Tarp apdovanotųjų – daug matytų veidų
Vyskupo Algirdo Jurevičiaus įsteigtais medaliais apdovanota palangiškė Aldona Elena Šeduikienė, taip pat kretingiškiams žinomi parapijiečiai: Dalia Martišauskienė, Vida Kanapkienė, Juozas Januševičius, Algimantas Šoblinskas, Jolanda Šoblinskienė, Juozas Maksvytis, Jolanta Klietkutė, Rimantas Radzevičius, Rasa Lapienė, Kęstutis Balsevičius, Margarita Lizdenytė, Regina ir Vytautas Grykšai, Jūratė ir Pranas Varkojai, Vilma Tamašauskienė, Asta Pocienė, Kristina Rimienė ir dar visa plejada kitų.
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus už reikšmingą indėlį apsaugant kultūros paveldo paminklus Klaipėdos mieste ir Žemaitijos regione savo padėką skyrė taip pat šv. Justino medaliu nominuotam Algirdui Aukštuoliui. Būdamas įmonės „Klaipėdos restauratorius“ direktorius, ryškų pėdsaką jis paliko ir Kretingoje – savo darbais prisidėjo prie vienuolyno rūmų atkūrimo, taip pat prie Žiemos sodo oranžerijos rekonstrukcijos.
Vyskupijos istorijos žingsniai
Buvo prisiminta Telšių vyskupijos istorija. Lauko parodą, pasakojančią apie svarbiausius įvykius, žmonės galėjo pamatyti ir bažnyčios šventoriuje, o per šv. Mišias kai kuriais faktais pasidalijo vyskupas A. Jurevičius.
Telšių vyskupija ir Klaipėdos prelatūra 1926-aisiais buvo įsteigtos popiežiaus Pijaus XI iniciatyva. Pirmuoju vyskupu ir prelatu paskirtas Nepriklausomybės Akto signataras Justinas Staugaitis. Jam mirus, nuo 1944-ųjų darbus tęsė bendražygis Vincentas Borisevičius. Pasak A. Jurevičiaus, tuo metu vyskupija išgyveno itin sunkius sovietinės okupacijos išbandymus. 1946-aisiais V. Borisevičius buvo kalintas ir režimo nukankintas. Nepalaužiamas buvo ir vyskupas Pranciškus Ramanauskas, tremtyje išbuvęs 10 metų.
Vienuolyną pavyko išsaugoti
Kretinga Telšių vyskupijos žemėlapyje išsiskiria vienuolynais. Nuo XVII amžiaus didžiausią reikšmę čia turi pranciškonų vienuolynas. Užėjus sovietams, 1940-aisiais, jis buvo uždarytas. Per 1941-ųjų karą pastatus stipriai nusiaubė gaisras. Apgriauta bažnyčia buvo leista naudotis, o dėl vienuolyno svarstyta: sulyginti su žeme, ar atstatyti? Kelių entuziastų iniciatyva, prieš 50 metų pastatai vis dėlto buvo atkurti. Remontu rūpinosi vyskupijos kunigai. Ugnies nuniokotos bažnyčios atstatymo darbus organizavo tuometis klebonas Antanas Puodžiūnas. Sovietinės valdžios jis buvo suimtas, nuteistas ir ištremtas į Sibirą.
Į istoriją įėjo Bronislovas Burneikis. Jis klebonu paskirtas 1980-aisiais. Būtent šio iškilaus kunigo rūpesčiu atstatytas smailusis neogotikinis bažnyčios bokštas, sutvarkytas ir akmens mūro siena aptvertas šventorius, nulieti ir pakabinti trys bažnyčios varpai.
Seserys teresietės atsisveikino
Pranciškonai į Kretingą sugrįžo apie 1989-uosius. Netrukus mieste įsikūrė ir Dievo meilės misionierių kongregacija, kitaip vadinamos šv. Motinos Teresės seserys.
„Suprasdamos Lietuvos vargą, jos atvyko į misiją parodyti Dievo meilę, padėti žmonėms. Kai rajono Savivaldybė suteikė patalpas, priėmė benamius, maitino alkstančius“, – kalbėjo vyskupas.
Jo teigimu, per 35-erius seserų buvimo metus Lietuva labai pasikeitė, sukurta stipri socialinė sistema, kuri pajėgi pasirūpinti stokojančiais. „Motinos Teresės seserys suprato, kad savo misiją Kretingoje jau baigė – turi važiuoti tarnauti tiems, kurių pagalba nepasiekia“, – tęsė A. Jurevičius.
Vyskupo žodžiais, atsisveikinti su Motinos Teresės seserimis truputį liūdna ir sentimentalu. Bet jos pateko į Telšių vyskupijos istoriją. Seserų vyresniajai vyskupas padovanojo 100-mečio proga išleistą savo autorinę knygą „Telšių vyskupija. 100 įvykių“, kurioje yra publikuotų ir teresiečių nuotraukų, taip pat įteikė piniginę auką – kaip padėką visai jų bendruomenei už tarnystės metus.
Ekscelenciją A. Jurevičių, brolius pranciškonus ir visus bažnyčioje susirinkusius žmones pasveikino rajono meras Antanas Kalnius ir vienas šių jubiliejinių iškilmių organizatorių katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas. Vyskupui jis padėkojo, kad nepamiršta Kretingos.
