Išskirtinė istorinė vertė
Seimui šiuos metus paskelbus Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metais, minint 225-ąsias jo gimimo metines, Kretingos rajono savivaldybė, Salantų bendruomenė ir iniciatyvūs kraštiečiai ėmėsi darbų, įprasminant šią svarbią asmenybę, prisimenant jo šeimos ištakas. Vienas svarbiausių jau atliktų darbų – atnaujinta per laiką sunykusi M. Valančiaus tėvo Mykolo kapavietė.
Iš Salantų krašto kilęs istorijos žinovas ir kolekcininkas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininkas Paulius Vaniuchinas sakė su bendraminčiais jau seniai puoselėję idėją sutvarkyti Gargždelės kapinių centre, prie Šv. Barboros koplyčios, esančią įžvalgaus to meto amatininko kalvio Mykolo Valančiaus, išmokslinusio visus tris savo sūnus, kapavietę. „Šią idėją per Padėkos dieną Salantuose aptarėme su Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi, jis jai pritarė, ir ėmėmės veiklos“, – sakė kraštietis.
Salantų bendruomenė teikė paraišką Kretingos rajono savivaldybei, kuri kapavietei atnaujinti skyrė 2 tūkst. Eur, o darbų ėmėsi garsus Salantų krašto akmens meistras, savo skulptūromis išpuošęs Salantų miestą ir jo senąjį parką, Juozas Žilinskis. Buvo atnaujintas autentiškas ketaus kryžius, antkapis, pagrindas užklotas akmens plokšte. „Ši kapavietė turi išskirtinę istorinę vertę – joje išlikęs unikalus XIX a. neogotikinis kryžius su retu epitafijos tekstu žemaičių tarme, liudijančiu mūsų krašto istoriją ir iškilių asmenybių atminimą“, – akcentavo P. Vaniuchinas.
Kalvis išmokslino savo sūnus
„Kai žinai, kaip buvo anksčiau – samanomis užakęs užrašas, o panašių palaidojimų kapinėse yra daugiau ir iš jų išskirti, surasti būtent M. Valančiaus kapą būdavo sudėtinga – ir kaip yra dabar, džiugu, kad atmintina vieta sutvarkyta, gerai matoma, užrašas įskaitomas. Mums garbė, kad tokių svarbių Lietuvai žmonių įspaudas likęs Salantuose, tad privalome pasirūpinti jų atminimo puoselėjimu“, – kalbėjo Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė.
Per Salantų miesto šventę P. Vaniuchinas skaitys pranešimą apie M. Valančiaus giminės istoriją ir patikino, kad visuomenei pateiks ligi šiol dar nežinomų faktų ir staigmenų.
Vyskupo M. Valančiaus jubiliejiniai metai, atviravo J. Ažondenienė, paskatino ir ją labiau pasidomėti šia gimine. „Sužinojau, koks ambicingas ir įžvalgus buvo vyskupo tėvas Mykolas: kilęs iš valstiečių, jis išmoko skaityti ir anksti suprato amato vertę, todėl išvyko į Prūsiją mokytis kalvystės. Išmokęs kalvystės vertėsi gerai, vedė Oną Stonkutę, su ja susilaukė 11vaikų, tačiau išgyveno tik penkiese: 3 sūnūs Mykolas Julijonas, Motiejus, Feliksas ir dvi dukterys Marijona ir Petronelė. Mykolas susilenkino pavardę į Valančevskį, nes arčiau bajorystės, ir siekė išmokslinti sūnus: Motiejų išleido į kunigus, vyresnysis Mykolas Julijonas įstojo į Pranciškonų ordiną, o Feliksas baigė medicinos mokslus Tartu universitete ir tapo gydytoju“, – žiniomis pasidalijo seniūnė.
Mįslingas motinos palaidojimas
Dabar gi, sutvarkius Mykolo Valančiaus kapą, akcentavo J. Ažondenienė, labai logiškai susidėlioja Kretingos rajono turizmo informacijos centro parengtas turistinis maršrutas Motiejaus Valančiaus keliu: jis prasideda nuo šeimos ištakų Gargždelės kapinėse, po to veda Salantų bažnyčios link, kurioje Mykolas tuokėsi su Ona. Iš ten – į Kalnalio bažnyčią, kurioje krikštytas būsimasis vyskupas, ir į jo gimtinės sodybą Nasrėnuose, o iš ten – į Kretingą, kur senosiose parapijinėse kapinėse, šalia tautos šviesuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo koplyčios, ilsisi Motiejaus Valančiaus vyresnysis brolis pranciškonas Mykolas Julijonas.
Ona savo vyrą pergyveno 31-eriais metais, senatvę praleido pas sūnų Motiejų, jau vyskupą, Varniuose. Kur ilsisi Motiejaus Valančiaus motinos Onos palaikai tikslai nėra nustatyta. Pasak P. Vaniuchino, nors pats M. Valančius rašė, kad ji palaidota Varnių katedros požemiuose, bet jis nesyk vartęs bažnyčios metrikų knygas ir neaptikęs jos mirties įrašo.
