Ieško naujų bendradarbiavimo būdų
Įprasta, kad ambasados veikia šalių sostinėse. Antrus darbo metus Vilniuje įpusėjusi Jungtinės Karalystės ambasadorė E. Boyles ieško naujų būdų, kaip geriau pažinti įvairius Lietuvos regionus, atrasti čia neatrastas bendradarbiavimo galimybes, skleisti žinias apie savo šalį, o tuo pačiu geriau pažinti valstybės, kurioje reziduoja, gyvenimą.
Prieš tapdama ambasadore, E. Boyles Londone mokėsi lietuvių kalbos. Galiausiai gimtinėje įgytas lietuvių kalbos žinias prieš porą metų ji gilino Klaipėdos universitete. Tad pirmas miestas, kurį atvykusi į Lietuvą iš arčiau pažino tuomet paskirtoji ambasadorė, ir buvo Klaipėda. Iki šiol Elizabeth šiltai prisimena uostamiestyje praleistą pažintinį laikotarpį ir, progai pasitaikius, nors nedrąsiai, bet prabyla lietuviškai.
„Vakarų Lietuvai“ ambasadorė papasakojo, kad Jungtinės Karalystės ambasada surengė kelių dienų kelionę po Vakarų Lietuvą, siekdama stiprinti dvišalius ryšius ir daugiau sužinoti apie šį regioną. „Vizito metu mane lydėjo politikos, spaudos, gynybos, muitinės ir prekybos sričių kolegos. Kartu lankėmės daugelyje institucijų – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, Karinėse jūrų pajėgose, AB „KN Energies“, Klaipėdos universitete ir Klaipėdos universiteto ligoninėje, Klaipėdos LEZ, kur veikia Didžiosios Britanijos įmonė. Taip pat susitikau su Klaipėdos miesto meru Arvydu Vaitkumi bei surengiau priėmimą, skirtą mūsų šalių ilgametei draugystei ir bendradarbiavimui paminėti“, – apibendrino E. Boyles, atsakiusi į „Vakarų Lietuvos“ klausimus.
Lietuviai sutiko svetingai
– Klaipėda, Palanga, Šventoji – šie miestai turi daug britų politikų paliktų istorijos pėdsakų. Jūsų nuomone, kas Klaipėdą ir apskritai Vakarų Lietuvą daro patrauklią verslui, kultūrai, turizmui ir žinioms apie šalį?
– Mūsų bendras ryšys su jūra yra stiprus. Abi jūrines valstybes jau seniai sieja pasaulinė prekyba ir susisiekimas jūra, jau nekalbant apie Baltijos ir platesnį euroatlantinį saugumą ir gynybą.
Šis regionas yra puikus klestinčios Lietuvos ekonomikos pavyzdys, suteikiantis daugybę galimybių britų verslui. Pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos, logistikos, pažangios gamybos ir kt. srityse.
Tiesioginiai skrydžiai į Palangą taip pat didina Jungtinės Karalystės turistų susidomėjimą šiuo kraštu. Į Klaipėdą užsuka vis daugiau kruizinių laivų.
Palanga ir Jungtinė Karalystė turi ir tiesioginių istorinių ryšių. Lietuva ir Latvija prieš kiek daugiau negu šimtmetį pakvietė britų diplomatą ir mokslininką profesorių Jamesą Youngą Simpsoną padėti apibrėžti būsimas šalių sienas.
Jis atliko svarbų vaidmenį užtikrinant Palangos, kaip Lietuvos teritorijos, statusą ir Lietuvos prieigą prie jūros. Jo vardas įamžintas Simpsono gatvėje, kurią aplankėme savo kelionės į Palangą metu.
– Galbūt pasigendate Lietuvos sprendimų, kurie leistų toliau plėtoti ir gerinti ekonominius ir kultūrinius ryšius tarp dviejų šalių?
– Ne, mano vadovaujama ambasada labai glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ambasada Londone, kas padeda plėtoti mūsų dvišalius diplomatinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius. Reguliariai susitinku su Lietuvos Vyriausybės ministrais, kitais aukštais pareigūnais tolesniems mūsų bendradarbiavimo planams aptarti.
Augantis prekybos misijų ir aukšto rango gynybos vizitų skaičius abiem kryptimis liudija apie mūsų santykių tvirtumą. Šis ambasados surengtas vizitas į Klaipėdą yra dar vienas mūsų puikaus bendradarbiavimo pavyzdys. Visur, kur tik lankėmės, lietuviai mus sutiko ir priėmė labai svetingai.
Britų susidomėjimas Lietuva akivaizdus
– Lietuvos gyventojai kadaise rado puikių galimybių įsikurti Jungtinėje Karalystėje. Ką manote, ar britai dabar taip pat atranda Lietuvą ir galimybes čia įsikurti bei gyventi, ar Lietuva vis dar lieka „neatrasta žeme“ britams?
– Matome vis daugiau britų turistų, apsilankančių Lietuvoje, – žiemą maždaug per Kalėdų laikotarpį, taip pat vasarą, kai (kaip jau minėjau anksčiau) oro, jūrų ir kelių susisiekimas pritraukia lankytojus į Lietuvos pajūrį, ypač aplankyti gražiąją Kuršių neriją. Taip pat ištisus metus girdžiu vis daugiau britiškų akcentų Vilniuje ir jo apylinkėse. Be to, čia yra daug Lietuvos ir tarptautinių įmonių, kurios svetingai priima britų darbuotojus.
– Jūs mėgstate Klaipėdą, pajūrį – galbūt jis primena gimtąjį Jorkšyrą, ar tai tik malonus sutapimas?
– Jūs teisi. Man patinka būti prie jūros, o bangų mūša labai atpalaiduoja ir ramina. Iš savo vaikystės saugau daug malonių prisiminimų apie keliones į Jorkšyro pakrantę – pajūrio miestelius, tokius kaip Vitbis ir Skarboras. Jie šiek tiek primena Lietuvos jūros pakrantę.
Dirbdama ambasadoriaus Suomijoje pavaduotoja, pro savo kabineto langą Helsinkyje galėjau žvelgti į Baltijos jūrą.
Mes turėjome nedidelį laivelį, kuriuo mano šeima vasaros savaitgaliais labai mėgo plaukioti. Mano ryšys su jūra gyvuoja ir mano sūnuje. Jis neseniai įstojo tarnauti į Didžiosios Britanijos karališkąjį laivyną.
Istorija – tiltas iš praeities į dabartį
Jungtinę Karalystę ir Lietuvą sieja ne tik ekonominis bendradarbiavimas, bet ir politinė, karinė ir diplomatinė pagalba įvairiuose Lietuvos valstybės kūrimo etapuose.
Svarbiausias faktas šalies istorijos tęstinumui buvo tas, kad po II pasaulinio karo Lietuvą pavergus Rusijai, Didžioji Britanija niekuomet nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Lietuvos pasiuntiniai buvo akredituoti ir pripažįstami Didžiosios Britanijos per visą sovietinės okupacijos laikotarpį.
Tarp Lietuvos ir Latvijos nuo 1919 metų vyko ginčai ir konfliktai dėl šalių sienų nustatymo, nes carinė Rusija skirtingų administracinių teritorijų padalinimų metu Palangą ir Šventąją buvo priskyrusi Latvijai. 1920 m. rugsėjį, tarpininkaujant Jungtinės Karalystės misijos Baltijos šalyse atstovui Stivenui Talentui, ginčams spręsti buvo sudaryta komisija, vadovaujama škotų kilmės Edinburgo universiteto profesoriaus Džeimso Jango Simpsono. Jis neapskundžiamai šį ginčą išsprendė Lietuvos naudai.
Ne mažiau svarbus Lietuvos istorijai ir jos skautijai įvykis, apie kurį vizito Klaipėdoje metu kalbėjo ir Jungtinės Karalystės ambasadorė, – 1933 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvą aplankė tarptautinio skautų judėjimo įkūrėjas ir vadovas, generolas lordas Robertas Baden-Pauelas. Jis atplaukė didžiuliu laivu ir atsivežė 650 savo šalies skautų. Palangos botanikos parke tada susirinko apie 2 tūkst. skautų iš visos Lietuvos. Mūsų šalis nebuvo visiška terra incognita, nes skautų organizacijos įkūrėjas daug metų susirašinėjo su lietuviškosios skautybės puoselėtoju dr. Jurgiu Alekna. Iki šiol botanikos parke tebestūkso „skautų akmuo“.
Pirmojo atašė prasmingi darbai
Klaipėdos rajono gyventojai dar ilgai prisimins Lapių kaime po aktyvios karinės diplomatinės tarnybos apsigyvenusį pirmąjį po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo britų karo atašė Deividą Holidėjų (David Holliday). Jis ne tik vietos bendruomenės labui, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono mastu per beveik tris gyvenimo dešimtmečius padarė tiek gerų darbų, kiek kartais žmonės nesugeba nuveikti per visą savo gyvenimą. Gaila, kad prieš dvejus metus tragiškas likimas nutraukė šio nuostabaus žmogaus gyvybės siūlą. Šio krašto žmonių širdyse ilgam išliks šilti prisiminimai ir Deivido ypatingi labdaros darbai. Vienas ryškiausių – aktyvi pagalba statant pirmąjį Lietuvoje Šv. Pranciškaus onkologijos centrą Klaipėdoje.
Gali būti, kad dabar Klaipėda, Vakarų Lietuva jau turi naują šį kraštą pamėgusią asmenybę ir pasiruošusią megzti prasmingą bendrystę – Jungtinės Karalystės ambasadorę Lietuvoje
E. Boyles?
