Seimo narės kadencijai įpusėjus (1)

– Esate kretingiškė, atrodo, jus pažįstame, bet nepasakyčiau, ar seniai esate politikoje, kaip į ją įsitraukėte?
– Lietuvos socialdemokratų partijos narė esu nuo 2015 metų, trečius metus vadovauju partijos Kretingos skyriui. Dirbdama Kretingos rajono savivaldybėje natūraliai įsitraukiau į politinę veiklą. Pasirinkau socialdemokratus – tuo metu rajone jie buvo vieni aktyviausių, ir mano pažiūros su šia politine jėga sutapo. Į aktyvią veiklą įsijungiau 2021–2023 m. kai 2,5 metų dirbau Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, tuo metu tai buvo politinio pasitikėjimo pareigybė. Prieš Seimo rinkimus jau vadovavau socialdemokratų Kretingos skyriui, pasitarę bendrapartiečiai kretingiškiai ir skuodiškiai mane iškėlė kandidate į Seimą. Būsiu nuoširdi – gavusi tokį pasitikėjimą iš laimės nešokinėjau, suvokiau atsakomybės naštą ir tai, kad galiu nuvilti, nes mano varžovai buvo patyrę politikai, žinomi savo nuveiktais darbais. Seimo rinkimų kompanijos laikotarpį prisimenu kaip labai gerą, šviesią gyvenimo patirtį, kurios daugiausia gavau būtent iš savo varžovų: Antano Vinkaus, Romaldo Sakalausko – pagarbių, dorų ir labai sąžiningų žmonių. Rinkimų kova buvo skirtingų idėjų, siūlymų, programų, minčių kova, be asmeniškumų, konkurentų menkinimo, nepagrįstos kito kritikos. Iš kolegų Seime žinau, kad tokia rinkimų kompanija yra daugiau išimtis negu taisyklė, man pasisekė.

– Jau pajutote mažosios ir didžiosios politikos, Seime ir Savivaldybės taryboje darbo skirtumus?
– Esminis skirtumą, kurio neatspindi dargi žiniasklaida, pastebiu politikų santykiuose. Kovos dėl skirtingų pozicijų svarstomais klausimais Seimo posėdžių salėje politikų taip nesupriešina, kaip Savivaldybės taryboje. Po posėdžio Seime kolegos iš pozicijos ir opozicijos atvirai kartu geria kavą, šnekučiuojasi, dargi ir tie, kurie posėdžių salėje dėl vieno ar kito klausimo kone į atlapus vienas kitam kibo. Taigi sutarėme, kad nesutarėme, tačiau gerbiame vienas kitą. Ko vis dar pasigendu Savivaldybėje ir ne tik dabar, kai Tarybos darbą stebiu iš šalies, dar būdama Tarybos narė tą patyriau ir savo kailiu: jeigu tavo mintys, siūlymai yra oponuojantys sprendimo projekto teikėjų nuostatoms, tampi priešu ir už posėdžių salės durų. Darbas Seime labai praplėtė akiratį politikos, valstybės valdymo srityse, ir naujos pažintys su brandžiais žmonėmis augina mane kaip asmenybę.
Kiekvienas Seimo komitetas turi kompetentingų valstybės tarnautojų komandą, šių žmonių darbas labai svarbus teisėkūros procese.
Apie teisėkūros procesą. Jo pradžia gali būti įvairi, teisės aktų projektus, jų pakeitimus įprastai inicijuoja patys Seimo nariai, Vyriausybės ministrai arba Prezidentas. Kiekvienas teisės akto projektas iki jo tapimo norminiu dokumentu Seimo posėdžių salėje turi praeiti tris stadijas: pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Visas šis procesas apibrėžtas Seimo statute ir kūrybos čia nėra, yra aiškios sąlygos. Man įdomiausia buvo, kad praėjus pateikimo stadiją klausimas yra priskiriamas tos srities komitetui. Ir komitetas jį nagrinėja – priskiria du narius, kurie rengia išvadas, pristato svarstomą klausimą. Vienas narys būna iš valdančiųjų, kitas iš opozicijos. Jei sudėtingesnis teisės akto projektas, skiriama ir daugiau už jį atsakingų komiteto narių, tačiau užtikrinant pozicijos ir opozicijos vienodą atstovavimą. O savivaldoje šis procesas, manau, per daug supaprastintas: sprendimo projektą apsvarsto komitetai ir Taryba priima galutinį sprendimą. Nėra tų nagrinėjimo, kaip Seime, stadijų, o kai kuriais atvejais jų vis dėlto reikėtų. Iš kolegų Taryboje tenka girdėti, kad, pavyzdžiui, komitete sprendimo projekto nenagrinėjo, o Tarybos posėdyje dėl sprendimo projekto uždavus klausimą ar pateikus pasiūlymą, išsakius kilusias abejones išgirsti, kad visa tai yra pavėluota, dargi priekaištaujama dėl posėdžio trukdymo. Seimas tuo požiūriu dirba nuosekliau, atsakingiau, dėl to teisėkūros procesas Seime gal ir nėra toks greitas, bet teisėkūroje greitis nėra geriausias sąjungininkas. Deja, ir neskubant padaroma klaidų.

– Žmonės nevengia seimūnų pavadinti dykaduoniais. Ar, kaip išmintingi sako, lengva ten, kur pats nebuvai: „Palaukit, aš ateisiu“?
– Kaip ir visuose darbuose, Seimo nario darbas priklauso ir nuo jo paties, kiek į tą darbą pasineri.
Seimas per metus turi dvi sesijas: pavasario, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. ir rudens, nuo rugsėjo 10 d. iki šv. Kalėdų. Tai apibrėžta mūsų valstybės Konstitucijoje. Seimas, esant reikalui, sesijas gali pratęsti, kaip antai, šio pavasario sesijos pabaiga – liepos 14 d.
Kiekvienas Seimo narys privalo dirbti viename Seimo komitete, išskyrus Ateities, Europos reikalų, Energetikos ir darnios plėtros komitetus, kurie yra papildomi, juose galima dirbti pasirinktinai. Dirbu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Dirbti šiame komitete norėjau dar kandidatuodama į Seimą, nes savivaldos sritį gana gerai pažįstu.
Pagrindinės posėdžių dienos yra antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Pirmadieniais ir penktadieniais susitinku su rinkėjais, dirbu su dokumentais, kad pasiruoščiau būsimiems posėdžiams. Pirmadienį kelias valandas praleidžiu už vairo greitkelyje į Vilnių, antradienį, kaip ir ketvirtadienį, darbo diena prasideda gerokai prieš 8 val., kadangi esu socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja, 8.30 val. posėdžiaujame Seimo frakcijų seniūnų sueigoje, 9 val. frakcijos posėdis, kuriame dažnai dalyvauja įvairūs interesantai, sutariama dėl tos dienos darbo, sprendimų priėmimo Seime. Rytinis Seimo posėdis prasideda 10 val. ir baigiasi 13 val., 14 val. prasideda vakarinis, jo pabaigos laikas priklauso nuo to, kaip sklandžiai vyksta darbas. Vakarinis posėdis dažniausiai baigiasi 17 val., nors jau teko posėdžiauti iki 2 val. nakties, dėl LRT – nacionalinio transliuotojo įstatymo pakeitimo. Trečiadienis yra Seimo komitetų ir komisijų diena, dirbu dar Asmenų su negalia teisių ir Jūrinių reikalų komisijose. Trečiadienio vakarais įprastai būna mūsų socialdemokratų frakcijos sueiga, kurioje detaliau nagrinėjame sudėtingesnius, komplikuotus klausimus, turime diskusijas su ministrais, įvairių visuomenės grupių atstovais, kaip antai, ūkininkais, kultūros darbuotojais, profesinių sąjungų atstovais. Trečiadienis yra ilgiausia darbo diena, vien frakcijos posėdis trunka 2–3 valandas. Darbo savaičių rutina kartojasi, tik sprendžiami klausimai keičiasi. Be viso šito teisėkūros proceso dar yra gyventojų Seime priėmimas. Žmonės atvyksta grupėmis ir pavieniui, turintys konkrečių problemų, siūlymų , kiti susipažinti su Seimu – ekskursantai, moksleiviai, sulaukiame meno kolektyvų, menininkų su jų darbais iš visos Lietuvos.
Dažną ketvirtadienio vakarą vėl sėdu už vairo ir keliauju namo.

– Kas Seimo nario darbe jums yra arčiausiai širdies?
– Susitikimai su gyventojais, net neskaičiuoju, kiek jų turėjau gyvai, su kiek jų susisiekiau telefonu, elektroniniu paštu tiek Kretingoje, tiek Skuode. Apmaudas užvaldo ir ilgai nepaleidžia, kai žmogui negali padėti. Štai Kretingoje daug žmonių skundžiasi dėl Savivaldybės individualių namų statytojams uždėtų neįveikiamų suvaržymų – reikalavimo už asmenines lėšas inicijuoti ir įrengti viešąją infrastruktūrą – vandentiekio, nuotekų tinklus, atskirais atvejais kainuojančią brangiau už namo, sodybos statybą. Nors kitose savivaldybėse šios problemos išsprendžiamos, Kretingos rajono savivaldybės vadovai apie tai nenori nė girdėti. Džiugina tie atvejai , kai pavyksta žmogui padėti – rasti sprendimus santykiuose su ESO, „Ignitis“ ar SODRA. Problemas jau teko spręsti ir keičiant teisės aktus: Seime patikslinome turto vertinimo kriterijus skiriant socialinę paramą bei 1,5 karto padidinome būsto ploto normatyvą individualiems namams skiriant šildymo kompensaciją – dėl šių normatyvų ne vienas vyresnio amžiaus gyventojas buvo atvykęs ir problemas išdėstęs gyventojų priėmime. Susitikimuose Trečiojo amžiaus universiteto studentai, senjorai savo sueigose klausė dėl Seime įstrigusio Vyresnio amžiaus žmonių politikos įstatymo, paskatino vėl svarstyti, atnaujinti ir priimti šį įstatymą. Dabar irgi analizuoju teisės aktus, kurių galimas korekcijas susitikimuose padiktavo gyventojai, kaip antai, medžioklės, gyvūnų gerovės įstatymų pataisas.
Dar per rinkimų kompaniją buvau užsibrėžusi Seime spręsti specialistų trūkumo rajonuose problemą. Džiaugiuosi, kad Seime priėmėme teisės aktus dėl nemokamų medicinos studentų rezidentūros studijų mainais už savanorišką jaunų gydytojų įsipareigojimą sutartą laiką dirbti rajonų savivaldybių gydymo įstaigose. Dar viena gera žinia – Švietimo , mokslo ir sporto ministerija jau parengė mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose planą. Kas susiję su pareigūnais – įteisinome kasmėnesinę kompensaciją už ilgalaikę tarnybą – ją gauna visi pareigūnai, ištarnavę 25 metus ar daugiau ir turintys teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, bet likę dirbti tarnyboje. Sprendimų, kad rajonuose netruktų specialistų, bus ir daugiau.

– Dirbant Seime ar lieka laiko sau, Vilniui pažinti?
– Labai mažai. Per visą tą laiką su kolegėmis apsilankėme ir koncerte, ir spektaklyje, bet dažniausia pramoga po posėdžių – pasivaikščiojimai siauromis sostinės senamiesčio gatvelėmis. Beje, Vilniuje pakliūti į kultūros renginius, ypač spektaklius, nelengva. Bilietų kada panorėjęs negausi, juos įsigijęs iš anksto nežinai, ar turėsi galimybę nueiti. Vilnius man yra gyventi skubančių žmonių miestas: dideli automobilių srautai, gatvės pilnos sparčiai žingsniuojančių, lekiančių žmonių. Grįžtu į Kretingą, automobilių gatvėse yra, pėsčiųjų vienas kitas.
Studijų metais neteko gyventi bendrabutyje, tačiau manau, kad dabartinis mano gyvenimas Seimo suteiktame būste, kelionės pirmyn ir atgal turi panašumą su studentiška būtimi ir buitimi. Ypač ten, Vilniuje, šaldytuvas, kuris beveik nuolatos tuščias. Pietus pavalgau Seimo valgykloje, ten dažnai ir pavakarieniauju. Kadangi su šeima gyvenu kaime, auginame savo daržoves, turime sodą. Ir šiemet šiltnamis pilnas sirpstančių pomidorų, agurkų, darže auga svogūnai, morkos, burokėliai, sode vaismedžiai derlių brandina. Širdis atsigauna grįžus ir basomis palietus savos sodybos žemę, žolę.
Mokykloje buvau „tiksliukė“, skaičiai, racionalumas, tikslų aiškumas man yra labai svarbūs. Esu toks žmogus – jei imuosi darbo, turiu jį padaryti susitelkusi, nusiteikusi ir mąstydama pozityviai, tada ir sėkmė – dažna palydovė. Taip dirbu ir Seime.