugant jau augančius medžius“, – tokį būsimų Kretingos centrinės dalies atnaujintų gatvių vaizdą piešė S. Jazbutienė.
—
Kretingos miesto žalinimo schema parengta vadovaujantis Regioninės pažangos priemonės „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ metodika, kurioje akcentuojama, kad Kretingos miestas, įsikūręs Akmenos upės slėnyje, prie santakos su Pastauninku, supamas senųjų ir Jauryklos parkų, yra reikšmingas Žemaitijoje ne tik geografine prasme, bet ir kultūros paveldo požiūriu, gamtinės ir kultūrinės struktūros čia glaudžiai persipina.
Mieste gausu želdynų ir žaliųjų erdvių, kurios formuoja žaliąją sistemą. Želdynai atlieka ekologinę, rekreacinę ir estetinę funkciją, sujungdami miesto kultūrinį paveldą su gamtiniu karkasu.
Žalinimo schema skirta išryškinti miesto ekologinę infrastruktūrą, sujungti atskiras žaliąsias erdves į vientisą sistemą. Lietuva siekia būti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius ES klimato kaitos suvaldymo tikslus, užtikrinant gamtos pusiausvyrą.
