Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 1 %
Naktį-2°C debesuotumas 100 %
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Apklausa

Ar pritartumėte, kad Kretingos turgus būtų iškeltas prie vandens bokšto?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

„Kretingos odontologijos centro“ įkūrėjos gydytojos odontologės Dovilė Gutianskienė (kairėje) ir Aušra Staražinskienė džiaugėsi, jog geriausia dovana pirmajam klinikos gimtadieniui – pacientų pasitikėjimas jais.

Šį gruodį sukanka vieneri metai, kai pačioje miesto širdyje, Birutės g. 1, pradėjo veikti moderni klinika „Kretingos odontologijos centras“, kur atliekamos visos paslaugos – nuo dantų higienos ir gydymo iki protezavimo bei implantavimo.

„Šie metai buvo labai darbingi: kretingiškiai mus šiltai priėmė ir labai džiaugiamės įgijusios jų pasitikėjimą“, – kalbėjo klinikos įkūrėjos klaipėdietės gydytojos odontologės Dovilė Gutianskienė ir Aušra Staražinskienė, turinčio kelerių metų aukštos kvalifikacijos darbo patirtį. Be jų klinikoje dar dirba gydytojas implantologas Žygimantas Ilgauskas bei odontologė Vaida Pankevičienė.

D. Gutianskienė ir A. Staražinskienė sakė, jog jų klinikoje dirbama su pačia moderniausia Lietuvoje aparatūra: JAV kompanijos „Labomed“ mikroskopu, leidžiančiu iki keliasdešimties kartų išdidinti vaizdą ir kruopščiai apžiūrėti kanalus, danties ar šaknies įskilimus ir kokybiškai juos išgydyti. O po Naujųjų metų laukiama atgabenant modernų panoraminį rentgeno aparatą, kuriuo kompiuterio ekrane bus galima pamatyti visą burnos vaizdą.


Pasak Ievos Zasimauskaitės-Kiltinavičienės, siekiant išsilaisvinti iš priklausomybių, svarbu tvirtai apsispręsti, pasiryžti, ir susirasti aplinką, žmones, kurie gyvena laisvą, prasmingą gyvenimą.

Kvaišalų vartojimas sužlugdo gyvenimus, labai greitai žmogų nugramzdina į duobę, iš kurios sunku išlipti. Dar daugiau: statistiniai duomenys byloja, kad Lietuvoje kasmet nuo perdozavimo miršta iki šimto žmonių.

Šiais metais didžiojoje „Eurovizijos“ dainų konkurso scenoje savo balsu tūkstančius sužavėjusi Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė narkomaniją pavadina šių dienų baubu, tačiau į narkotikus vartojančius žmones ji patarė žiūrėti kaip į ligonius – jų neatstumti, o padėti. Kad tokia pagalba reikalinga, teigia ir priklausomi žmonės.

Aplinkiniai dažniausiai nesupranta

Žemaitijos miestelyje gyvenantis 34-erių metų Saulius turi šeimą, du mažamečius vaikus, kuriems niekada nelinkėtų to, ką pačiam teko išgyventi. Be jokių kvaišalų devynerius metus gyvenantis vyras įsikūrė toliau nuo „nuodėmingų vietovių“, taip bando nuo aplinkinių slėpti savo tapatybę.

„Bet kokia priklausomybė yra liga, tačiau ne visi tai suvokia. Sveikųjų požiūris į narkomaną yra panašus kaip į žmogžudį, raupsuotąjį. Tai priklausomus žmones dar daugiau stumia į neviltį, depresiją. Narkotikai tampa savotišku maištu prieš tokią situaciją“, – prisiminimais dalijasi devynerių metų patirtį vartojant narkotikus turintis vyras.

Pašnekovas apgailestavo, kad net geriausi draugai jį paliko, juos pakeitė tokie patys kaip jis – narkomanai.

„Nenoriu nieko kaltinti. Tik kai pradėjau vis labiau klimpti į narkotikų liūną, buvau per jaunas susitvarkyti su savo problema. Augau be tėvo, mamai buvo svarbesnių dalykų“, – nuoskaudos neslepia vyras.


Ar eilės trumpės, priklausys ne tik nuo gydytojo

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-12-11
Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė įsitikinusi, kad greitas, kokybiškas ir sklandus pacientų priėmimas pas gydytojus įmanomas tik esant geranoriškam abipusiam bendradarbiavimui.

Nuo sausio 1 dienos įsigalios nauja tvarka: pacientas pas šeimos gydytoją turės patekti ne ilgiau kaip per 7 dienas, o pas gydytoją specialistą – per 30 dienų. Ir nors Kretingos šeimos medicinos centro pacientai įprastai per panašų terminą priimami ir dabar, įstaigos direktorė Augenija Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad tai, ar trumpės eilės prie kabinetų, priklausys ne tik nuo gydytojų, bet ir pacientų. Sveikatos priežiūros sistemoje esama ir daugiau naujovių, kurias pravartu žinoti.

– Kaip vertinate tai, jog įstatymu nustatyti terminai, per kuriuos pacientai turės būti priimami gydytojų?

– Pas šeimos gydytojus pacientai turės patekti per 7 kalendorines dienas – tai šiek tiek neramina, nes, pasitaikius šventinėms dienoms, darbo savaitė tampa trumpesnė, tad gydytojams gali būti sunku suspėti priimti visus besikreipiančius pacientus. Manau, kad turėtume kalbėti tik apie skubios pagalbos suteikimo terminus. Mano galva, būtų teisingiau, jei įstatyme būtų nurodyta „per 7–10 darbo dienas“.

Kalbant apie II lygio sveikatos priežiūros paslaugas, pacientui bus siūlomas tas gydytojas specialistas, pas kurį trumpiausios eilės. Ar tai visada bus gerai – svarstytina. Jei pacientas norės patekti pas savo norimą gydytoją specialistą, nors pas jį ir ilgesnė eilė, ir sutiks laukti vizito ilgiau kaip 30 dienų – tai turėsime pažymėti elektroninėje sistemoje.

Nebebus galima ir užsiregistruoti iš karto pas kelis tos pačios srities II lygio gydytojus specialistus, o taip, pasirodo, gana dažnai pasitaikydavo.

– O kiek šiuo metu pacientams tenka laukti, kad patektų pas Kretingos šeimos medicinos centro gydytojus?

– Šiuo metu dauguma mūsų pacientų pas šeimos gydytojus yra priimami per savaitę ir tik retais atvejais tenka laukti iki 10 dienų. Tačiau to kaina – didelis gydytojų darbo krūvis, nes kiekvienas aptarnauja vidutiniškai po 1,5 tūkst. pacientų, ne paslaptis, kad tenka popierius pildyti ir po darbo.

Kiek tenka domėtis, neteko girdėti, kad tokie terminai būtų nustatyti kitose valstybėse. Be to, Lietuvoje nėra reglamentuota, kiek pacientų vienas šeimos gydytojas turėtų aptarnauti ir kiek konkrečiai laiko vienam pacientui skirti. Dabar gi įstaigos finansavimas priklauso nuo joje prisirašiusiųjų pacientų skaičiaus. Susidaro kebli situacija: gydytojui geresnį uždarbį galima pasiūlyti tik jei turės daug pacientų, tačiau jam reikia suspėti visus juos priimti per nustatytą terminą. O juk mums svarbu ir darbo kokybė. Neramina, kad tai gali dar labiau paskatinti jaunų šeimos gydytojų emigraciją.


Motinos pienas – tai ne tik maistas kūdikiui

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-12-11
Gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė teigė, kad motinos pienas yra unikalus tuo, jog, augant kūdikiui, keičiasi ir jo sudėtis, taip patenkinant besikeičiančius mažylio poreikius.

„Yra ne vienas atvejis, kai kūdikį žindė net ne biologinė mama, o jį įsivaikinusi moteris. Tai parodo, kiek daug lemia moters noras žindyti“, – pasakymą, kad pienas visų pirma gaminasi smegenyse, pavyzdžiu iliustravo gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė, kuri Kretingoje skaito paskaitas apie žindymą.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja išimtinai tik motinos pienu kūdikius maitinti iki 6 mėn., o tuomet, jau pradėjus papildomą maitinimą kitais maisto produktais, tęsti žindymą mažiausiai iki 2 metų.

Motinos pienas – ne tik maistas

Naujagimis visų reikalingų medžiagų gauna iš motinos pieno, tačiau jam tai yra ne tik maisto šaltinis – tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas mažina riziką susirgti infekcijomis, padeda išvengti pirmųjų dantų ėduonies, formuoja taisyklingą sąkandį, užtikrina sklandesnį virškinamojo trakto darbą, mažina riziką susirgti cukriniu diabetu ir ateityje turėti nutukimo problemų.

Maža to, ilgalaikis žindymas prisideda prie kūdikio intelekto, psichinės ir socialinės raidos vystymosi, stiprina jo ir motinos ryšį.

Žindyti yra naudinga ir motinai: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, mažesnis pogimdyvinis kraujavimas, mažesnė tikimybė išgyventi pogimdyvinę depresiją, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą – mažėja rizika susirgti krūtų, gimdos, kiaušidžių, skydliaukės vėžiu, II tipo cukriniu diabetu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu, geležies stokos anemija, širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt. Be to, mažėja kūno svoris, nes žindymas pareikalauja apie 500 kcal per dieną. Žindymas yra ir natūrali kontracepcija – jei kūdikis maitinimas išimtinai tik motinos pienu ir ne rečiau kaip kas 4 val., o naktį – ne rečiau kaip kas 6 val., o motinai po gimdymo neatsinaujino menstruacijos, egzistuoja 98 proc. tikimybė, kad moteris nepastos.


Arturas Swanas teigia, kad visi svarbūs pokyčiai prasideda nuo žmogaus noro keistis. Jo žodžiais, turime būti stiprūs kasdienybės rutinoje ir neužmiršti, kad geresnio, sveikesnio, teisingesnio gyvenimo šansas - mūsų rankose.

Sveikos gyvensenos iniciatyvos „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, sveikos mitybos specialistas Arturas Swanas įsitikinęs – valios pastangomis žmogus gali pakeisti savo gyvenimą. Reikia tik… pradėti ir nenuleisti rankų, ypač tuomet, kai įgūdžių nėra, o rezultatų norisi greitai ir akivaizdžių.

Galimybių turime visada

Nuo vaikystės Arturą persekiojo ligos. Turėjo polinkį į epilepsiją ir problemų dėl širdies, tad gydytojai jam sportuoti neleido. 33-ejų metų vyriškis pasakoja patyręs net keturis smegenų sutrenkimus, po kiekvienos traumos gydytojai jaunuolį įspėdavo: „Sportuoti griežtai draudžiama“.

ISM universitete verslo vadybą ir analitiką studijuojantį Arturą patraukė neįpareigojantis „režimas“: vakarėliai, naktiniai klubai, riebus maistas – apie subalansuotą mitybą tuomet nebuvo nė kalbos. Tiesa, į sporto klubą vaikiną atvedė ne sveikatos problemos ir antsvoris, o tai, kad jis buvo itin lieknas. Ir silpnas.

„25 metai. 59 kilogramai. Ko imtis? Sprendimas buvo toks: metinis sporto klubo abonementas ir aš ateinu daryti pirmo prisitraukimo… NULIS… Toks mano rezultatas. Jeigu galvoji, kad salėje pasipylė juoko lavina, tu klysti. Aš taip pat buvau nustebęs. Atsirado daug norinčių padėti ir aš supratau, kad šansas yra“, – „Motyvuotų atletų“ tinklalapio pristatyme pasakoja Arturas.

Pradėjo rimtai domėtis

Tiesa, iki tikrojo „šanso“ Arturui teko palaukti trejus metus. Iš pradžių rutina tęsėsi: ankstyvą rytą – treniruotė sporto salėje, dieną – darbas laikrodžių parduotuvėje. Norimo rezultato nebuvo, nes sportas neišstūmė noro savaitgaliais atsipalaiduoti audringuose vakarėliuose, nepaskatino atsisakyti alkoholio bei tabako.

A. Swanas pasakoja: pradėjus sportuoti pasikeitė jo sveikatos būklė, jis pradėjo geriau miegoti, geriau jaustis. O jauno vyriškio gyvenimo būdas iš esmės pasikeitė tuomet, kai jis aiškiai suvokė: vakarėliai – ne būtinybė, jų atsisakius gyvenimas nesibaigia. Kad tai įvyktų, teko supykti ant savęs.

Arturas nutarė imtis dar didesnių pokyčių savo gyvenime, tačiau informacijos, kaip sveikai maitintis, teisingai sportuoti, judėti, neužteko.

Vietoj to, kad patarimų ir pagalbos kreiptųsi į profesionalus, būsimasis tinklaraštininkas pasirinko sudėtingesnį variantą – nutarė, kad jis pats taps specialistu. Arturas įstojo į Jungtinių Valstijų Vanderbilt universitetą ir nuotoliniu būdu baigė studijas, kurios padėjo sukaupti žinių apie sveiką mitybą.

„Taikant per pirmą studijų pusmetį įgytas žinias, man pavyko pasiekti geresnių rezultatų nei per ankstesnius trejus metus“, – akcentuoja A. Swanas.


Pasak Arvydo Martinėno-Vudžio, opiomis priklausomybių temomis kalbėti būtina – kitų situacijose, istorijose žmonės gali atpažinti save, pasisemti patirties.

Muzikiniame televiziniame realybės šou projekte išgarsėjęs dainininkas, grupės DAR narys Arvydas Martinėnas-Vudis atvirai kalba apie savo nuopuolius: jis turėjęs rimtų problemų dėl alkoholio ir narkotikų.

Jau septynerius metus be svaigalų ir kvaišalų gyvenantis 34-erių metų vyras džiaugiasi, kad jam savo jėgomis pavykę išbristi iš šito liūno. Tačiau žmonėms, už kuriuos priklausomybės stipresnės, jis patarė nepulti į neviltį: išeitis – specialistų pagalba.

Būtina kalbėti

Dainininkas A. Martinėnas, geriau pažįstamas kaip Vudis, išgarsėjo 2005 metais sudalyvavęs LNK realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Jam pasibaigus, atlikėjas nesugebėjo susitvarkyti su jį užklupusia šlove – paniro į alkoholio bei narkotikų liūną. Dabar Vudis apie tai šneka atvirai, net pasišaipydamas iš savęs, prisimindamas, ko tik nėra iškrėtęs, būdamas nestabilus.

„Būtinai reikia kalbėti šiomis opiomis temomis. Kuo daugiau žmonių tai darys, tuo didesnė pagalba bus priklausomybių turintiesiems. Kitų situacijose, istorijose jie gali atpažinti save, pasisemti patirties“, – samprotavo dainininkas.

Būtinumą atvirai dalytis savo patirtimi patvirtina ir tai, kad per pastaruosius dvejus trejus metus Vudis yra sulaukęs bene penkių žmonių skambučių, kurie norėjo pasikalbėti, prašė patarimų.

„Tikiuosi, kad viešai pasakojama mano istorija, patarimai kažkam pasitarnauja“, – viliasi Vudis.

Tarsi užburtas ratas

Dainininkas neturi vienareikšmiško atsakymo, kodėl į narkotikus, alkoholį įninka net jauni žmonės, kurie tarsi didelių problemų dar neturi.

„Kaip sakoma, jaunystė kvailystė – norisi visko išbandyti ir taip įsisuki į tą užburtą ratą. O galbūt šiek tiek trūksta informacijos apie tai, kokie pavojai tyko, kokios yra priklausomybių pasekmės?“ – svarstė pašnekovas.

Vudis pastebėjo, kad ir suaugusieji kalti dėl tokios situacijos: jokios šventės, pobūviai, susitikimai neapsieina be alkoholio. Visa tai nuo mažens mato ir vaikai. Toks gyvenimo būdas tampa tarsi norma, tradicija.

Dainininkui buvo tapę įprasta išgerti šiek tiek brendžio „ant drąsos“ lipant į sceną, po to atsipalaiduoti po įtempto koncerto ir pan. Ir to „šiek tiek“ vis daugėjo...


Kulinaras Alfas Ivanauskas džiaugiasi atradęs balansą tarp sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos.

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.

Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“.

Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau ji savaime neateina – sveikata bus gera, jei tinkamai gyvensime.

Priklauso nuo mūsų

PSO 1948 m. įtvirtino nuostatą, kad sveikata – tai ne tik ligų ar fizinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika gyvensena šiame kontekste – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. PSO duomenimis, vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejų ir 30 proc. – vėžinių susirgimų.

„Geriausia, kai asmuo turi išlavintą savistabą, kuri daro jį atsparų priklausomybėms, ir jis gyvena visavertį gyvenimą. Prie savistabos galima priskirti dėmesį savo šeimos ir artimųjų santarvei ir sveikatai, pasirinkimą darbo, kuris, idealiu atveju, atrodo prasmingas ir teikia pasitenkinimą, dalyvavimą įvairiose bendruomenių veiklose, dėmesį savo asmenybės tobulėjimui ir sveikatai, įskaitant ir fizinį aktyvumą, mitybą“, – į klausimą, kokį gyvenimo būdą rinktis, kad netaptum priklausomu nuo žalingų, kenksmingų įpročių, atsakė Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorė.

PSO duomenimis, mūsų sveikatai įtaką daro:

• 10 proc. – medicina ir jos pasiekimai;

• 20 proc. – paveldimumas;

• 20 proc. – gyvenamoji aplinka;

• 50 proc. – gyvenimo būdas.


Justina Šimanauskaitė pastebi, kad priklausomų asmenų artimiesiems labai svarbu tinkamai reaguoti į šią problemą, paskatinti sergantįjį ieškoti išeities. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistai pastebi: daugiausia pagalbos kreipiamasi dėl priklausomybės nuo alkoholio – praėjusiais metais dėl šių problemų užfiksuota apie 11 000 apsilankymų. Specialistų teigimu, didelė atsakomybė įtraukiant priklausomą šeimos narį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą tenka jo artimiesiems.

Priklausomybės – liga

Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimas maždaug prieš 10 metų atskleidė, kad kas 10 vyras ir kas 50-ta moteris yra priklausomi nuo alkoholio. 2016 m. duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 500 žmonių, kurie reguliariai švirkščiasi ar vartoja dideles narkotinių medžiagų dozes.

„Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimų asmuo patiria neigiamų padarinių sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, socialinei padėčiai. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip „žalingas vartojimas“. Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai ir bendradarbiai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities“, – apie būtiną pagalbą kalbėjo Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorė.


Paulius Skruibis pastebi: jeigu žmogus kalba apie savižudybę, dažniausiai tai ir padaro, todėl artimieji turėtų suskubti jam padėti.

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę.

Statistika nėra tiksli

Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus. Paviešintos statistikos duomenimis, nuo TSRS žlugimo iki 2016 metų Lietuvoje nusižudė 35 tūkstančiai piliečių.

Specialistų teigimu, šie skaičiai anaiptol neparodo tikrosios savižudybių situacijos, nes nežinoma, kiek yra nepaskelbtų savižudybių, kiek – nemirtino savižudiško elgesio, kiek yra žmonių, turinčių minčių apie savižudybę.

Be to, savižudybės turi milžinišką psichologinį, socialinį poveikį tiek nusižudžiusiojo šeimai, tiek visuomenei. Teigiama, kad vieno asmens savižudybė vidutiniškai paveikia šešių žmonių gyvenimus. Jei ji įvykdoma mokykloje ar darbovietėje, palieka skaudžią dvasinę žymę šimtams žmonių.

„Nors savižudybių skaičiai po truputį mažėja, svarbu neskubėti džiaugtis. Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų tenka apie trisdešimt savižudybių, kai kitose Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis du tris kartus mažesnis. Tai rodo, kad savižudybės yra milžiniško masto problema“, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto mokslininkas, psichologas psichoterapeutas Paulius Skruibis, Lietuvos atstovas Tarptautinėje savižudybių prevencijos asociacijoje.

Vienos priežasties nėra

Pašnekovas pastebi: daugiausia savižudžių yra 45–59 metų amžiaus grupėje, mažesniuose miestuose ir kaimuose. „Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes nėra vienos priežasties. Analizuodami pamatome tik tą paskutinį įvykį, kuris tarsi pastūmėjo į savižudybę, bet tai nėra vienintelė priežastis. Tai yra procesas, kuris trunka ne vieną mėnesį, ne vienerius metus, kol visko prisikaupia. Yra žmonių, kurie nebeatlaiko juos užgriuvusių bėdų, sunkumų, jiems atrodo, kad jie nebegali su tuo susitvarkyti ir pasirenka tokią išeitį“, – pasiteiravus, kas pastūmėja į savižudybę, samprotavo žinomas psichologas P. Skruibis.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos psichologų sąjungos narė Valija Šap.

„Kiekvienas gali susidurti su kriziniais išgyvenimais. Pagrindiniai psichologinės krizės bruožai: specifinis emociškai reikšmingas žmogui įvykis, atsiradusi psichinio diskomforto būsena, pasimetimas. Jei žmogus įveikia sunkumus ar laiku gauna pagalbą, krizė neužtrunka per ilgai ir yra įveikiama. Tačiau užsitęsusi krizė kelia vis didesnę įtampą, dvasinį skausmą ir, galiausiai, nepakeliamą kančią, kuri ir gali tapti savižudybės priežastimi. Žmogus nutraukia savo gyvybę ne todėl, kad nori mirti, o todėl, kad nebepajėgia kęsti šios kančios ir mano, jog tik mirus gali to nebejausti“, – pastebėjimais dalijosi psichologė.


Policijos prireikė net vestuvių puotoje

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-11-16

Išskirtinis praėjusio savaitgalio iškvietimas – vėlų šeštadienio vakarą policijos pareigūnams teko skubėti į vestuvių puotą, vykusią Darbėnų seniūnijoje esančioje kaimo turizmo sodyboje, kur tarp dviejų brolių kilo konfliktas. Smurto artimoje aplinkoje atvejų šiomis dienomis būta ir daugiau.

Vienam vestuvių puotos dalyviui buvo nustatytas 3,8 promilės alkoholio, kitam – 2,24 promilės girtumas. Du sukonfliktavusius brolius išskyrę policijos pareigūnai vieną jų išsivežė „pailsėti“ – šiam sodybos patalus pakeitė areštinės gultas.

Dar vienas smurto artimoje aplinkoje atvejis buvo užfiksuotas penktadienio vakarą – vyras (gim. 1982 m.) konfliktavo su savo sugyventine (gim. 2000 m.). Vyrui nustatytas 2,82 promilės alkoholio girtumas ir jis buvo sulaikytas, uždarytas į areštinę.

Dar vieną atvejį, kuomet konfliktas kilo tarp dviejų brolių, pareigūnai aiškinasi – patikslinus aplinkybes, bus nuspręsta, ar reikia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas