Vieną reformą veja kita
Pristatydamas vertinimus žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad švietimas Lietuvoje yra ta sritis, kurioje skandalai kyla kas mėnesį ar net dažniau, tačiau kaltų niekada nebūna.
„Pernai per brandos egzaminų sesiją buvo daug klaidų iš užduočių rengėjų pusės, daug nesusipratimų, bet ar asmeniškai teko girdėti, kad kam nors dėl to būtų nukritęs nors vienas plaukas? Kaltų Lietuvoje nėra ir nebus“, – ironizavo redaktorius ir pridūrė, kad Lietuvos švietime daugiausiai yra ne pažangos, o atžangos. Švietimo bendruomenė esą jau seniai prašo vieno – stabdyti reformatorius ir leisti atsikvėpti.
Žurnalo „Reitingai“ leidėjai sakė su suskaičiavę, kad nuo 2019 m. iki dabar švietime pradėta apie 20 reformų. Be to, vis pasigirsta siūlymai pradėti naujas. G. Sarafinas ragina švietimo vizionierius išsikelti paprastus tikslus ir jų nuosekliai laikytis: grįžti prie normalių, mokiniams suprantamų egzaminų užduočių, išleisti tvarkingus vadovėlius – be klaidų ir broko, vyresniųjų klasių mokinius grąžinti į chemijos ir informatikos pamokas. Esą šių trijų nesudėtingų tikslų įgyvendinimas įvestų mūsų šalies švietimo sistemoje gerokai daugiau stabilumo ir pažangos.
Skirtumai – didžiuliai
„Reitingų“ leidėjai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos mokyklos, nors ir dirba pagal standartizuotas ugdymo programas, išsiskiria dideliais kokybiniais ir mokinių pasiekimų skirtumais.
Paklaustas, kas juos lemia, G. Sarafinas pirmiausia įvardino vadybą. Pasak jo, yra įstaigų, kurių vadovai turi labai aiškią viziją, kur veda savo mokyklas, o kitų vadovai tiesiog plaukia pasroviui, išsikeldami sau vienintelį uždavinį – sukomplektuoti klases.
Ne paslaptis, kad mokinių pasiekimams įtaką daro ir aukščiausiu lygiu priimami sprendimai. Kaip teigė žurnalo Reitingavimo skyriaus vadovė Jonė Kučinskaitė, šių metų reitinguose fiksuojamas kai kurių gimnazijų pakilimas galėjo būti nulemtas pernai vasarą ministerijos priimto sprendimo prie beveik visų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pridėti po 10 taškų.
„Tie 10 taškų, kuriuos pernai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu gavo visi, kurie laikė VBE, išskyrus lietuvių kalbos, lėmė gimnazijų vietas reitinge. Matome, kad kai kurios gimnazijos, kurios buvo žemiau 100-uko ribos ar net 200-uke, 250-ojoje pozicijoje, jos staiga šoktelėjo į 100-uką. Tai vis dėlto galvojame, kad tas jų šuolis, ko gero, yra nulemtas pridėtų 10-ies taškų. Tai nėra svarus ir tvarus šuolis – kai grįšime į įprastines sąlygas, tos gimnazijos, ko gero, grįš į tas pozicijas, kurias užimdavo ir anksčiau“, – akcentavo ji.
Kaip sekėsi Vakarų Lietuvos regiono abiturientams
Skaičiuojama, kad pernai šalies gimnazijas baigė daugiau negu 18,5 tūkst. abiturientų. Pirmajame gimnazijų šimtuke matome Mažeikių Gabijos gimnaziją (27-a vieta šiemet ir 56-a pernai), Telšių Žemaitės gimnaziją (29-a vieta šiemet ir 6-a pernai), Mažeikių M. Račkausko gimnaziją (38-a vieta šiemet ir 51-a pernai), Pranciškonų gimnaziją Kretingoje (47-a vieta šiemet ir 22-a pernai), Plungės „Saulės“ gimnaziją (77-a vieta šiemet ir 111-a pernai), Salantų gimnaziją (83-ia vieta šiemet ir 82-a pernai), taip pat Vydmantų (84-a vieta šiemet ir 145-a pernai) ir Viekšnių gimnazijas (90-a vieta šiemet ir 267-a pernai).
Antrajame šimtuke rikiuojasi šios Vakarų Lietuvos regiono gimnazijos: Gargždų „Vaivorykštės“ (112-a vieta šiemet ir 79-a pernai), Rietavo L. Ivinskio (119-a vieta šiemet ir 154-a pernai), Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė (126-a vieta šiemet ir 194-a pernai), Telšių V. Borisevičiaus (132-a vieta šiemet ir 118-a pernai), Varnių M. Valančiaus (139-a vieta šiemet ir 164-a pernai), Skuodo P. Žadeikio (140-a vieta šiemet ir 216-a pernai), Telšių „Džiugo“ (175-a vieta šiemet ir 189-a pernai), Plungės rajone veikianti Žemaitijos kadetų (183-ia vieta šiemet ir 161-a pernai).
Trečiajame šimtuke: Darbėnų gimnazija (206-a vieta šiemet ir 67-a pernai), Ylakių gimnazija (234-a šiemet ir 41-a pernai), Priekulės I. Simonaitytės (247-a vieta šiemet ir 262-a pernai), Rietavo sav. Tverų (251-a vieta šiemet, pernai duomenų nepateikė), Sedos V. Mačernio (273-a vieta šiemet ir 270-a pernai), Židikų M. Pečkauskaitės (284-a vieta šiemet, pernai taip pat duomenų nepateikė).
Į ketvirtą šimtuką nukrito Luokės V. Kleivos gimnazija, šiemet užėmusi 300-ąją vietą (pernai 271-ą) ir Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija (307-a vieta šiemet ir 306-a pernai).
Gimstamumo kreivė vis dar sminga žemyn
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 340 gimnazijų. Prieš dešimtmetį jų buvo 410, o dar po dešimties metų, spėjama, liks ne daugiau negu 280. Tad G. Sarafinas iškėlė mintį, kad netrukus teks spręsti net tik ugdymo kokybės, bet ir pasiekiamumo problemas.
Jau dabar Lietuvoje yra dvi savivaldybės, kuriose veikia tik po vieną mokyklą, keturiose veikia po dvi. Tarp pastarųjų yra ir Rietavo savivaldybė, turinti L. Ivinskio gimnaziją ir kaimiškąją Tverų gimnaziją, nors dėl pastarosios išlikimo keliama daug klausimų.
Ir tai nestebina žinant, kad mūsų šalis priskiriama prie greičiausiai nykstančių. Žemyn smingančią gimstamumo kreivę lyg veidrodis atspindi mokinių skaičius šalies švietimo įstaigose. Kiekvieną pavasarį skaičiuojama, kiek mokinių pravers mokyklų duris ateinantį rugsėjį. Antai Plungės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus duomenimis, į suolus šį rudenį susės 289 pirmokai, nors prieš metus jų buvo 326. Gerokai aptirpęs bus ir priešmokyklinukų skaičius.
Kaip sakė skyriaus specialistė Dangirutė Vaškienė, būsimieji priešmokyklinukai yra gimę 2019 m. Tais metais Plungės rajone gimė 412 vaikų, o pernai tik 200. Tad galima numanyti, kiek liks laisvų suolų po šešerių metų jiems pirmąkart pravėrus mokyklos duris.
Dar greičiau negu gimnazijos nyksta pagrindinės mokyklos. 2010–2011 mokslo metais šalyje jų buvo 550, o dabar likę tik 212.
