„Vilties linija“ – tai vertybėmis grįsta emocinės pagalbos tarnybos sistema, kurioje pirmiausia matomas žmogus, o ne jo problema. Ypatingas dėmesys skiriamas anonimiškumui ir konfidencialumui. Kiekvienas besikreipiantis gali būti tikras, kad jo išgyvenimai liks saugūs, o pokalbis vyks be vertinimo ar išankstinių nuostatų.
Tai sukuria pasitikėjimo pagrindą, kuris ypač svarbus suaugusiems žmonėms, kurie dažnai neatsiveria ar slepia savo išgyvenimus – „Vilties linija“ orientuota į paramą suaugusiesiems.
„Vilties linija“ drąsina kalbėti, todėl ji išsiskiria ne tik savo funkcija, bet ir kuriamu ryšiu – jautriu, pagarbiu dialogu, kuriame gimsta supratimas, palengvėjimas ir viltis“, – pasakojo Klaipėdos „Vilties linijos“ koordinatorė I. Krušaitė.
Svarbus šios linijos išskirtinumas – emocinę paramą teikia ne tik specialiai apmokyti savanoriai, bet ir psichikos sveikatos specialistai, psichologai, kurie visi kartu vadovaujasi emocinės paramos teikimo etikos principais: pagarba, empatija, nešališkumu.
Konsultantas padeda žmogui geriau suprasti savo jausmus, įvardyti išgyvenimus ir kartu ieškoti išeičių. Išsikalbėjimas neretai tampa pirmu žingsniu į palengvėjimą, o pokalbis suteikia daugiau aiškumo, „šviesesnių“ minčių ir leidžia sunkumus pamatyti kaip įveikiamus.
Šiuo metu organizacijoje savanoriauja apie 30 žmonių. Kiekvienas jų yra baigęs intensyvius 4–5 mėnesių trukmės teorinius ir praktinius mokymus, kurie vyksta tik Telšiuose. Tarnybos atstovė įsitikinusi, jog kontaktinis praktinis rengimas leidžia savanoriams sukurti stipresnį tarpusavio ryšį, geriau pasiruošti realioms situacijoms ir užtikrinti profesionalią bei kokybišką pagalbą.
Įžvelgė emocinės paramos poreikį
„Vilties linijos“ atsiradimas siejamas su šalyje augančiu poreikiu suteikti žmonėms emocinę paramą krizinių situacijų metu. Idėja gimė 1988 metais – laikotarpiu, kai visuomenėje vis dar trūko atvirumo kalbėti apie psichologinius sunkumus, o profesionali pagalba nebuvo lengvai prieinama.
2001 m. dvi anksčiau veikusios pagalbos iniciatyvos („Vilties linija“, pradėjusi veikti Telšiuose, ir „Paguodos linija“ – Klaipėdoje) buvo suvienytos į „Vilties liniją“. Per daugiau negu tris dešimtmečius „Vilties linija“ tapo viena pirmųjų ir ilgiausiai Lietuvoje veikiančių emocinės paramos telefonu tarnybų suaugusiesiems.
„Pagrindinė mūsų misija – kritiniu metu suteikti nemokamą, lengvai prieinamą ir anonimišką emocinę paramą, sumažinti žmogaus emocinį skausmą, padėti jam atlaikyti ir įveikti sunkumus.
Svarbiausia užtikrinti, kad žmogus neliktų vienas su savo išgyvenimais. Čia dirbantys specialistai ir savanoriai ne tik išklauso, bet ir padeda žmogui geriau suprasti savo jausmus, atrasti vidinių resursų ir vilties“, – pasakojo „Vilties linijos“ psichologė.
Šiandien visoje šalyje veikianti pagalbos linija remiasi ne tik ilgamete patirtimi, bet ir nuolat besikeičiančia, tačiau artima žmonių bendruomene. I. Krušaitė pasakojo, jog yra savanorių, kurie gyvendami užsienyje ir toliau prisideda prie veiklos nuotoliu, budėdami pagal galimybes. Per visą veiklos laikotarpį parengta apie 300 savanorių, o paslaugos išsiplėtė – pagalba teikiama ne tik telefonu, bet ir internetu, ir elektroniniu paštu.
Per mėnesį – keli tūkstančiai skambučių
2025 m. į „Vilties liniją“ per mėnesį kreipėsi vidutiniškai keli tūkstančiai suaugusiųjų, ieškančių palaikymo, supratimo ar tiesiog galimybės pasikalbėti. Iš viso per metus sulaukta apie 37 tūkst. skambučių.
Nepaisant to, kad „Vilties linijos“ veiklos administravimu rūpinasi dvi organizacijos – VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras ir VšĮ Telšių krizių centras – esančios Vakarų Lietuvoje, tarnybos veikla nėra geografiškai apribota, o statistiniai geografiniai duomenys nėra renkami, išsaugant vieną esminių tarnybos principų – anonimiškumą.
„Žmonės kreipiasi dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausiai – dėl vienišumo, nerimo, depresijos, nemigos, liūdesio, beviltiškumo ar motyvacijos stokos. Net ir būdami tarp žmonių, daugelis jaučiasi neišgirsti ar nesuprasti, todėl ieško saugios erdvės, kur galėtų atvirai pasidalyti savo išgyvenimais. Dalijamasi ir santykių sunkumais, konfliktais su artimaisiais, išsiskyrimais, bendravimo problemomis. Kai kuriais atvejais pokalbiai paliečia ir itin jautrias temas, pavyzdžiui, mintis apie savižudybę. Tokiais momentais ypač svarbu, kad kreipiantysis žmogus neliktų vienas ir turėtų galimybę būti išklausytas be vertinimo. Būtent tai ir stengiamės užtikrinti“, – dalijosi I. Krušaitė.
Pagalba telefonu, internetiniais pokalbiais ir elektroniniais laiškais yra prieinama visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios ar buvimo vietos. Vis dėlto, skambučiai išlieka pagrindinė ir dažniausia pagalbos forma. Visą parą veikdama nemokamai ir anonimiškai „Vilties linija“ suteikia galimybę žmogui paskambinti tada, kai sunkiausia. Gyvas pokalbis su konsultantu padeda greičiau išsikalbėti ir pajusti, kad kitoje linijos pusėje yra žmogus, kuris iš tiesų klausosi.
Nėra „per mažų“ problemų
Svarbu suprasti, kad žmonės dažniausiai kreipiasi ne tada, kai viskas jau „sugriuvę“, bet tada, kai tampa per sunku vieniems susidoroti su savo jausmais. Tai – ne silpnumo ženklas, o drąsa ieškoti pagalbos. Tai tarsi tylus signalas, kad žmogui reikia palaikymo, supratimo ir galimybės išsikalbėti.
Pasak psichologės, „Vilties linijoje“ stengiamasi suteikti erdvę, kurioje galėtų būti dalijamasi net ir sunkiausiais išgyvenimais, o kartu atsirastų ir pirmieji palengvėjimo bei vilties ženklai. Tai vieta, kur žmogus gali sustoti, būti išgirstas ir bent trumpam pasijusti ne vienas.
„Niekas nenurodinėja, kaip gyventi, ir nebando „sutaisyti“. Žmogus gali kalbėti apie tai, kas jam sunku, kas kelia nerimą ar skausmą, net jei tai atrodo per maža ar per sudėtinga dalytis su artimaisiais“, – akcentavo I. Krušaitė.
Ji pastebėjo: dažnai žmonės dvejoja kreiptis pagalbos, nes mano, kad jų problema nėra „pakankamai rimta“, tačiau emociniai sunkumai neturi vieno mato. Kiekvieno žmogaus išgyvenimai yra svarbūs: nuo vienišumo, santykių problemų iki gilesnių krizių ar minčių apie savižudybę.
„Pasidalijus jausmais su kitu žmogumi, net ir sunkiausia našta gali tapti lengvesnė. Pokalbis su konsultantu dažnai tampa pirmu žingsniu į aiškumą. Kai sudėtingoje situacijoje neliekame vieni, ją įveikti tampa lengviau. „Vilties linija“ ar kita pagalbos paslauga leidžia žmogui sustoti, „atgauti kvapą“ ir išlikti savimi. Todėl, jei kyla bent menkiausia mintis paskambinti ar parašyti, verta pabandyti. Kartais vienas pokalbis gali tapti kelio į didesnę vidinę ramybę, supratimą ir viltį pradžia“, – drąsino pagalbos tarnybos koordinatorė.
—
PAGALBA TEIKIAMA:
*Telefonu: kambinkite numeriu 116 123 (linija veikia 24/7). Skambučiai yra nemokami, anonimiški ir konfidencialūs, galimi tik iš Lietuvos ryšio operatorių tinklų;
*Pokalbiais internetu (angl. live chat): pokalbiai vyksta „Vilties linijos“ interneto puslapyje viltieslinija.lt . Čia galite gyvai susirašinėti kiekvieną darbo dieną (elektroniniai pokalbiai vykdomi per mygtuką „Pasikalbėkime“ dešiniajame puslapio kampe darbo dienomis 18–20 val.).
*Elektroniniu paštu: rašykite el. paštu laiskai@viltieslinija.lt bet kuriuo paros metu. Į jūsų laišką atsakysime per 3 darbo dienas arba kuo greičiau;
*Daugiau apie „Vilties linijos“ veiklą – www.viltieslinija.lt .
Rugilė BALČIŪNAITĖ
„Santarvė“
