Vandeniui laidžios dangos ir želdiniai
Kretingos rajono savivaldybės užsakymu, pirmiausia buvo parengta Kretingos miesto žaliosios infrastruktūros poreikio analitinė, arba paprasčiau – žalinimo schema, kuriai pritarė rajono Taryba. Žalinimo schema apima Kretingos miesto keturkampio formos plotą nuo Akmenos iki Žemaitės alėjos, Savanorių, Melioratorių, Teresiečių ir Panevėžio, Kęstučio gatvių, kur yra didžiausias gyventojų tankumas – daugiau negu 1,5 tūkst. gyventojų 1 kv. km. Be to, buvo vykdomi skaičiavimai, atsižvelgta ir į kitus pagal programą būtinus faktorius, vienas svarbiausių – karščio zona, susidaranti dėl juodos spinduliuojančios asfalto dangos ir intensyvaus transporto bei želdinių trūkumo jose.
Pagal žalinimo schemos rengėjų VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ atstovų Nerijaus Zableckio ir Godos Characiejienės įžvalgas, buvo siekiama nustatyti problemines Kretingos miesto teritorijas, kuriose labiausiai reikia didinti želdinių kiekį ir įgyvendinti gamtos procesais pagrįstus darbų sprendimus, teikiančius ekologinę, socialinę, ekonominę naudą. Žalioji infrastruktūra apims ne tik želdynų plotų gausinimą, bet ir tvarių paviršinio vandens tvarkymo sistemų diegimą, nelaidžių dangų mažinimą.
Iš viso 44 tūkst. kv. m ploto įžalinimo lokacijoje numatyta įrengti vandeniui laidžias dangas 23,7 tūkst. kv. m plote ir 20,3 tūkst. kv. m užsodinti želdiniais.
Keturkampio schemoje Kretingos įžalinimo plotas yra suskirstytas į 7 zonas, tačiau vienos jų – Šeimos slėnio žvyrduobėje įžalinimo buvo atsisakyta, nes, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Vimos Preibienės teigimu, šis objektas reikalautų itin didelių investicijų – ten nėra drenažo, kaupiasi vanduo, tektų statyti specialius pumpavimo įrenginius arba statinius galbūt tektų įrengti ant polių. Todėl žvyrduobės tvarkymas kol kas atidedamas.
Nušvis Kęstučio gatvė
V. Preibienės žodžiais, Savivaldybė jau paskelbė projektinių darbų viešuosius pirkimus: kad nestrigtų darbai ir juos būtų lengviau kontroliuoti, skelbiami 6 konkursai – kiekvienam objektui atskirai, o realūs statybos darbai turėtų prasidėti kitąmet.
Pasak Statybų skyriaus vedėjo Andriaus Kaspučio, paskelbti 3 konkursai projektuoti daugiabučių Kęstučio g. Nr. 5, 7, 9, taip pat Kęstučio g. Nr. 2, 16, 18, 20, 22, Laisvės g. Nr. 4, 8 ir Žaliosios g. Nr. 13 kiemus.
Kęstučio g. sujungtų daugiabučių gyventojai dažnai ir redakcijai skundžiasi, kad visos dangos – ir asfalto, ir šaligatvio plytelių stipriai nusidėvėjusios, ypač senosios gelžbetonio plytelės išsiklaipiusios, nutrupėjusios. Trūkstant automobilių stovėjimo vietų, gyventojai automobilius stato tiesiog ant suplūkto grunto. Po lietaus ši teritorija lieka išmaitota. Ten yra ir saugotinų brandžių, geros būklės želdinių: medžių ir krūmų, o prie buvusio istorinio Felikso Janušio namo – įspūdingo dydžio paprastasis klevas, kuriuos būtina išsaugoti.
„Tvarkant daugiabučių kiemus bus paklotos pralaidžios trinkelės su žolės tarpais, pertvarkomi lietaus nuotekų tinklai, įrengtos vietos automobiliams. Ypatingų vizualių pokyčių miesto žmonės neišvys, tačiau kiemai bus tvarkingi, bus daug žalumos. Galbūt projektuotojai juose numatys ir keletą mažosios architektūros elementų, suolų“, – kalbėjo A. Kasputis.
Atnaujins tris gatves
Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė vardino gatves, kurios taip pat patenka į žalinimo programą, tai – F. Janušio gatvė, didžioji dalis Savanorių g. nuo Vilniaus g. iki sankryžos su Topolių akligatviu, taip pat Vytauto g. dalis nuo J. K. Chodkevičiaus g. iki žvyrduobės.
„Visoje F. Janušio gatvėje bus pakeista asfalto danga, sutvarkytas ir apželdintas pėsčiųjų takas. Savanorių gatvės senoji dalis, vedanti nuo Vilniaus g. palei stadioną, Sporto kompleksą, daugiabučius iki Savivaldybės pastato, taip pat gerokai pasikeis: bus atnaujinta gatvės danga, išsaugoti senieji medžiai, po jais atsiras žali plotai, padaugės kitokių želdinių. O Vytauto gatvės dalis nuo „Britanijos“ kavinės iki žvyrduobės taip pat įgis naują veidą: asfalto danga bus pakeista pralaidžia, padaugės žaliųjų plotų, išsaugant jau augančius medžius“, – tokią būsimų Kretingos centrinės dalies atsinaujinamų gatvių vaizdą piešė S. Jazbutienė.
Kretinga – žaliajame ES tinkle
Kretingos miesto žalinimo schema parengta vadovaujantis Regioninės pažangos priemonės „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gairių žalinimo planų rengimo metodika. Joje akcentuojama, kad Kretingos miestas, įsikūręs Akmenos upės slėnyje, prie santakos su Pastauninku, supamas senųjų parkų, yra reikšmingas Žemaitijoje ne tik geografine prasme, bet ir kultūros paveldo požiūriu, gamtinės ir kultūrinės struktūros čia glaudžiai persipina.
Mieste gausu želdynų ir žaliųjų erdvių – Kretingos dvaro parkas su Žiemos sodu, senasis Šaulių, Pastauninko ir Jauryklos parkai bei skverai kartu formuoja žaliąją sistemą. Želdynai atlieka ekologinę, rekreacinę ir estetinę funkciją, sujungdami miesto kultūrinį paveldą su gamtiniu karkasu. Urbanistinę struktūrą formuoja istorinė senamiesčio dalis su išsaugotu senoviniu gatvių tinklu, tradicine medine ir mūrine architektūra.
Žalinimo schema skirta išryškinti miesto ekologinę infrastruktūrą, sujungti atskiras žaliąsias erdves į vientisą sistemą, užtikrinti jų apsaugą ir darnų vystymą, atsižvelgiant į rekreacinius, ekologinius ir kultūrinius poreikius. Visa Lietuva yra užsibrėžusi būti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius ES klimato kaitos suvaldymo tikslus, užtikrinant gamtos pusiausvyrą. Investicijos į žaliosios infrastruktūros plėtrą prisidės, kuriant vientisą europinį gamtinį tinklą, sudarant ekologinius koridorius, padedant išlaikyti ir sustiprinti sveikas ekosistemas.
