Pajūrio naujienos
Help
2018 Balandis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną16°C debesuotumas 72 %
Naktį2°C debesuotumas 62 %
Apklausa

Ar dalyvaujate aplinkos švarinimo talkose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Klinika „Diaverum“ Kretingoje įsikūrusi Vytauto g. 51

Viena nefrologinių paslaugų teikimo lyderių pasaulyje „Diaverum“ Kretingoje atidarė modernią hemodializės kliniką.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Diaverum klinikos“ yra tarptautinės „Diaverum“ kompanijos, įkurtos prieš 25-erius metus, dalis. „Diaverum“ yra viena nefrologinių paslaugų teikimo lyderių pasaulyje, teikianti paslaugas 32 tūkst. pacientų 20-yje pasaulio šalių.

Lietuvoje bendrovė veiklą vykdo nuo 2006 m., ir šiandien jai priklauso 16 privačių hemodializės klinikų, kuriose dirba per 200 darbuotojų – daugiausia gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, gydoma per 400 inkstų ligomis sergančių nuolatinių pacientų.

LIL – globali visuomenės sveikatos problema

Remiantis Epidemiologinių tyrimų duomenimis, vidutiniškai 5–11 proc. suaugusiųjų populiacijos serga lėtine inkstų liga (LIL), tad LIL tampa globalia visuomenės sveikatos problema.

Anot UAB „Diaverum klinikos“ šalies medicinos direktorės Astos Kantoravičienės, kol inkstai netenka iki 70–80 proc. savo funkcijos, žmogus gali nepajausti jokių simptomų. Dėl šios priežasties LIL yra klastinga, tad būtina žinoti rizikos faktorius, kurie didina tikimybę susirgti LIL. Esant rizikos faktoriams, rekomenduojama dažniau atlikti tyrimus.

„Kai diagnozuojama lėtinė inkstų liga, pacientams apsiverčia visas pasaulis: jie jaudinasi dėl ateities, dalis pajaučia sunkius klinikinius simptomus, kurie sutrikdo įpročius, mėgstamą veiklą ir normalų gyvenimo ritmą. Šia lėtine liga sergantiems pacientams dažnai pasireiškia nuotaikos svyravimas, nerimas, netikrumas, depresija, liūdesys, nusivylimas ir dirglumas“, – teigė „Diaverum“ gydytoja nefrologė Asta Kantoravičienė.

„Šiuolaikinė medicina suteikia galimybes tam tikrų ligų, tarkim, lėtinio inkstų nepakankamumo atvejais, jas gydyti, o inkstams praradus didžiąją savo funkcijos dalį, kuomet jie nepajėgia iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos produktų bei skysčių pertekliaus, gali būti taikoma pakaitinė inkstų terapija – dializė“, – akcentavo ji.


Sveikinimus išmainė į prašymus padėti

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-04-17
Seimo narys Antanas Vinkus „Diaverum klinikų“ šalies medicinos direktorei Astai Kantoravičienei, įteikdamas įrėmintus Tautiškos giesmės žodžius, sakė: „Jūs dirbate taip, kaip čia parašyta“. Šalia – „Diaverum klinikų“ plėtros vadovas Tomas Sudavičius.

Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Kretingos rajono garbės pilietis Antanas Vinkus penktadienį apsilankė ką tik Kretingoje įsikūrusioje „Diaverum“ klinikoje, kuri teikia paslaugas inkstų ligomis sergantiems pacientams. Atvežęs sveikinimų ir linkėjimų „Diaverum“ klinikos kolektyvui bei pacientams, mainais A. Vinkus prašė atiduoti jam savo rūpesčius – taip jis išgirdo, kad kai kuriems ligoniams susimokėti už kelionę į įstaigą, kurioje teikiamos hemodializės procedūros, yra sunki finansinė našta.

A. Vinkų pasitiko „Diaverum klinikų“ plėtros vadovas Tomas Sudavičius bei „Diaverum klinikų“ šalies medicinos direktorė Asta Kantoravičienė – susitikimas su ja Seimo nariui buvo ypač malonus, nes jiedu abu vienu metu dirbo Santariškių klinikose (dabar – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos).

A. Vinkus teigė savo akimis norėjęs pamatyti, kaip atrodo naujoji „Diaverum“ klinika Kretingoje, kurios įsikūrimą jis sveikina. „Kretingos rajono ligoniai buvo kreipęsi į mane, prašydami padėti – žmonės su ašaromis akyse prašė priartinti hemodializės procedūras, nes jiems būdavo sudėtinga važinėti į Klaipėdą ar Palangą, ypač – žiemos metu. Ieškojome įvairių galimybių, svarstėme, gal tokį kabinetą atidaryti Kretingos ligoninėje. O dabar džiaugiuosi, kad čia įsikūrė „Diaverum“, kurios klinikoje – aukščiausio lygio įranga, – kalbėjo A. Vinkus. – Tačiau turiu ir klausimą – kodėl „Diaverum“ išsikėlė iš Palangos? Ar nebus nuskriausti palangiškiai? Jie taip pat yra mano rinkimų apygardos gyventojai, taigi man jie taip pat rūpi.“

T. Sudavičius paaiškino, kad Kretingos rajone gyvena du kartus daugiau pacientų, tad nutrūkus patalpų nuomos sutarčiai Palangoje, pasinaudota palankia galimybe persikraustyti į Kretingą. Tačiau T. Sudavičius užtikrino, kad paslaugos toliau bus teikiamos ir palangiškiams, kurie į įstaigą yra atvežami.


Kretingoje – moderni hemodializės klinika

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-04-13
Dievo palaimos naujajai klinikai, jos personalui ir pacientams linkėjo brolis pranciškonas Jurdanas Statkus.

Tarptautinė inkstų ligomis sergančių pacientų priežiūros paslaugų teikėjų kompanija „Diaverum“, turinti klinikas 20 pasaulio šalių, įžengė ir į Kretingą – 16-ąją savo kliniką Lietuvoje kompanija atidarė vakar, Vytauto gatvėje. Ta proga klinikos steigėjus, įmonės „Diaverum klinikos“ generalinę direktorę Vaidą Kojalienę, klinikos Kretingoje personalą, gydytojus pasveikino rajono meras Juozas Mažeika, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė, pacientų vardu kalbėjusi Lietuvos nefrologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos „Gyvastis“ Klaipėdos skyriaus pirmininkė Daiva Dragūnienė, patalpų, kurioje įsikūrė klinika, savininkas Juozas Donauskas. Žmones ir patalpas palaimino brolis pranciškonas Jurdanas Statkus, vildamasis, kad klinikoje, į kurią niekam nelinkėtų pakliūti, klestės gerumas ir sveikata. Linkėjimus perdavė ir mūsų kraštietis Seimo narys Antanas Vinkus, pažadėjęs artimiausiu metu apsilankyti naujojoje klinikoje.

„Diaverum“ klinikoje Kretingoje įrengtos 8 lovos hemodializei atlikti. Medicininė įranga – visiškai nauja, klinikai atidaryti įmonė investavo apie 200 tūkst. Eur. Pacientus pasirengusios slaugyti 4–5 slaugytojos, atvykstantys gydytojai specialistai. Klinika dirbs 6 dienas per savaitę, pamainomis.


Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė pasidžiaugė, kad jos vadovaujamoje įstaigoje galima atlikti didelės įvairovės tyrimus, kurie analizuojami pasaulinio lygio laboratorine įranga.

„Laboratorinių tyrimų duomenys labai svarbūs ne tik ligos diagnozei nustatyti, bet ir vertinant ligos eigą, gydymo efektyvumą bei ligos prognozę,“ – teigė Kretingos šeimos medicinos centro direktorė ir bendrosios praktikos gydytoja Augenija Juknevičienė, kurios pastebėjimu, per pastaruosius 15 metų laboratorinė medicina patyrė daug teigiamų pokyčių – darbui pasitelkiamos naujausios technologijos, suteikiančios galimybę per trumpą laiką gauti tikslius rezultatus.

Pasak A. Juknevičienės, suprantama, kad naujausią ir pažangiausią įrangą, kuri yra labai brangi, gali turėti tik didžiosios laboratorijos, todėl dauguma Kretingoje įsikūrusių medicinos įstaigų kraujo mėginius pristato į laboratorijas, įsikūrusias uostamiestyje.

Kretingos šeimos medicinos centras bendradarbiauja su „Baltic Medisc“ laboratorija, kurioje įdiegta pasaulinio lygio įranga, tyrimai atliekami automatizuotais analizatoriais su sertifikuotais reagentais. Be to, naudodama kontrolines medžiagas ir dalyvaudama tarplaboratorinių palyginamųjų tyrimų programose, įmonė užtikrina tyrimo rezultatų objektyvumą ir patikimumą.

„Tyrimų rezultatus gauname tos pačios dienos vakarą arba kitos dienos rytą – nereikia laukti popierinės pažymos, visi duomenys pateikiami elektroninėje programoje.


Neleisti „nuskęsti“ virtualiame pasaulyje

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-04-06
Pastebima, vaikai, kurie auga apsupti informacinių technologijų, yra dirglesni ir sunkiau išlaiko dėmesį.

Ar informacinės technologijos vaikui iš tikrųjų yra taip labai blogai ir kaip nuo jų pabėgti, jei gyvename informacinių technologijų amžiuje, – apie tai savo įžvalgomis pasidalijo psichologė Vika Gridiajeva, įsitikinusi, kad tėvai turi žinoti, kuo rizikuojama, mažyliui į rankas įduodant išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį.

„Ką jūs manote apie tai, kad 2 metų vaikas neištaria žodžių, bet jeigu paprašysite „Youtube“ atrasti „Maša ir Lokys“, jis tai lengvai padarys?“ – taip V. Gridiajeva į diskusiją pakvietė kretingiškius, susirinkusius į jos seminarą „Mano vaikas auga su IT: ką svarbu žinoti?“

V. Gridiajeva akcentavo: informacinės technologijos savaime nėra blogis, tačiau leidžiant jomis naudotis savo vaikams, reikia aiškiai žinoti, kokias grėsmes jos gali sukelti ir kokias taisykles nustatyti, kad žalos būtų kuo mažiau.

Informacijos bomba

V. Gridiajeva priminė Pasaulinės sveikatos organizacijos įspėjimus, jog jaunesniam negu 3 metų vaikui iš viso negalima leisti žiūrėti televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar telefono, išskyrus atvejus, kai tai tampa priemone bendrauti su toli esančiais artimaisiais. Tačiau realybė yra tokia, kad dauguma vaikų išmaniaisiais telefonais pradeda naudotis dar nesulaukę savo pirmojo gimtadienio.

Pasak V. Gridiajevos, amžius iki 3 metų yra ypatingas, nes tuo laiku vaikas „gaudo“ informaciją, tačiau dar negeba jos sujungti, tad, pavyzdžiui, žiūrėdamas dokumentiką apie beždžiones, jis nepadarys išvados, kad savo gyvenimo būdu jos primena žmones, nes matys tik atskirus vaizdus: beždžionė iš arti, beždžionė iš toli, beždžionė šokinėja ir t.t.

„Įsivaizduokite, kaip dirba vaiko smegenys – nuolat jungiasi neuronai. Vaikas nieko nežino, pavyzdžiui, kad štai čia – knyga, o ten – langas, jam viską dar reikia išmokti. Ir kokią „bombą“ jis gauna žiūrėdamas animaciją telefone ar planšetėje – tai tokia dozė informacijos, kokios vaiko smegenys nesugeba suvirškinti. Atsiranda nemigos sutrikimų, prastėja gebėjimas koncentruoti dėmesį, mamos tiesiog sako: „Mano vaikas išprotėjo“, – kalbėjo V. Gridiajeva. – Jeigu mes, pažiūrėję televizorių, sugebame jį „išjungti“ ir iš savo minčių, tai vaiko galvoje matyti vaizdai vis „eina“. Štai kodėl negalima vaikui duoti prieš miegą telefono mažiausiai 4 valandas, nors ten ir skambėtų kokia nors švelni muzika.“

V. Gridiajeva perspėjo, kad vaiką veikia net ir fone kalbantis televizorius, nors ir atrodo, kad jis jo nežiūri.


Nuo aštuonerių metų pradėjęs augti svoris Viltei buvo apkartinęs gyvenimą. Atsikratyti antsvorio ir patirti gyvenimo džiaugsmą Viltei padeda „Atostogų parko“ sporto klubo trenerė Indrė Padkovskaja.

Dar visai neseniai draugai ir giminaičiai Viltę matė tylią ir prislėgtą. Nuo aštuonerių metų pradėjęs augti svoris mergaitei smarkiai apkartino gyvenimą. Stigo pasitikėjimo savimi, noro mokytis, siekti svajonių. Dėl netobulo kūno paauglė kentė ir bendraamžių pašaipas. Tą gyvenimo tarpsnį Viltės mama Laura prisimena kaip itin sunkų.

Šeima ieškojo būdų, kaip padėti dukrai, tačiau pastangos nedavė rezultatų. Sprendimas apsilankyti „Atostogų parko“ sporto klube buvo lemtingas. Žvelgdama į savo vyresnėlę dukrą Viltę jos mama ir dabar negali patikėti, kad tai tas pats žmogus, savo pasiekimais ir ryžtu įkvepiantis visus aplink.

Kartu su antsvoriu ištirpo ir pyktis

Norą keistis, teigė Viltės mama Laura, mergaitei pažadino pažintis su „Atostogų parko“ trenere Indre Padkovskaja. Iki tol sporto nemėgusi paauglė pamėgo treniruotes ir į jas vaikšto su dideliu džiaugsmu. Iš pradžių Viltė turėjo vieną tikslą – treniruotėmis pagerinti savijautą. Tačiau tinkamai parinkta treniruočių programa ir mitybos planas labai greitai davė teigiamų rezultatų – vos per mėnesį mergaitė atsikratė 10 kilogramų.

Praėjus trims mėnesiams Viltės sąskaitoje – jau 17 numestų kilogramų, puiki savijauta ir gera nuotaika kasdien. Po pamokų ji skuba į muzikos mokyklą, o po jos iškart į sporto salę. „Per visą šį laiką ji nėra pasakiusi, kad sportuoti nenori“, – džiaugiasi mama Laura. Jos teigimu, kvalifikuotai ir jautriai trenerei I. Padkovskajai pavyko pasiekti tai, ko nesugebėjo artimieji ir pedagogai. Kartu su normaliu jos amžiui svoriu, Viltė susigrąžino ir pasitikėjimą savimi, gyvenimo džiaugsmą, norą siekti ir tobulėti. „Nemeilė sau, pyktis ir nusivylimas buvo jos kasdieniai palydovai. Bet tai praeitis“, – sakė Viltės mama.


„Gidentus“ odontologijos klinikos burnos higienistė Raimonda Kalnikė

„Gidentus“ odontologijos klinikoje pažangiu metodu gydoma fluorozė. Kada fluoras – į sveikatą, o kada jis kenkia mūsų dantims, mintimis pasidalino šios klinikos burnos higienistė Raimonda Kalnikė.

Jos teigimu, sveikiems ir gražiems dantims išsaugoti įtakos turi ne tik tinkama asmeninė burnos higiena bei įgūdžiai. Fluoras – gerai visiems žinoma, profilaktikoje naudojama priemonė, padedanti išvengti ėduonies, turinti įtakos taisyklingam kaulų vystymuisi. Tačiau netinkamai naudojant ėduonies profilaktikai skirtus fluoro preparatus, gali atsirasti lengvo, vidutinio ar net sunkaus laipsnio dantų fluorozė. Didžiausią įtaką dantų fluorozei atsirasti turi geriamasis vanduo, o tai ypač aktualu Vakarų ir Šiaurės vakarų Lietuvos gyventojams, kadangi šiuose regionuose fluoro koncentracija geriamajame vandenyje yra gerokai didesnė negu kitur.

Dantų fluorozė atsiranda dėl ilgalaikio fluoro vartojimo padidintomis dozėmis ir pasireiškia emalio spalvos pakitimais – nuo baltų matinių juostų iki rudai gelsvų dėmių. Pieniniai vaikų dantys yra mažiau pažeidžiami negu nuolatiniai. Nustatyta, kad pieniniai dantys formuojasi ir mineralizuojasi kūdikiui dar negimus, nuolatiniai dantys baigia formuotis iki 7–10 metų.


Ar užsiimate savigyda?

  • Sveikata
  • 2018-03-02

Vaclovas ASTRAUSKAS:

– Visaip pasitaiko – jei kas rimčiau, tenka ir pas gydytoją nueiti, bet dažniausiai pasigydau pats arba savaime negalavimas praeina. Skaičiau, kad dabar nereceptinių vaistų bus galima nusipirkti nebūtinai vaistinėse, o ir parduotuvėse ar degalinėse. Gal ir neblogai, vėlai vakare prireikus kokio aspirino?

Birutė DIEKANTIENĖ:

– Kas tris mėnesius keliauju pas gydytoją išsirašyti vaistų nuo kraujospūdžio. O peršalimo ligas dažniausiai išsigydau pati – valgau citrinų su medumi, iš savo darže pasiaugintų mėtų, melisų, čiobrelių, raudonėlių ir kitokių vaistažolių išsiverdu arbatų.

Diana ŽUKAUSKAITĖ:

– Priklauso nuo to, kaip jaučiuosi besigydydama. Pasitaiko negalavimų, kuriuos išsigydau pati – pavyzdžiui, slogą. Bet gali pasitaikyti ir tokių ligų, kurioms užklupus, be gydytojo įsikišimo ar bent jau be profesionalios jo konsultacijos neišsiversi.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojo Arno JUŠKIO komentaras:

– Pirmiausia, kiekvienas žmogus turi pats įsivertinti simptomus – ar jam tik galvą skauda, ar dar ir svaigsta, ar karščiuoja, ar ne, o gal kankina kosulys? Kiek laiko visi tie procesai trunka? Jeigu simptomai netrikdo kasdienės žmogaus veiklos, tai savigyda yra visiškai normalus dalykas. Pasvėręs visus pliusus ir minusus, aš palankiai vertinu Sveikatos ministerijos siūlomą naujovę, kai, remiantis užsienio pavyzdžiais, gyventojams bus sudarytos sąlygos saugiai, patogiai ir reikiamu momentu, kai arti nėra vaistinės arba, kai vėliau vakare ji nebedirba, vaistų nusipirkti parduotuvėse bei visą parą dirbančiose degalinėse. Šiuo atveju galios labai aiškios ir griežtos taisyklės, kokie nereceptiniai vaistai galės būti parduodami, o jų dozės bus saugios. Kur kas atidžiau reikėtų save stebėti sergantiems širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis. Tokiems žmonėms kelias dienas trunkanti savigyda jeigu ir nepakenks, bet iš dalies gali paspartinti ligų progresavimą, pagilinti jų eigą.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Pasitikrinti verta net ir nejaučiant simptomų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-03-02
Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Boneta Baltrūnienė įsitikinusi, kad vien dalyvauti prevencinėse programose nepakanka – gautus rezultatus reikia atsakingai įvertinti ir, jei kyla rizika susirgti tam tikra liga, vadovautis gydytojo rekomendacijomis.

Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje pradėtos vykdyti 6 prevencinės programos, kurios žmonėms suteikia galimybę nemokamai pasitikrinti savo sveikatą ir užčiuopti pačią ligos pradžią ar nustatyti didelę riziką jai atsirasti. Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Boneta Baltrūnienė pasidžiaugė, kad gyventojai vis noriau dalyvauja prevencinėse programose, tačiau jų entuziazmo lieka mažiau, kai, gavus rezultatus, kalba pasisuka apie tai, jog reiktų keisti gyvenimo būdą.

Nors medikai nuolat pacientams primena apie vykdomas prevencines programas, tačiau Lietuvoje jose dalyvauja tik apie 40 proc. gyventojų – Valstybinės ligonių kasos duomenimis, iš viso 2017 metais atlikta 551 tūkst. patikrų dėl vėžio.

Raginti nereikia

„Žmonės ypač noriai dalyvauja prevencinėje programoje, skirtoje širdies ir kraujagyslių ligoms išaiškinti – nereikia raginti, kad pasidarytų kraujo tyrimą“, – sakė B. Baltrūnienė, priminusi, kad šia prevencine programa kviečiamos pasinaudoti 50–65 metų moterys ir 40–55 metų vyrai. Jie kartą per metus gali pasidaryti kraujo tyrimą, kurio metu nustatoma gliukozės, cholesterolio, bei jo frakcijų koncentracija kraujyje. Šie tyrimai minėtų amžiaus grupių pacientams atliekami nemokamai toje gydymo įstaigoje, kurioje jie yra registruoti.

„Programos tikslas yra išaiškinti asmenis, kuriems yra didžiausia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – užbėgti ūmiems kardiologiniams įvykiams už akių. Kartu su kraujo tyrimo rezultatais vertinami ir kiti rizikos veiksniai: rūkymas, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, ar širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo artimi giminaičiai ir kita,– vardijo B. Baltrūnienė. – Nustačius, kad asmuo turi riziką susirgti šiomis ligomis arba užčiuopus jų ankstyvą stadiją, sudaromas planas. Tačiau rekomendacijos, kaip keisti gyvenimo būdą, priimamos ne taip noriai – žmogus mieliau išgertų kokią tabletę. Bet jei pacientas nedės pastangų gerinti savo sveikatą, tai ir po kurio laiko pakartojus kraujo tyrimą, cholesterolio rodmenys savaime netaps geresni. Džiugu, kad tai kasmet supranta vis daugiau žmonių – jie labiau rūpinasi savo mityba, daugėja sportuojančių.“


Gimdymo skyrių pasiekė moderni aparatūra

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-03-02
Vieną vertingiausių įrenginių – echoskopą, skirtą vaisiaus, nėščiųjų bei gimdyvių tyrimams – aprodė Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus bei Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė.

Kretingos ligoninės vadovų bei darbuotojų pastangomis Akušerijos ginekologijos skyrius, kuriam dar neseniai grėsė būti uždarytam, ne tik atlaikė permainų vėtras, bet ir pelnė Naujagimiui palankios ligoninės statusą, o gimdyvių atsiliepiami apie jį yra geriausi Lietuvoje. Tai ir turėjo didžiulės įtakos, kad skyriui pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą būtų skirta moderni 153 tūkst. eurų vertės aparatūra.

Komplekte – 27 prietaisai

Ilgametė Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė sakė, jog nemažai įrenginių jie turėję ir ligi šiol, tačiau dabar įranga atnaujinta ir nebenusileidžia didžiosioms šalies ligoninėms.

Naująją JAV ir Skandinavijos šalių gamybos medicinos aparatūrą iš viso sudaro 27 įvairūs prietaisai bei įrenginiai, tarp jų – itin vertingas portatyvus ultragarsinis aparatas-echoskopas, gyvybinių funkcijų monitorius naujagimiui, šildomi naujagimio reanimacijos stalai, fototerapijos prietaisas, sistema teigiamam slėgiui kvėpavimo takuose palaikyti, perfuzoriai-tūrinės infuzinės pompos, kardiotokografas, taip pat universali gimdymo lova, ginekologinė kėdė.

„Šiame sąraše taip pat yra rinkiniai gimdymo takų apžiūrai bei Cezario pjūvio operacijai. Gavome netgi naujagimių muliažų komplektus, kad galėtume mokytis, kaip intubuoti naujagimių kvėpavimo takus, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Yra ir moters mažojo dubens muliažai, pagal juos galime geriau orientuotis, kokios pagalbos reikia gimdymo metu“, – gautas priemones vardino D. Opulskienė.

Prietaisai bei įrenginiai yra patalpinti operacinėje, gimdykloje, palatose. Didžiuma įrangos jau sumontuota: su ja stacionare kasdien dirba 4 gydytojai akušeriai ir dar 2 budintys gydytojai, taip pat – gydytoja neonatologė Vida Jurgutienė. Jiems talkina 6 akušerės, 7 naujagimių slaugytojos bei 2 jų padėjėjos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas