Šių metų sėjos ypatumai: į dirvą grūdus bėrė, kas kada sumanė

Nors apie 300 ha valdantis, javus ir ankštines kultūras Dauginčiuose auginantis Kartenos seniūnijos ūkininkas Paulius Drungilas buvo numatęs sėją greičiau baigti – beliko maždaug 40 ha vasariniais miežiais neapsėto ploto, tačiau trečiadienį, sinoptikams vis garsiau prognozuojant lietų, NEW HOLLAND markės traktoriumi ratą po rato suko savo žieminių kviečių lauke – antrąkart tręšė amonio salietra, kuri esanti pagrindinė veiklioji medžiaga augalui augti.

Su Palangos verslininkais prašė nelyginti

Dalį žieminių kviečių, kurie ir šiame 2 hektarų plote buvo pasėti spalio 3 dieną, teko atsėti. Augalai, ūkininko žodžiais, apskritai atrodo nekaip. Ko norėti – ruduo buvo šlapias, o kai taip, dygimo sąlygos sudėtingos, javai neišsikeroja. Anot pašnekovo, situacija tikrai nėra gera, juolab kad ir šis pavasaris šaltas bei sausas.
„O dar žiemą žemė buvo neįšalusi, labai daug sniego. Vietomis, kur šlapiau, pasėliai išmirko, kitur tiesiog sušuto“, – situaciją apibūdino Paulius.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas dėl to nenustebo. Jo žiniomis, daugelio ūkininkų laukuose žieminiai pasėliai yra tokie, 40 proc. kvietrugių prireikė atsėti.
„Gal sėjant dirvoje buvo likę kokių nors vasarinių kultūrų? – svarstė jis. – Kai užgriuvo sniegas, o tik vėliau užėjo šalčiai, vasarinių likučiai nušalo, susidarė pelėsis. Tada augalai ėmė šusti. Ne vienas ūkininkas skundėsi, kad žieminius tenka atsėti.“
R. Paulikas žieminius kvietrugius sėjęs vėlokai ir džiaugiasi, kad 98 procentai išgyveno. Gerai išsilaikė ir kviečiai, bet, kaip ir daugelio, šiemet jie bus retoki, rekordinio derliaus nesitiki.
„Miesto žmonės galės kalbėti, kad štai ūkininkams ir vėl blogai, kaip Palangos verslininkams. Bet tiems, kurie mus mėgsta prilyginti socialinių pašalpų prašytojų grupei, atsakau: ateikit, padirbėkit patys, tada pažiūrėsim“, – kalbėjo Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkas.
Anot jo, grūdų supirkimo kaina lig šiol tebėra 2015-ųjų lygio, o trąšos ir degalai smarkiai pabrango, padidėjo ūkių išlaikymo išlaidos.
„Bet koks finansininkas, suskaičiavęs vienos javų tonos savikainą ir sužinojęs, kiek iš tiesų ūkininkas uždirba, nustebtų: kaip mes išvis dar išgyvenam?“ – kalbėjo R. Paulikas.

Sinoptikai trečiadienį žadėjo lietų, todėl Kartenos seniūnijos ūkininkas Paulius Drungilas laiką skyrė ne nebaigtai sėjai, o patręšti žieminius kviečius.

Prasčiausia situacija – arčiau pajūrio

Palyginti normaliai peržiemojo rapsai. Važiuodamas laukų keliais R. Paulikas teigė pastebėjęs gražių pasėlių – jo manymu, ten, kur ūkininkai rizikavo, anksti sėjo ir investavo: iš rudens purškė augalų apsaugos produktais, naudojo beicą, kuris neleidžia susiformuoti pelėsiui.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro vadovės pareigas einanti augalininkystės konsultantė Aurelija Narkutė akcentavo, kad pasėlių būklei įtakos turėjo ir vietovė, ir kokią technologiją taikant sėklos buvo pasėtos. Daugiausiai nukentėjo laukai, kur taikyta tiesioginė sėja, kai sėklos buvo įterpiamos tiesiai į neįdirbtą ražieną neariant, neskutant ir nekultivuojant. O išlošė tie ūkininkai, kurie ražienoms skusti, augalų liekanoms smulkinti, dirvos paviršiui išlyginti ir sėklų guoliui paruošti naudojo diskinius arba noraginius skutikus.
Pasak A. Narkutės, pagal rajono vietoves per žiemą geriau pasėliai išsilaikė Kartenos ir Žalgirio seniūnijose, prasčiausia situacija arčiau pajūrio – Vydmantų ir Darbėnų seniūnijose.

Kiekvienas – pagal save

Paklaustas nuomonės apie optimaliausią sėjos laiką, iš viso per 300 ha dirbantis, be žieminių kviečių, žieminius rapsus, vasarinius kviečius, žirnius, pupas, vasarinius miežius Dauginčiuose auginantis P. Drungilas teigė, kad ūkininkai jį pasirinko savo nuožiūra: vieni sėjo anksti ir į šaltą bei šlapią, kiti vėliau – į sausesnę ir šiltesne žemę.
„Mes kiekvienas – pagal save. Esu girdėjęs, kad ir kovo gale avižas kai kas pasisėjo“, – sakė iš pradžių su tėvu, o dabar apie 10 metų savarankiškai ūkininkaujantis Paulius.
Augalininkystės specialistės teigimu, balandis iš tiesų buvo gana šaltas, dirvos temperatūra ilgą laiką laikėsi žemesnė, dažnai apie 5–7 laipsnius su nemažais svyravimais.
„Vadinasi, augalų vegetacija realiai buvo pristabdyta – sėklos dirvoje ilgiau gulėjo, nedygo sparčiai. Visai neseniai sulaukėme kelių šiltesnių dienų, kai dirvos temperatūra pakilo iki maždaug 9–11 laipsnių, ir tik tada sąlygos dygti iš esmės pagerėjo“, – sakė ji.

Šiluma atsinešė kitą problemą

Tačiau, anot pašnekovės, šiluma atėjo kartu su kita problema – drėgmės trūkumu. Mėnesio pradžioje dirvos drėgmė dar siekė apie 30 proc., bet palaipsniui vis mažėjo ir dabar nukritusi iki maždaug 20 proc. O kad dygimas būtų tolygus ir sklandus, reikėtų bent 25–30 proc.
„Vadinasi, viršutinis dirvos sluoksnis dabar jau yra per sausas daugelyje laukų“, – akcentavo A. Narkutė.
Jos žodžiais, tai labai paaiškina krituliai – per visą laikotarpį iškrito tik apie 12 mm lietaus, kai normaliai tokiu metu reikėtų bent 30–50 mm. Be to, lietus buvo labai netolygus – keli epizodai ir ilgi sausi tarpai tarp jų, todėl dirva nespėjo sukaupti drėgmės.
„Dėl to dabar ir turime tokią situaciją: šiluma atsirado, bet nebėra pakankamai drėgmės. Praktikoje tai reiškia labai nevienodą pasėlių dygimą. Sunkesnėse dirvose ar žemesnėse vietose, kur drėgmė dar laikosi, pasėliai sudygsta gražiau. O lengvesnėse dirvose, ant kalvelių jau matosi, kad dygimas silpnesnis, vėluoja arba yra labai netolygus“, – pastebėjo specialistė.

Parašykite komentarą