Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugpjūtis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 6 %
Naktį17°C debesuotumas 12 %
Apklausa

Ar laukiate naujosios bibliotekos atidarymo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Virginija ŠKIRBUTIENĖ:

– Per karščius stengtis valgyti sūriau – išsigalvojimas. Mitybos specialistai, medikai sako, kad druskos dienos norma turėtų būti apie 5 gramai. O kad karštymečiu dažniau ir daugiau vandens reikia gerti – sutinku. Bet ir vandens per daug nesveika, išplaus visas vertingas medžiagas. Žmogus pats jaučia, kada vandens organizmui gana.

Danutė DOMARKIENĖ:

– Ne todėl, kad dabartinis sveikatos ministras Aurelijus Veryga pasakė, o nuo seno druskos aš nevartoju visai ir jos nepasigendu. Užtenka tiek, kiek yra kiekviename produkte. Ne troškulys nuo sūraus maisto turi priminti, kad laikas atsigerti vandens, – žmogus pats turi susiprasti, ypač karštomis dienomis.

Algirdas GEDVILAS:

– Na jau ne, ar žiema, ar vasara – aš druskos į maistą per daug nededu. Kaip tik stengiuosi sūdyti mažiau, gyventi sveikiau. Per šiuos karščius skysčių išgeriu daugiau – ir kad pačiam norisi, ir kad rekomenduoja medicinos specialistai.

Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojo Aleksandro Šalavėjaus komentaras:

– Teiginiai, jog pagal senolių patirtį per karščius druskos reikėtų suvartoti daugiau neva dėl to, kad greičiau pajustume troškulį ir norėtųsi atsigerti vandens – iš tautosakos srities. Bet ir aš esu girdėjęs pasakojimų, kad seniau, dar tarybiniais metais, karštuose gamyklų cechuose stovėdavo talpyklos su vandeniu, o prie jų būdavo padėta druskos įsiberti į stiklinę vandens – dėl mineralų. Šiandien tai visai nebeaktualu. Mes kaip tik laikomės politikos kuo mažiau papildomai vartoti druskos, kurios maksimalų kiekį ir taip gauname su įprastais maisto produktais. Druskos perteklius padidina aukšto kraujospūdžio pavojų, skatina kalcio šalinimą iš organizmo, kenkia virškinamojo trakto gleivinei, inkstams, kraujagyslėms ir t. t. Nenoriu užsiimti vaistų reklama, tačiau kalio ir magnio preparatai, kuriuos pacientams išrašo profesionalūs šeimos gydytojai, – daug geriau negu druska, arba, kitaip tariant, natrio chloridas. O dėl vandens – ypač tokiomis karštomis dienomis jo išgurkšnoti būtina daugiau, bet taip pat protingai, ne per kančias.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Sportuojančiųjų mityba – tiesa ir mitai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-08-03

Ar tikrai blogai sportuoti tuščiu skrandžiu, o valandą po treniruotės galima šlamšti bet ką? Kodėl skirtingas valgiaraštis turėtų būti bėgikui ir kultūristui? Kas kaltas, jei, pradėjus aktyviai sportuoti, nekrenta svoris? Įžvalgomis apie tai, kaip mitybos planą derinti su sportu, pasidalijo medicinos gydytojas-rezidentas Edvard Grišin.


Iš šiuo metu Kretingos ligoninėje besigydančių maždaug 100 pacientų nėra nė vieno, kuris būtų paguldytas dėl perkaitimo ar saulės smūgio.


Žinios išsklaido mitus apie skiepus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-08-03

Vos gimus vaikui tėvams jau reikia apsispręsti dėl to, ar sutinka jį skiepyti, nes pirmoji vakcina – hepatito B – turi būti suleidžiama per pirmąsias 24 valandas. Dalį tėvų neramina tai, kad dar pusės metų nesulaukęs mažylis, vadovaujantis skiepų kalendoriumi, turi būti vakcinuojamas kas mėnesį ar du, o viešojoje erdvėje netyla pasakojimai apie tai, kad skiepai gali būti iki galo neištirti ir nesaugūs. Kretingos šeimos medicinos centro medikai įsitikinę – apsispręsti bus lengviau, jei, apsilankius pas šeimos gydytoją, bus nenutylėtos net ir menkiausios kylančios abejonės.


Vladas KAIRYS:

– Mano darbas Danijoje toks, kad nuolat reikia žingsniuoti. Neskaičiavau, bet, ko gero, vien darbe per dieną tenka nukulniuoti apie 10 kilometrų. Be abejo, judėti sveika, bet kas per daug, tas nėra gerai, apima ir nuovargis.

Antanas PLEIKYS:

– Aš stengiuosi vaikščioti kuo daugiau. Gyvenu Šventosios gatvėje, atokiau nuo Kretingos miesto centro. Kartais net specialiai dar labiau pailginu atstumą – suku pro buvusį Žemės ūkio technikumą. Žinoma, ne pro šalį būtų ir pabėgioti – nesiryžtu vis.

Diana ANUŠAUSKĖ:

– Ne kasdien, tačiau kokie 7-eri metai lankau įvairius sporto klubus. Tai darau, kad stiprinčiau sveikatą. Ant bėgimo takelio nubėgu ne mažiau kaip 2 kilometrus. Gaila, kad į darbą ir iš darbo turiu važiuoti automobiliu – iki Klaipėdos pėsčiomis ar net dviračiu būtų per didelis atstumas.

Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės trenerės Karolinos SKOMINIENĖS komentaras:

– Per dieną rekomenduojama nueiti 10 tūkstančių žingsnių, o tai yra apytiksliai 7 kilometrai.

Žmogaus organizmui judėjimo nauda – visokeriopa: turi tiesioginį poveikį kaulų, raumenų, raiščių bei sausgyslių funkcijoms, reguliarus fizinis aktyvumas padeda normalizuoti kraujo spaudimą bei gliukozės kiekį kraujyje, mažina osteoporozės riziką ir stabdo jos progresavimą, greitina medžiagų apykaitą, pagerina protinę veiklą ir psichinę sveikatą, mažina depresiją, nerimą ir nervinę įtampą. Judėti tikrai verta!

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Danutė Razgaitienė teigė, jog skųstis karštomis dienomis nereikėtų – tereikia iš anksto pasirūpinti vandens atsargomis, tinkama apranga ir taip planuoti veiklą, kad nekiltų rizika perkaisti.

Vasariški karščiai yra nemažas išbandymas organizmui, o jautriausiai į jį sureaguoja vaikai ir senjorai bei tie, kurie serga lėtinėmis ligomis. Tačiau Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Danutė Razgaitienė įsitikinusi, kad žmonės negalavimų patirtų mažiau, jei nepamirštų paprastų, bet efektyvių taisyklių, kaip elgtis per karščius.

„Esame šiauriečiai ir amžinai niurzgame, kad pas mus – mažai saulės. Tačiau šių metų gegužė nustebino pačiais nuostabiausiais saulės spinduliais, šiluma, gėlių ir medžių žiedais, kerinčiais jų kvapais – kaip nesidžiaugsi? Bet mes vėl keliame problemas, skundžiamės: kaip karšta, nėra, kuo kvėpuoti, skauda galvą, negalime dirbti. Siūlau nesiskųsti ir džiaugtis kiekviena puikia saulėta diena“, – optimizmo siūlė neprarasti D. Razgaitienė.

Šią savaitę jai jau teko sulaukti paciento, kuris dėl perkaitimo skundėsi galvos skausmu, svaigimu, apėmusiu baimės jausmu. „Organizmas neteko skysčių, tad, esant karščiams, būtina gurkšnoti vandens“, – perspėjo D. Razgaitienė.

Kam kyla didžiausia rizika

Karščiui jautriausi yra kūdikiai, vaikai, nes jų termoreguliacinė sistema dar tik mokosi prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, bei senjorai, ypač – turintys 75 metus ir vyresni, nes šiam amžiui būdina sulėtėjusi kraujotaka išsiplėtusiose kraujagyslėse ir padidėjęs kraujo klampumas, ritmo sutrikimai.

Karštį sunkiau išgyvena ir nėščiosios, asmenys, kurie anksčiau sirgo arba šiuo metu serga lėtinėmis ligomis, ypač – širdies ir kraujagyslių sistemos, taip pat tie, kurie turi antsvorio ar kuriems tenka dirbti sunkų fizinį darbą.

Tvyrant karščiams, labiausiai kenčia širdies ir kraujagyslių sistema – tirštėjant kraujui, didėja trombų susidarymo tikimybė, o tai gali tapti smegenų ir širdies infarktų priežastimi. Be to, intensyviau dirbant širdžiai, pulsas pasidaro tankesnis, išsiplečia kraujagyslės, tad dėl „šokinėjančio“ kraujospūdžio gali pradėti skųstis net ir visiškai sveiki žmonės.

Ypač pavojinga yra saulėtą dieną sunkiai fiziškai dirbti pasilenkus, nes tuomet nuo įtampos padidėja arterinis kraujo spaudimas, smegenų kraujagyslės persipildo krauju ir gali įvykti insultas. Tad medikai rekomenduoja riboti fizinį krūvį, vartoti kalio ir magnio preparatų.


Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo nuo liepos 1 d. keičiama skubiosios pagalbos suteikimo tvarka. Pagal naują tvarką, nuo liepos 1 d. skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas nustatyti ir pacientus skubiosios medicinos pagalbos kategorijai priskirti galės ne tik gydytojas, bet ir skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas ar slaugytojas, papildomai išklausęs specialų šios itin svarbios srities kursą. Šiuo metu skubiosios medicinos pagalbos mastą nustato tik gydytojas, apžiūrėjęs pacientą.

Tad gerokai sutrumpės laikas, per kurį bus nustatoma, kaip skubiai žmonėms turės būti suteikiama pagalba. Tokia tvarka šiuo metu galioja ir daugelyje ES valstybių, JAV, Australijoje.

Taip pat patvirtintas atskiras vaikų skubiosios medicinos pagalbos teikimo mastas – tai reiškia, kad vertinant paciento būklę bus labiau atsižvelgiama į mažuosius pacientus. Nedelsiant, tą pačią minutę, jiems pagalba turės būti teikiama, jei vaikas bus ištiktas traukulių priepuolio ar šoko, esant labai gausiam kraujavimui ir pan. Visiems vaikams, kuriems prireiks skubiosios pagalbos, ji turės būti pradedama teikti ne vėliau kaip per 1 valandą.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją


Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) pacientė redakcijai išsakė nepasitenkinimą dėl apsilankymo pas šio centro šeimos gydytoją ir, jos manymu, atsainų požiūrį į pacientą: 75-erių moteris pasiguodė, kad šeimos gydytoja jai, garbaus amžiaus žmogui, nedavė jokių siuntimų pasitikrinti pas specialistus.


Sveikata – iš darnos su gamta

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-06-01
Ekologišką gyvenimo būdą propaguojanti kosmetologė Regina Benetytė jau kurį laiką parduotuvėse neperka kosmetinių priemonių bei buitinės chemijos – visas reikiamas priemones ji pasigamina pati iš natūralių produktų.

„Kažkada konferencijoje įstrigo mintis, kad mūsų namai yra labiau užteršti chemija negu didmiesčių oras. Pritariu tam: juk buitinė chemija garuoja, mes ja kvėpuojame. Kai naikiname teršalus, tuo pačiu ja naikiname ir save“, – kalbėjo Padvariuose gyvenanti 38 metų Regina Benetytė, kuri įsitikinusi, kad ir daugiau žmonių, jei tik drąsiau pasikliautų savo vidiniais pojūčiais, išmoktų gyventi be prekybininkų siūlomų kosmetikos priemonių ir buitinės chemijos, nes viską pasigamintų patys namuose.

R. Benetytei sveikatos palaikymas ir stiprinimas neatsiejamas nuo kasdienio gyvenimo darnoje su gamta. Prieš daugiau kaip 5 metus pradėjusi pati gaminti kosmetikos priemones iš natūralių produktų, jau trečius metus R. Benetytė prekybos centruose nebeperka ir skalbiklių bei cheminių valymo priemonių ir vis labiau domisi tuo, kokios būtų maisto produktų, prisotintų įvairių cheminių priedų, alternatyvos.

„Tam, kad gyventum ekologiškai, tikrai nereikia daugiau laiko ar daugiau pinigų, kaip daugelis galvoja. Iš tiesų yra atvirkščiai – nebegaištu laiko parduotuvėse, o pasigaminti muilą, dantų pastą ar šveitiklį kriauklei užtrunku vos kelias minutes, tam panaudoju labai paprastus produktus“, – pasakojo R. Benetytė.

Perka trumpalaikę laimę

R. Benetytė teigė, kad ekologiškas gyvenimo būdas išlaisvina nuo prekybininkų reklaminių triukų, kurie taip įpainioja žmogų, kad jis tiesiog nebeįsivaizduoja gyvenimo be siūlomų prekių.

„Esame apgaudinėjami. Parduotuvėse siūloma produktų, pažymėtų „eko“ ar „bio“ ženklais, tačiau paskaičius etiketes, paaiškėja, kad tai neatitinka tikrovės. Tik kaina yra „ekologiška“ – dvigubai ar trigubai didesnė už įprastą, – kalbėjo R. Benetytė. – Esmė ta, kad dabar ekologija yra madinga, taigi iš to daromas verslas. Kai pagalvoji, koks absurdas: stovi fabrikai, pro kurių kaminus į gamtą metami teršalai, ir gamina „ekologiškus“ produktus, juos supakuodami į plastmasines pakuotes.“

R. Benetytė pastebi, kad žmonės praradę laimės pojūtį ir tiki, kad ją nusipirks kartu su naujomis prekėmis. „Bet tokia laimė labai greitai dingsta – kartais net nespėjus grįžti į namus, naujieji pirkiniai jau nebedžiugina“, – mintimis dalijosi pašnekovė, įsitikinusi, kad didžiuliu tempu gyvenanti ir į vartojimo kultūrą įsisukusi visuomenė griauna pati save.


Grožis – bene daugiausia diskusijų keliantis dalykas nuo seniausių laikų. Ar gali grožis būti suvokiamas objektyviai? Kodėl ne viskas visiems vienodai gražu? Grožio siekiame dėl savęs ar dėl kitų? Kada noras būti gražia tampa liga? Šiandien apie tai kalbamės su psichoterapeutu Olegu Lapinu ir „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro plastikos chirurge Indre Sakalauskaite.

Kodėl moterys yra tokios savikritiškos ir visada turi sau priekaištų dėl išvaizdos?

Olegas Lapinas.: Ir vyrų, ir moterų psichikoje galima išskirti tris dalis: objektyvųjį Ego (tai tarsi Suaugęs mūsų viduje), vaikišką ID (tai reiklus ir naivus Vidinis Vaikas) bei normas nustatantį Superego (tėviškoji dalis). Superego gali būti palaikantis (rečiau) ir baudžiantis bei reikalaujantis (dažniau). Moterys turi viduje taip vadinamą „sadistinį superego“: gana reiklų ir negailestingą balsą. Kartais jis skamba kaip vidinis reikalavimas: „Privalai būti tobula: graži, mylinti, rūpestinga, sėkminga“. Čia pat atsiranda idealios moters vaizdelis: dailus veidas, plonas liemuo, ilgos kojos, didelės krūtys. Kartais šis balsas skamba kaip baudimas: „Kaip tau ne gėda!”, „Pasižiūrėk į save!”

Didelę dalį šių reikalavimų sudaro išvaizda: moters sėkmė, o kartais ir išgyvenimas vyrų visuomenėje kelis tūkstančius metų priklausė nuo jos „prekinės išvaizdos“. Moters vertė buvo nustatoma vyro akimis, o vyrams, ne paslaptis, iš moters pirmiausiai reikėjo patrauklumo. „Būk patraukli“ tapo savotišku moters vertės normatyvu ir įsitvirtino moters galvoje skambančiame „Reikliojo Superego“ balse. Įsisavinusios šį normatyvą moterys pamiršta, kad šiuo reikliu balsu kalba ne jų „aš“, o tik jų psichikos dalis - Superego.

Beje, su tokiu moters Superego jau šimtą metų kovoja feminizmas. Palaikančių, priimančių tėvų šeimose augusios mergaitės, žinoma, turi silpnesnį išvaizdos normatyvą, tačiau jis vis dėlto ateina iš draugių, klausiokių, berniukų, medijų. Top modeliai, Facebukas, žurnalų viršelių gražuolės, lėlės Sindi ir Barbė bei animacinių filmukų gražuolės vis dar atlieka normatyvo vaidmenį. Ateina iš išorės, o po truputį tampa vidiniu balsu bei vidiniu idealu. Tad moters psichikoje nusistovi du savęs vaizdiniai: „aš reali“ - kokią mane parodo veidrodis, ir „aš ideali“ - kokia aš turėčiau būti, kad jausčiausi laiminga.

Indrė Sakalauskaitė.: Manau, kad XXI a. realijos, gyvenimo tempas ir egzistuojančios sukurtos taisyklės verčia kiekvieną moterį apie tai susimąstyti. Mes gyvename sociume, apsupti žmonių ir nuolat kuriamų taisyklių. Nuolatos vertiname bei reitinguojame save ir vieni kitus, tad reikia pripažinti, kad šiandien išvaizdos kultas yra labai stiprus. Socialinių tinklų nuomonių formuotojai, žiniasklaida labai stipriai propaguoja ir formuoja tobulo gyvenimo ir išvaizdos pranašumą. Į mus žvelgia gražūs, išpuoselėti veidai ir kūnai. Ir nors realybė pasislėpusi už nuotraukų filtrų, pasąmoningai tai formuoja sėkmingo, pasitikinčio savimi ir laimingo žmogaus stereotipą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas