Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingos riedlenčių parkas, kitaip vadinamas skate parku, ilgą laiką laukia pokyčių: labai prastos būklės rampos, neužtverta važinėjimosi zona, mažai sąlygų mokytis triukų bei tobulėti važinėjantiems. Dėl šių priežasčių kretingiškiai negali garsinti Kretingos vardo varžybose.

Valentinas Celskys net 10 metų laisvalaikį leidžia ant riedlentės.

Marius Mylė, BMX dviračių sportą pradėjęs prieš trejus metus, teigia, jog treniruotis Kretingoje - labai sudėtinga. ,,Visiškai nėra sąlygų varžyboms pasiruošti. Mums labai mažai vietos šalia krepšinio ir futbolo aikštės, o bent kiek pajudinus didžiąją rampą, ji tikriausiai subyrėtų“, - sakė M.Mylė.

Kristijonas Slivskis, taip pat važinėjantis BMX dviračiais, papildė, jog norint geriau pasiruošti, tenka važinėti į Klaipėdą ar Palangą, tačiau tai brangiai kainuoja. Anot K.Slivskio, kituose miestuose skate parkai yra įrengti geriau, bet ten yra mažiau važinėjančiųjų, Kretingoje gi – priešingai: sąlygos blogos, tačiau norinčių važinėti - daug. BMX dviračių sportui atėjus į Kretingą beveik prieš 7 metus, šiuo metu čia BMX dviračiais bei riedlentėmis važinėja apie 40 jaunuolių. Neabejojama: jei būtų sutvarkytas skate parkas, norinčiųjų atsirastų dar daugiau.

Apžiūrėjus skate parke esančias rampas, galima matyti nemažus tarpus, duobeles. Pasak vaikinų, ant šių rampų riedlentininkai beveik nesivažinėja, keletą triukų dar įmanoma atlikti tik su dviračiais.

„Norėtume naujų rampų, bent minimalių pertvarkų, kad galėtume ruoštis varžyboms, kad kiti žmonės galėtų ateiti pasižiūrėti. Dabar negalime parodyti nieko įspūdingo“, - pasakojo M. Mylė.

Bevertės pastangos dėl sąlygų

Beveik 1,5 metų riedlente važinėjantis Povilas Tamošauskas prisimena, jog norėdami, kad būtų sutvarkytas riedlenčių parkas, jaunuoliai netgi rinko parašus. Jų išvis buvo surinkta beveik 450, tačiau į šiuos prašymus nebuvo atsižvelgta.

Edgaras Šimkus, Aurimas Bakanas, Kristijonas Slivskis, Konradas Žygus, Mindaugas Šalnis, Marius Mylė jau keletą mėnesių kovoja, kad rampa būtų sutvarkyta.

,,Kadangi kiti nesiima priemonių, po truputį patys tvarkome skate parką, taisome rampas. Vieną iš jų net ir pasistatėme patys“, - pasakojo Valentinas Celskys bei P. Tamošauskas.

M. Mylė taip pat daugelį kartų bandė atkreipti atsakingų už skate parko tvarkymą žmonių dėmesį. ,,Įvyko susirinkimas, apžiūrėjome įvairias vietas naujam skate parkui. Radome vietos prie parduotuvės ,,Grifas“, kur yra apleista krepšinio aikštelė, tačiau apie naują aikštelę porą mėnesių nebuvo jokių žinių. Dabar girdime, kad yra suskaičiuota suma, kiek kainuotų įrengti skate parką“,- teigė M.Mylė.

Vaikinai tikina, jog jiems reiktų nedaug: pakaktų nors aptverti skate parką nuo futbolo aikštės tinklu, nes pataikęs kamuolys gali palikti nemalonias pasekmes atliekant sudėtingą triuką. Reikėtų perkelti krepšinio aikštelę bei pastatyti nors kelias naujas rampas. Žinoma, jei būtų galimybė, jaunuoliai džiaugtųsi, jei būtų įrengtas ir naujas skate parkas.

Pusė gyvenimo ,,ant lentos“

Dvidešimtmetis V. Celskys treniruojasi ne vien Kretingoje, bet nuvyksta ir į Plungę, Vilnių, Panevėžį bei Klaipėdą, tik nėra važinėjęsis Šiauliuose, nors labai to norėtų.

Riedlenčių sportu užsiima jau 10 metų ir per tokį ilgą laiką jam teko matyti daugybę naujokų, kurie mėgina atlikti įvairius sudėtingus triukus, nemažai baisių traumų bei sudalyvauti ir riedlentininkų varžybose. ,,Esu dalyvavęs daugelyje varžybų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, tačiau prizinių vietų užėmęs nesu“,- teigė V.Celskys.

Daugeliui šis sportas gali pasirodyti nereikalaujantis didelių išlaidų, tačiau realybė kitokia. V. Celskys neslepia, jog norint įsigyti riedlentę, tenka sumokėti apie 400 - 500 Lt. ,,Kadangi riedlentės paviršius yra pagamintas iš specialios medžiagos - griptapės, batai labai greit plyšta, jie nudyla ir tenka vėl pirkti naujus”, - teigė V. Celskys.

Šis sportas reikalauja ne tik finansinių išlaidų, bet ir didžiulio fizinio bei psichologinio pasiruošimo. Kadangi tenka šokinėti, važinėti laiptais, atlikti sudėtingus triukus - neapsieinama ir be traumų. Jos lydi kiekvieną riedlentininką.

Siekiamybė - sudalyvauti varžybose

Kristijonas Valančius, riedlente važinėjantis vienerius metus, prasitaria, jog jeigu bus pastatytas naujasis skate parkas, po poros metų jis kartu su kitais riedlentininkais sudalyvautų varžybose: ,,Stengsimės treniruotis daug daugiau, mokysimės naujų triukų. Ir dabar bandome išmokti kiek galima daugiau, turėdami šias sąlygas“,- sakė K. Valančius.

BMX dviračiais važinėjantys vaikinai taip pat sako, jog nepraleistų progos sudalyvauti įvairiose varžybose, tačiau teigia, jog neverta dalyvauti, kai negali tinkamai joms pasiruošti.

Marius Mylė – BMX dviračių sporto pradininkas Kretingoje.

Vakaras futbolo aikštelėje - neįmanomas?

Problemų yra ne tik riedlenčių parke, bet ir šalia jo esančioje futbolo aikštėje. Nerijus Petrauskas, dažnai su draugais leidžiantis laisvalaikį futbolo aikštėje, pasakojo, jog ji visiškai nėra prižiūrima. Pasak jo, didžiausia bėda yra dėl apšvietimo – nors sistema įrengta, tačiau jos niekas neįjungia.

,,Vakare kamuolio nebesimato, tai ką daryti, - eiti į parkelį? Netoli yra ženklas, draudžiantis važiuoti mašinoms, todėl nėra galimybės pasilikti daiktus ar įsijungti muziką. Absurdas: tik draudimai, ir jokios pagalbos jaunimui sportuoti, įdomiai leisti laiką“, - stebėjosi N.Petrauskas.

*

Kretingos rajono vicemero Vytauto Ročio komentaras

- Skate parko problemos mums yra žinomos ir aptartos su Kretingos sporto skyriaus vedėju Nikolajumi Gnedojumi. Gaila, kad ne visus darbus įmanoma atlikti taip greitai, kaip norėtųsi. Šiuo metu yra suskaičiuota, kiek kainuotų atlikti didesnes pertvarkas važinėjimo vietoje, o kol kas artimiausiu laiku bus padaryti bent minimalūs pokyčiai senajame skate parke.

Dėl apšvietimo futbolo aikštėje – jei didesnė bendruomenės dalis to prašys, įjungsime šviesas. Dabar po 22 valandos negalime įjungti apšvietimo, nes įstatymas numato, jog tuomet prasideda ramybės metas. Įjungdami apšvietimą, mes skatintume įstatymo pažeidinėjimą, nes jaunimas ir toliau drumstų ramybę šalia gyvenantiems žmonėms. O iki 22 val. vasaros metu – ir taip dar šviesu, dirbtinis apšvietimas nereikalingas. Kai rudenį sutems greičiau, tada apšvietimą įjungsime ir jis degs iki 22 val.

Gintarė PAULAUSKAITĖ

"P. n." akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas