Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 9 %
Naktį4°C debesuotumas 79 %
Apklausa

Ar politikų reitingai turi įtakos Jūsų apsisprendimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Konferencijoje – apie krūties vėžio gydymo naujoves

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-10-05
Pasak A. Česo, tai, kad kasmetinėje konferencijoje dalyvauja medikai ne vien iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, rodo, jog šis renginys – reikalingas.

Konferencijoje – apie krūties vėžio gydymo naujoves

Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija kartu su Klaipėdos universitetine ligonine ketvirtą kartą suorganizavo konferenciją, skirtą krūties vėžiui ir jo tausojančiam gydymui.

Dėmesys ir dvasinei savijautai

„Į Klaipėdą suvažiavę krūties vėžį diagnozuojantys ir gydantys geriausi Lietuvos specialistai, tarp kurių – onkologai chemoterapeutai, radiologai, chirurgai, molekulinės biologijos specialistai – žino, jog ruduo čia visada prasideda nuo šio renginio, įgavusio jau tarptautinį mastą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė pagrindinis organizatorius Onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Jo teigimu, krūties vėžio atvejų Lietuvoje daugėja. Galbūt šie skaičiai didesni dėl to, kad liga, ypač ankstyvos stadijos, gerėjant diagnostikai, pričiumpama greičiau. O kuo liga anksčiau nustatoma, tuo lengviau ją gydyti, mažiau paveikiamas pacientės organizmas. Anot pašnekovo, šiuolaikinis gydymas ypatingas tuo, kad stengiamasi, kaip įmanoma, sumažinti krūties šalinimo operacijų, mat mokslinėje literatūroje akcentuojama, jog pašalinimas dažnai neduoda naudos, nepailgina išgyvenamumo, o moteriai suteikia dar didesnę psichologinę traumą, apsunkina kasdienį gyvenimą. Užtikrinti pacientės gyvenimo kokybę taip pat – svarbu. To siekiant, chirurgai vis glaudžiau bendradarbiauja ir su plastikos chirurgais.


Žymi klaipėdietė Rosita Paulauskaitė teigia galiausiai radusi natūralų vaistą nuo nepagydomos ligos - žvynelinės (psoriazės).

Žinoma klaipėdietė, praeityje garsios muzikos grupės „Junior“ vokalistė, o dabar televizijoje dirbanti Rosita Paulauskaitė beveik dvidešimt metų kentė nepatogumus dėl žvynelinės (psoriazės). Tai, ką ji atrado Vakarų Lietuvoje, vadina tikru išsigelbėjimu.

Žvynai ant odos nebevargina

Rosita geoterminio mineralinio vandens procedūras vadina tikru išsigelbėjimu sergantiems psoriaze, liaudyje vadinama žvyneline. Lėtinė autoimuninė odos liga pasireiškia specifiniu bėrimu – ant odos atsiranda rausvų mazgelių, kurie padengti sausais žvynais. Apie geoterminio vandens procedūras psoriaze serganti Rosita sužinojo visai atsitiktinai dirbdama viename projekte, kuris buvo filmuojamas „Atostogų parke“. Siekdama palengvinti ligos sukeliamus simptomus, moteris kelerius metus iš eilės išsiruošdavo į kelionę prie Negyvosios jūros.

Panirusi į itin sūrų vandenį Rosita greitai pajusdavo pagerėjimą. Ji teigia Lietuvoje išbandžiusi ir tradicinį gydymą hormoniniais vaistais, ir daug skirtingų kosmetikos priemonių, gydomųjų procedūrų, tačiau visos šios priemonės davė tik trumpalaikį efektą. Pasak jos, „Atostogų parke“ procedūroms naudojamas itin aukštos mineralizacijos (80 g/l) geoterminis mineralinis vanduo sergantiems nepagydomomis ligomis kartais padeda labiau nei vaistai. „Dariau viską, kas įmanoma, kad oda būtų švari ir graži. Išbandžiusi geoterminio vandens vonias „Atostogų parke“ jau po penktos procedūros pajutau akivaizdų pagerėjimą. Mano oda pagaliau švari“, – džiaugėsi R. Paulauskaitė.


Kretingos rajono visuomenės sveikatos biuras informuoja, jog spalio mėnesį pradedama vykdyti viena iš Kretingos rajono visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių „Burnos higienos įgūdžių stiprinimo Kretingos rajono ugdymo įstaigose programa“. Programos tikslas – ugdyti vaikų burnos sveikatos priežiūros įgūdžius, kad vaikai rūpintųsi savo dantimis ir kuo ilgiau juos išsaugotų sveikus.


Ne paslaptis, kad dar labiau sugriežtinus reikalavimus maistui, tiekiamam švietimo įstaigų valgyklose, mokiniai pietums renkasi „greitą“ maistą, kuriuo prekiaujama už mokyklos ribų. Darželinukai tokio pasirinkimo neturi, tad neretai namo grįžta tiesiog nevalgę.

Jau mėnuo darželinukai ir mokiniai švietimo įstaigose maitinami pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą, kurį patvirtino sveikatos apsaugos ministras. Tačiau toks valgiaraštis, kuris sudarytas pagal sveikos mitybos principus, patinka ne visiems – dalis mamų pastebi, kad jų vaikai namo sugrįžta alkani ir, vos peržengę slenkstį, lekia prie šaldytuvo.

Draudžiami džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos ir žuvies gaminiai, darželiuose bulvės gali būti patiekiamos garnyrui ne dažniau kaip tris kartus per savaitę, vaikams siūloma valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius: avižas, grikius, ryžius, kviečius, miežius, kukurūzus, soras ir kt.

Darželių ir mokyklų meniu nebegali sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai, aukščiausios rūšies kvietinių miltų gaminiai. Dabar pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams.

Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turi būti tausojantys (troškiniai, kepta su garais konvekcinėje, virta vandenyje, virta garuose, kepta orkaitėje folijoje ar kepimo popieriuje), kad būtų išsaugoma maistinė vertė ir neužteršiama kancerogeninėmis medžiagomis.

Kiekvieną dieną darželiuose ir mokyklose vienas patiekalas turi būti iš augalinės kilmės maisto produktų. Skatinant daržovių vartojimą, nustatytas reikalavimas, kad patiekalo daržovių garnyras turi būti ne mažesnis negu trečdalis.

Ir tai – tik dalis reikalavimų, kuriuos privalo įgyvendinti maistą darželiams ir mokykloms ruošiančios organizacijos.


Vyras miršta, o niekas negali pasakyti, dėl ko, – su tokia situacija susidūrė viena kūlupėniškių šeima, kuri ne iš karto sužinojo, kad kasdien vis labiau akivaizdžiai silpnėjančios sveikatos priežastis – užkrėsta erkė. Dėl medikų įžvalgumo šis 69 metų ligonis jau sveiksta, tačiau, specialistai perspėja, kad tokių istorijų, kai erkinis encefalitas diagnozuojamas ne iš karto vos pacientui sublogavus, esama daug, ir dėl to nereikėtų kaltinti gydytojų.

„Medikai vyrą išplėšė iš mirties“, – teigė kūlupėniškė E. J., nusprendusi su „Pajūrio naujienomis“ pasidalinti šeimai nutikusia istorija, kad nuoširdžiai padėkotų gydytojams už išgelbėtą sutuoktinio gyvybę ir perspėtų žmones, kuriuos šiuo laiku į miškus vilioja rudens gėrybės.


Kretingos šeimos medicinos centro gydytoja Silvija Zamulskienė teigė, kad galvos skausmo priežasčių gali būti daugybė – ne tik kraujotakos sutrikimai, kaip dažnai yra manoma.

„Kai pacientas pasiskundžia, kad jam skauda galvą, tuomet galvą pradeda skaudėti jo šeimos gydytojui“, – šmaikštavo Kretingos šeimos medicinos centro gydytoja Silvija Zamulskienė, paaiškinusi, kad egzistuoja daugiau negu 200 galvos skausmų rūšių ir atskleisti jų priežastį ne visada paprasta. Tad ieškant atsakymo į klausimą, kodėl skauda galvą, didelė dalis gydymo sėkmės tenka pačiam pacientui – kaip tiksliai jis apibūdins savo būseną ir padės atrasti priepuolius iššaukiančius dėsningumus.

„Skausmas pažįstamas visiems. Jau kūdikystėje jis padeda suvokti aplinkinio pasaulio pavojus, išmoko prisitaikyti ir išgyventi, – apie tai, kad skausmas yra neišvengiama gyvenimo dalis, kalbėjo S. Zamulskienė. – Skausmas mus saugo visą gyvenimą, informuoja apie ligas ir skatina ieškoti pagalbos. Iš visų į gydytojus besikreipiančių pacientų apie 60 proc. tai daro, pajutę skausmą.“

Galvos skausmas yra vienas dažniausių pacientų skundų: apie 70 proc. žmonių bent 1 kartą per metus pajaučia galvos skausmą, o maždaug 4–5 proc. žmonių jį patiria kasdien.

Viena dažniausių priežasčių – stresas

Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Silvija Zamulskienė pastebi, kad viena dažniausių galvos skausmo priežasčių – stresas.

„Juk ne veltui yra ir posakis „turiu galvos skausmą“, kai kalbama apie kokį nors rūpestį, – priminė S. Zamulskienė. – Neatsiejama šiuolaikinės civilizacijos dalimi tapo greitas tempas, įtampa, nesveikas gyvenimo būdas – visa tai neretai ir sukelia galvos skausmą.“

Pasak gydytojos, verta domėtis ir išmokti streso valdymo praktikų – jas pritaikius nebereikės ir raminančių vaistų. Svarbu suprasti, kad reakcija į situaciją priklauso tik nuo paties žmogaus individualaus požiūrio – kas vienam gali sukelti emocijų audrą, kitam tebus dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti.

S. Zamulskienė paaiškino, kad galvos skausmas gali būti ir lėtinio nuovargio sindromo požymis, kuris pasireiškia organizmo išsekimu. Tokiu atveju vien pamiegoti nepakanka – atgauti organizmo gyvybines jėgas yra reikalinga ir mediko pagalba.

Ilgos valandos prie kompiuterio, automobilyje, žiūrint televizorių taip pat ilgainiui gali sukelti galvos skausmą, ypač – jei, naudojantis kompiuteriu, rankoms nėra atramos. Dėl netaisyklingos kūno padėties sutrinka galvos kraujotaka.


Virginija ŠKIRBUTIENĖ:

– Per karščius stengtis valgyti sūriau – išsigalvojimas. Mitybos specialistai, medikai sako, kad druskos dienos norma turėtų būti apie 5 gramai. O kad karštymečiu dažniau ir daugiau vandens reikia gerti – sutinku. Bet ir vandens per daug nesveika, išplaus visas vertingas medžiagas. Žmogus pats jaučia, kada vandens organizmui gana.

Danutė DOMARKIENĖ:

– Ne todėl, kad dabartinis sveikatos ministras Aurelijus Veryga pasakė, o nuo seno druskos aš nevartoju visai ir jos nepasigendu. Užtenka tiek, kiek yra kiekviename produkte. Ne troškulys nuo sūraus maisto turi priminti, kad laikas atsigerti vandens, – žmogus pats turi susiprasti, ypač karštomis dienomis.

Algirdas GEDVILAS:

– Na jau ne, ar žiema, ar vasara – aš druskos į maistą per daug nededu. Kaip tik stengiuosi sūdyti mažiau, gyventi sveikiau. Per šiuos karščius skysčių išgeriu daugiau – ir kad pačiam norisi, ir kad rekomenduoja medicinos specialistai.

Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojo Aleksandro Šalavėjaus komentaras:

– Teiginiai, jog pagal senolių patirtį per karščius druskos reikėtų suvartoti daugiau neva dėl to, kad greičiau pajustume troškulį ir norėtųsi atsigerti vandens – iš tautosakos srities. Bet ir aš esu girdėjęs pasakojimų, kad seniau, dar tarybiniais metais, karštuose gamyklų cechuose stovėdavo talpyklos su vandeniu, o prie jų būdavo padėta druskos įsiberti į stiklinę vandens – dėl mineralų. Šiandien tai visai nebeaktualu. Mes kaip tik laikomės politikos kuo mažiau papildomai vartoti druskos, kurios maksimalų kiekį ir taip gauname su įprastais maisto produktais. Druskos perteklius padidina aukšto kraujospūdžio pavojų, skatina kalcio šalinimą iš organizmo, kenkia virškinamojo trakto gleivinei, inkstams, kraujagyslėms ir t. t. Nenoriu užsiimti vaistų reklama, tačiau kalio ir magnio preparatai, kuriuos pacientams išrašo profesionalūs šeimos gydytojai, – daug geriau negu druska, arba, kitaip tariant, natrio chloridas. O dėl vandens – ypač tokiomis karštomis dienomis jo išgurkšnoti būtina daugiau, bet taip pat protingai, ne per kančias.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Sportuojančiųjų mityba – tiesa ir mitai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-08-03

Ar tikrai blogai sportuoti tuščiu skrandžiu, o valandą po treniruotės galima šlamšti bet ką? Kodėl skirtingas valgiaraštis turėtų būti bėgikui ir kultūristui? Kas kaltas, jei, pradėjus aktyviai sportuoti, nekrenta svoris? Įžvalgomis apie tai, kaip mitybos planą derinti su sportu, pasidalijo medicinos gydytojas-rezidentas Edvard Grišin.


Iš šiuo metu Kretingos ligoninėje besigydančių maždaug 100 pacientų nėra nė vieno, kuris būtų paguldytas dėl perkaitimo ar saulės smūgio.


Žinios išsklaido mitus apie skiepus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-08-03

Vos gimus vaikui tėvams jau reikia apsispręsti dėl to, ar sutinka jį skiepyti, nes pirmoji vakcina – hepatito B – turi būti suleidžiama per pirmąsias 24 valandas. Dalį tėvų neramina tai, kad dar pusės metų nesulaukęs mažylis, vadovaujantis skiepų kalendoriumi, turi būti vakcinuojamas kas mėnesį ar du, o viešojoje erdvėje netyla pasakojimai apie tai, kad skiepai gali būti iki galo neištirti ir nesaugūs. Kretingos šeimos medicinos centro medikai įsitikinę – apsispręsti bus lengviau, jei, apsilankius pas šeimos gydytoją, bus nenutylėtos net ir menkiausios kylančios abejonės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas