Nors bendrai Lietuvoje užsieniečių skaičius per dešimtmetį išaugo daugiau negu penkis kartus, Vakarų Lietuvoje augimas buvo dar spartesnis – čia užsienio piliečių padaugėjo 7,5 karto. Vien Klaipėdoje jie jau sudaro kas aštuntą gyventoją. Reikšmingi ir Užimtumo tarnybos duomenys: keturi iš penkių užsieniečių dirba statybose, transporte arba gamyboje.
Tendencijos: baltarusius keičia filipiniečiai
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje šių metų birželio 1 d. gyveno 220 tūkst. 429 užsienio piliečiai. 2016 m. jų šalyje buvo vos 41 tūkst. 138. Per dešimtmetį užsieniečių skaičius išaugo daugiau kaip 5 kartus.
Populiariausios imigrantų šalys – Ukraina (78 tūkst. 141), Baltarusija (48 tūkst. 926) ir Rusija (13 tūkst. 414). Svarbu paminėti, kad iš jų laikinoji apsauga (dėl karo Ukrainoje) suteikta 49 tūkst. 686 atvykėliams.
Nors vyraujančių šalių trejetukas nusistovėjęs, naujausi Migracijos departamento duomenys rodo, kad pirmą kartą per 12 mėnesių leidimus laikinai gyventi gavusių užsieniečių kilmė kinta – ukrainiečiams leidimų išduota 38 proc., filipiniečiams – 21 proc., uzbekams – 17 proc., indams – 12 proc. ir tik tada baltarusiams – 11 proc.
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbuotojai iš Europos Sąjungos dažniau užima aukštesnės kvalifikacijos pareigas – tokių tarp jų yra 22 proc., o tarp trečiųjų šalių piliečių – tik 10 proc. O 83 proc. iš trečiųjų šalių atvykusių darbuotojų dirba vidutinės kvalifikacijos darbus. Populiariausia atvykstančių užsieniečių profesija Lietuvoje – tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai (beveik 29 tūkst. 747), gerokai mažiau suvirintojų (3 tūkst. 155), betonuotojų (2 tūkst. 579), virėjų (1 tūkst. 154) ir elektrikų (1 tūkst. 125). O štai Vilniuje vis dažniau galima išvysti kelininkais ar šiukšliavežių vairuotojais dirbančių imigrantų iš Afrikos šalių – akivaizdu, kad patys lietuviai tokių darbų dirbti nebenori.
Vakarų Lietuvoje užsieniečiai suka Klaipėdos link
Registrų centro duomenimis, Vakarų Lietuvos regione irgi sparčiai daugėja darbuotojų iš Azijos šalių – Uzbekistano, Tadžikistano, Indijos ir Filipinų. Tačiau priešingai negu bendra Lietuvos tendencija, mūsų krašte didžiausias jų poreikis – statybose.
Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė „Vakarų Lietuvai“ komentavo, kad pagal ekonominės veiklos sektorius statybose dirba beveik 9 tūkst. darbuotojų, transporto ir saugojimo sektoriuje – 8,4 tūkst., o apdirbamosios gamybos sektoriuje – 7,5 tūkst. Šiuose trijuose sektoriuose dirba beveik 84 proc. visų Vakarų Lietuvoje dirbančių užsieniečių.
Vertinant profesijas, daugiausia užsieniečių dirbo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojais – 7,9 tūkst. darbuotojų. Taip pat tarp dažniausių profesijų buvo suvirintojai (4,5 tūkst.), metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai (2,5 tūkst.), elektrikai (1,4 tūkst.) bei statybininkai montuotojai (1 tūkst.).
„Užimtumo tarnybos duomenys netiesiogiai, bet aiškiai rodo, kad egzistuoja profesijų grupės, kuriose norinčių dirbti asmenų nėra daug. Tai dažniausiai fizinis, mažiau apmokamas arba mažiau patrauklus darbas. Dažnai šias darbo vietas užima migrantai“, – teigė J. Zemblytė.
Priežastys, kodėl vietinės darbo jėgos neužtenka, yra platesnės: mažėja darbingo amžiaus gyventojų, darbo ieškančių asmenų turimi įgūdžiai neatitinka reikalavimų, aukštesni lūkesčiai darbo kokybei. Kai kuriuose sektoriuose darbo užmokestis nepakankamas pritraukti vietinių gyventojų, o dalis profesijų laikomos „nepatraukliomis“.
„Visgi Lietuvos darbdavių elgsena rodo, kad pirmiausia bandoma samdyti vietinius ir tik nepavykus ieškoma migrantų,“ – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.
Vairuotojų Lietuvoje nebeužtenka
Vienoje didžiausių Lietuvos logistikos įmonių „Vlantana“ dirba apie 2,6 tūkst. darbuotojų. Maždaug 75 proc. – tarptautinių pervežimų vairuotojai. Klaipėdos rajone įsikūrusioje įmonėje dirba žmonės iš 17 valstybių.
Bendrovės generalinė direktorė Sabina Chochrina pripažino, kad profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumas jau seniai tapo viso Lietuvos transporto sektoriaus problema. „Lietuvos transporto sektorius yra vienas didžiausių Europoje, o vietinės darbo rinkos pasiūla nebeatitinka verslo poreikio“, – teigė S. Chochrina.
Todėl dalis vairuotojų samdoma iš Ukrainos, Uzbekistano, Kirgizijos, Tadžikistano, Moldovos ir kitų šalių. „Šių darbuotojų pritraukimas nėra kaštų optimizavimo priemonė. Už tą patį darbą mokamas toks pats atlygis, o darbo sąlygos ir socialinės garantijos taikomos vienodai visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pilietybės“, – akcentavo įmonė.
Administracijoje ir vadybos pareigose darbuotojų trūkumo bendrovė nejaučia – didžioji dalis šių pozicijų sėkmingai užpildomos vietos specialistais.
Įdomu tai, kad dauguma užsienio vairuotojų į Lietuvą nesikelia gyventi nuolat. Jie dirba tarptautiniuose reisuose komandiruočių principu, o po darbo ciklo grįžta į savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Dėl to didžiausias dėmesys skiriamas ne integracijai Lietuvoje, o profesiniam pasirengimui ir pagalbai darbo metu.
Kvalifikuoti specialistai – Telšių ligoninėje
Aukštos kvalifikacijos specialistams Lietuva nėra patraukli kryptis – per visą šalį Migracijos departamentas tokių asmenų nurodo vos 4 tūkst. 833. Tačiau štai regioninėje Telšių ligoninėje dirba keturi gydytojai iš netradicinių migracijos krypčių – du specialistai iš Libano, vienas iš Sirijos ir vienas iš Alžyro. Tarp jų – du ortopedai-traumatologai, kraujagyslių chirurgas ir Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje budintis medicinos gydytojas. Du medikai ligoninėje dirba nuolat, dar du pacientus konsultuoja atvykdami pagal grafiką.
Gydytojai nepanoro viešai pasakoti savo istorijų, mat po ankstesnių publikacijų nacionalinėje žiniasklaidoje yra pasitaikę neigiamų komentarų. Ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė gydytojų darbą vertina itin palankiai. Pasak jos, šie specialistai medicinos studijas ir rezidentūrą baigė Lietuvoje, arba yra sėkmingai įveikę užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūras, leidžiančias dirbti gydytojo darbą Lietuvoje.
Dalis jų Lietuvoje gyvena jau daugiau negu du dešimtmečius, laisvai kalba lietuviškai. Kai kurie jų į Lietuvą atvyko dar studijuoti medicinos, o šiandien jau vadovauja skyriams ar diegia naujas gydymo paslaugas regione.
Lietuvą stebi jau ketvirtį amžiaus
Kai vienuolis salezietis Massimo Bianco 2000 m. atvyko į Lietuvą iš Turino (Italija), mūsų šalis skaičiavo vos dešimtmetį nepriklausomybės. Tuomet italas čia pasigedo ne tik saulės ir šilumos, bet ir įprastų itališkų produktų – geros kavos, makaronų. „Kai atvykau į Lietuvą, man dar reikėjo vizos. Lietuvai įstojus į ES, buvo daug teigiamų pakeitimų, užsieniečiams tapo lengviau čia atvykti“, – prisiminė M. Bianco, kuris dabar yra Telšių saleziečių bendruomenės vadovas ir Vincento Borisevičiaus gimnazijos kapelionas.
Vis dėlto didžiausius pokyčius jis mato kasdienybėje. „Prieš ketvirtį amžiaus keliuose daugiausia matydavau naudotus „Volkswagen Golf“, parvežtus iš Vokietijos. Dabar vis daugiau žmonių važinėja naujais automobiliais“, – akivaizdžiausią lietuvių gyvenimo kokybės pokytį įvardijo jis.
Po dešimtmečio Vilniuje ir dvylikos metų Kaune italas prieš ketverius metus persikėlė į Telšius. Čia jis atrado tai, ko didmiesčiuose vis sunkiau rasti – ramybę, gamtą ir lėtesnį gyvenimo ritmą.
