Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 31 %
Naktį0°C debesuotumas 19 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Būkem žemaitē

Švėntės: tuos patės, bet ne tuokės pat

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-12-05
Lauželi blukiou sudegint kor Valentins Dilgins.

Dar tik advėnts stuojė, vo jau daugelie mūsa miestu ėr miesteliu žėb papuoštas Kaliedu eglės. Tas reišk, ka ramybės, dvasini apsivalyma mets yr persimaišės so linksmybiem ėr švėntiem.

Bendruomeniškoma jausmus – lig šiu dėinu

Kap sakė palongėškė etnuografė Zita Baniulaitytė, žmuonis kaliedinius džiaugsmus ėšsėtaška ėš onksta ėr per šventės jau būn nu tuo pavargė padosė. Bet nieka nepadarysi – pasaulis keitas, karto so pasauliu keitamies ėr mes.

Onkstiau, kumet nebova elektras, per advėnta, šeimas, ka vėsor nerektu degt lėmpu ėr ka galietu žėbala pataupyt, vakaras sosėbordava i vėina truoba ėr dėrbdava vėsuokius ronku darbus. Pavakare, kumet saulė edava ont laiduos ėr tik pradiedava tomsiet, bova vadėnami pėlkuosiuom arba švėntuosiuom adyneliem. Je nedėrbdava kuokiu nuors darbu, ta pasakuodavuos vėsuokės istuorėjės – kas preita žėima kaimynou, buočiou a kėtam gėmėnaitiou atsėtėka. Būdava, ka tuos istorėjės, apipintas fantazijuom, nejoukas ėšgousdindava, ypač vakus, nes būdava dėdėle baisės.

Advėnta laikuotarpi darba skirtingus Lietuvos regiuonus bova tuokėi pat: mint lėnus, verpt vėlnas, pešiuot nomėniu paukštiu plunksnas, nu, pajūri žveje ėr anu žmuonas specialė adata kryželiu dar raišiuojė tinklus – tėkiejė, ka pagaus daugiau žovėis. Ruošontėis Kalieduoms reikiedava pjaut kiaulė, tvarkyt mesa. Pagal kiaulės kasa spieliuojė, kuokė bus žėima. Je kasa ėš pradžiu stuora, paskiau pluonie, tumet viel sustuorie, vadėnas, paspėgins šalte, paskiau pašėlties, vo priš pavasari žėima apėnt nagus paruodys.

Apie kuokės nuors linksmybės per advėnta nebova ni kalbuos, jaunims negaliejė ni veseliu tumet kelt.

Žėnuoma, šėndėin mes nabgalem lygintėis i tus senus laikus, o ka per advėnta kulturnamius vakaruoniu netrūkst, vės tėik ruoda nu senu laiku ėšlėkusi nuora bėndruomeniems sosėet i vėina kopeta ėr kartu pavakaruot.


Tautinis kuostiums – kap valstybės vieliava

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-09-19
Etnuografė Zita Baniulaitytė sakė, ka tautinis kuostiums yr kap vieliava, kap himns, ons atspind naciuonalini savitoma.

„Palonguo gyvena tuoks Vėskonts Jozė. Ons ne tik griežė smoikeliu, graže dainiava, bet išmanė madas ėr poike siova – ne šep sau drabužius, vo tuokius, so katras žemaitele gal priš kuokius 150 metu poušies edami i bažnyčė. Šėndėin tus apriedus mes vadėnam tautines“, – sakė Palonguos kultūras ėr jaunima cėntra folkluora ansambli „Mieguva“ vaduovė etnuografė Zita Baniulaitytė.

Audėms – maluoni zabuova

Zita pate nusiaustė tautini kuostiuma dabar – vėini jouka. Vo išmuokėna anou iš Skouda kėlusi, bet nu 1956 metu Palonguo gyvenosi, i omžinybė jau palydieta audieju muotina praminta Emilijė Černeckienė. Zita pasakuoje so ana ėš arčiau sosėpažėnusi tumet, kumet so ansambliu reikiejė važiuotė i 1990 metas Vėlniou vykusė Dainu švėntė, vo neturiejusi tautini kuostiuma.

„Nuejau tumet pas Emilijė, paprašiau, ka ana mon nuaustu, o ta – neturinti laika, lėipė siestė pri staklių ėr ėšsėaustė pate“, – senas dėinas prisiminė pašnekuovė.

Nuorint austė, kuožna audiejė tor turietė vėsuokiu rakandu: ne tik staklės, bet ėr nytis, mestovus, nertovus, vytovus, šaudyklės, lonkti. Zita staklės toriejė, o vėsku kėtku davė Černeckienė, pas katrou muokytėis, gal sakyt, kuožna vakara ana takus mynė.

Nu tuo laika jau daug vondėns nutekiejė. Nevyriausybinė organizacijė „Palonguos krašta etnokultūras klubs „Mieguva“ , katram Z. Baniulaitytė vadovava, kartu su Naciuonaliniu kultūras cėntru ėr UNESCO taryba siekminga dalyvava konkurse ėr pagal pruojekta 2005 m. isteigė Tradicinės tekstilės muokyma cėntra.

„Ėr patys nusipėrkuom, ėr paskiau iš draugu Švedijuo gavuom daugiau stakliu, tep pat – kėtų reikalingu priemuoniu, pati pradiejau nuorinčius muotrėškas ėr vyrus muokytė austė“, – sakė pašnekuovė. Kelis entuziastus „Pajūri naujienu“ paprašyta ana išvardina: ta ėr Jadvyga Tamašauskienė, ėr Ramūnė Petkuvienė, ėr Daiva Lizzi, ėr Diana Rakauskienė, ėr Sandra Bučiūtė- Paulauskienė, vo iš vyru – Juonis Beinuorius, kretingėškis Antans Sendrauskis.

Z. Baniulaitytės žuodes, nebūn tep, ka anėi austu, kabinetė sosiedė, vėsa dėina nu ryta lig vakara. Audėms visims yr tik maluoni zabuova. Kas kuoki kilimeli, kas šalikeli nusėaud sau, o dar ėr draugiem a draugam per Kaliedas ar gimtadėini paduovanuotė. Ka nuor, prisied ėr pri rimtesniu darbu.


Septintoks sosėrinka Majaus gėiduotė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-05-23
Ka ožtraukė gražes balsas gėismė Imbaries krašta gėiduorkas (ėš kairies) Irena Juškienė, Adelė Motužienė, Darata Žvinklienė, Petruonelė Indriuškienė, Alduona Preibienė, Dalė Gurkšnienė so anūkelio Saulioko ė suodybas šeimininkė Angelė Duonielienė, ta vėsus Gargždelės kaims soskomba.

„Marija Marija, skaisčiausė lelija“, – lyges, gražes ė stėpres balsas anon dėina ka ožtraukė Gargždelie į Angelės Duonielienės suodyba sosėrinkosės Kretinguos rajuona Imbaries krašta gėiduorkas.

Ėšpėldė mamalės svajuonė

Gegožės mienesis nu sena jog yr paskėrts garbintė Dieva Muotina. Mergelės Marijės lėtanėjės, gėismės ė šes laikas skleidas nebūtina po bažnyčiu skliautas, bet ė laukūs, pri kryžiu, arba, kas tor, pri kuoplyčeliu žmuoniū nomū kėimūs.

Suodybas šeimininkė papasakuojė, kap ta kuoplyčelė atsėrada anū kėimė. Pasėruoda, čia bova Angelės mamalės dėdėliausė svajuonė: senatvie, kumet pradiejė skaudietė sanare, ė į bažnyčelė nuetė pasėdarė laba sunke, ana paprašiosi žėnta, Angelės vyra, ė sūnaus, ka padėrbdintu kuoplyčelė so Marijė. Toudu tep ė padarė. Nuvažiava į Kretinga pas žėnuoma medė meistra Aniceta Puškuoriu ė užsakė. Somuokiejė bronge, nu bet nimaž nebova gaila – vėskū atpėrka tas džiaugsmos, ka Dieva Muotina išejė tuoki poiki ė maluoni, ė ka mamalė toriejė, kor ne tik Majaus gėismės gėiduotė, bet ė šep pasėmelstė.


Liečynas druožiejou – kap draugės

  • Būkem žemaitē
  • 2017-02-28
Raimunds Puškuorius sava dėrbtovie pri stala vakaras būn kap prikalts – neatsėspėr puomiegiuou dėrbt liečynas.

Artiejėnt vėina spalvingiausiu mūsa tautuos švėntiu – Ožgavieniems, kretingėškis tautuodailininks Raimunds Puškuorius sava dėrbtuviu stala viel apsėkruovės galybė patėis sukurtu kaukiu, Žemaitėjuo vadėnamu liečynuom.

Geriausis muokytuos bova tievs

Po teisybė, kėtas tuos kaukės jau onkstiau yr ėšdruožtas, šiuom dėinuom baigts naus Kanapėnis, bet Raimiou ryt puoryt dar būtėna rek sospiet padėrbt ėr Lašėnėni.

„Platelių Ožgavieniu kaukiu muziejaus vadė Alduona Kuprelytė skombėna – nuor i paruoda ėšstatyt, o kap būs vėins pats Kanapėnis be Lašėnėni?“ – puorėna „Pajūri naujienu“ pašnekuovs.

Kartas vėina kaukė ons, sakė, ėšdruož ėr per darba dėina, bet ta darba dėina tumet trunk tėkra ne aštounės valondas. „Nu bet kumet tori ikvėipėma, tumet tuos valondas prabieg laba greta, ėr patiam atsėtraukt nesėnuor“, – sakė R. Puškuorius.

Kuokė liečyna – linksma, gerašėrdė, klastinga, sokta a liūdna kap žemės ka būtu pardavusi išes, Raimis žėna ėš onksta, bet kartas anam padiktou ėr pats medis. Tėksliau – lėipa.

„Mona tėivalis – tautuodailininks omžėna atėlsi Anicets Puškuorius – vėsa gyvenima liečynas druožė ėš lėipas, o jau tas skulptūras, katruos stuov laukė, – ėš patvaresni oužuola. Tep ėr aš darau“, – sakė pašnekuovs, katruo stuogastolpe, kuoplytstolpe pouš ne tik Kretinguos, bet ėr kėtus aplinkėnius rajuonus, paėiškuojės anū aptėktumi net užsienie.


Būkem žemaitē

  • Būkem žemaitē
  • 2016-08-02

Kretinguos rajuonė yr tuoks kaims. Ė vadėnas ons Kormaite (Kurmaičiai). Nutuolės nu Kretinguos 4 kiluometros, apsopts Akmenuos opės vondėnū, piliakalnė, katrou vietine vadėn Pilale, pilkapynū, kapinynū ė senkapynū – Markapiū, Švedynės, Prancūzkapiū, ons da tor ė kėtuoki senouji palėkėma: kryžiū ė kuoplyteliū, katrus žmuonės statė ivariuoms intėncijuoms: kas tėkiejė stebuklas, katras kažkun Dieva prašė, kas kuokės kaima datas nuoriejė pamėnavuotė a kuokė ivyki iomžėntė.


Diel kuo rek rokoutė api žemaitius

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2016-04-26
Kretinguo gyvenonti ė pri rajuona politiku savi prėskaitonti homanitarėniu muokslu daktarė ė na vėina straipsnė api lietoviu bei kėtu baltu gentiu etnogenezė (kitep – kėlmė) autuorė Jūratė Sofija Laučiūtė sakė vėsa dūšia pritar tyms muokslininkams, katrėi žemaitius skaita esont gėntim.

Antanas – Ontė

Bernadeta – Bernutė, Bernusė

Eugenijus – Augis

Irena - Renė

Jadvyga – Jadzė

Juozas - Jozė

Leonas – Levis, Levė

Liudas – Liūdis

Salomėja – Saliūnė

Zenonas – Zenius


ŽUODYNS

  • Būkem žemaitē
  • 2015-09-15

Palmiskas – pusdubenis

Pamilijė – šeimyna, giminė, gentys

Pardavoti – pardavinėti

Parakvija – parapija

Parmazonas – laisvamanis, bedievis

Spilga – segtukas

Spruogti, nuspruogti – stipti, nustipti, nudvėsti

Sreva – kraujažolė

Sterva – ištvirkęs, pasileidęs, begėdis

Talalainis – kas daug šneka, tauškia

Pagal knygą „Kretingos tarmės žodynas“


Kap gerā

  • Būkem žemaitē
  • 2015-09-15

Vo kap gerā būt senam,

Jego syluos tori dar,

Alguos nebrek ožsidėrbtė –

Atneš pėnsėjė i vėita.

Jego nebgali matytė –

Akėnius rek ožsakytė.

Jego ausim neprigėrdi –

Istatys i ausi „šėrdi“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas