Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 100 %
Naktį12°C debesuotumas 45 %
Komentarų topas

Žemė ir ūkis

Vilniaus gatvė labiausiai parūpo dviratininkams

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-09-22
Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą išsamiai pristatė bendrovės „Kelvista“ projektų vadovas Darius Lukšys (kairėje

Į Kretingos rajono savivaldybėje įvykusį viešą Vilniaus g. rekonstrukcijos projekto svarstymą susirinkusius gyventojus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Siekia atkurti istoriją

„Apie susirinkimą skelbėme spaudoje, internetinėje svetainėje, taip pat skelbimuose mieste. Kiek mūsų susirinko, – tiek“, – kretingiškių pasyvumu stebėjosi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Anot jo, projektas buvo parengtas 2013 metais, bet dėl lėšų stokos jo nebuvo galima vykdyti. Vėliau pasikeitė teisės aktai, projektą teko koreguoti, atsižvelgus į Automobilių kelių direkcijos užsakyto audito pastabas dėl važiuojamosios dalies: eismas čia turįs būti saugus tiek mašinoms, tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.

Pagal parengtus sprendinius, be kita ko, bus pastatytos žiedinės sankryžos – Birutės ir Rotušės a. kampe bei Vilniaus ir J. K. Chodkevičiaus g. sankryžoje. Vilniaus g. projektuojama dviejų eismo juostų.

Po to, kai architektūrinę projekto dalį pristatė jos vadovas Algirdas Žebrauskas, dviračių sporto entuziastas Bernardas Skersys pasiteiravo, ar Vilniaus gatvės dešinėje numatyto dviračių tako eismas vyks tik viena puse. Buvo atsakyta, jog taip, toje pačioje 2,5 m juostoje turės išsitekti į miesto centrą ir atgal minantys dviratininkai. Nuo važiuojamosios dalies dviračių taką skirs brukas. B. Skersys suabejojo, ar takui parinkta klinkerio plytelių danga – geriausias variantas. Kolegą palaikė Juozas Pelionis, teigdamas, kad tokia danga kels nepageidaujamą vibraciją, o juk kiekvienam dviratininkui norisi pralėkti lygiu asfaltu.

Anot A. Žebrausko, dėl dviračių tako dangos buvo nemažai diskutuota. Pigiausia – nudažyti asfaltą, tačiau norėjosi grįžti būtent prie Kretingos miesto urbanistikos paveldo, juolab kad tako ruožas nėra ilgas, o jei kada nors bus pratęstas, toliau bus galima naudoti ir asfaltą.

Architektas ypač akcentavo Kretingos Rotušės aikštę, sakė, jog ji yra vienas svarbiausių Kretingos miesto identiteto „taškų“. Jeigu visi miestai būtų vienodi, tai neatspindėtų savo istorijos, kaip augo, kokias vertybes puoselėjo.

„Kretinga stovi ant trijų svarbiausių taškų – Dvaro, vienuolyno ir bažnyčios bei paties miesto“, – sakė A. Žebrauskas. Jo žodžiais, J. K. Chodkevičius matė perspektyvą miestui turėti turgaus aikštę. Ji yra renesansinio išplanavimo, ne, kaip įprasta, stačiakampė ar trikampė, o tvarkingo kvadrato. Tokia pat Lietuvoje yra tik Kaune. Pasak architekto, ilgainiui atsirado daug pakitimų, po karo buvo nugriauta nemažai pastatų, o Rotušės aikšte kretingiškiai ėmė vadinti visą erdvę, anksčiau nepriklausiusią jai. „Dabar norime pamėginti atkurti tik dalį erdvės, o vėliau kada nors, nenustumiant to ateities kartoms, bus galima grįžti ir prie visos aikštės atkūrimo“, – sakė architektas.


Vieniems reikia grožio, kitiems – azarto

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-08-25

Pasak Kretingiškio Stasio Peniko, normalūs parapijiečiai sekmadieniais iš labo ryto skuba į bažnyčią, o balandininkai su savo paukščiais – į didįjį miesto turgų. Ne tiek pirkti ar parduoti, kiek pasižmonėti, savo turimą skrajūną kam nors padovanoti ar į reikalingesnį išmainyti. Tiesa, taip tebūna tik vieną kartą per mėnesį.


Susidomėjo nematytu paukščiu

  • Žemė ir ūkis
  • 2017-08-25

„Pajūrio naujienų“ laikraščio skaitytojas kraštietis Romualdas Beniušis ties pirmuoju Kretingos dvaro tvenkiniu, žmonių vadinamu trečiuoju, pastebėjo nematytą paukštį. „Kas tai – žąsis, antis ar koks kitas paukštis?“, – klausė jis.


Auginti bulves – ir verslas, ir pomėgis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-08-25

Kodėl pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja auginamų bulvių plotai, o ir valgytojų belieka vis mažiau? Į šį klausimą kretingsodiškis Antanas Grišmanauskas turi tiesų atsakymą: kalta nebent emigracija. Ūkininko manymu, bulvė buvo, yra ir bus antroji duona.


Šliužai – grėsmė ne tik daržams bei sodams

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-07-28

„Kiekvieną vakarą – kaip į darbą“, – taip kovą su sodybą užplūdusiais šliužais įvardino „Pajūrio naujienų“ skaitytoja vydmantiškė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri prisipažino nebežinanti, kokių priemonių imtis, kad šliužų populiacija bent kiek sumažėtų.


Šukėje kyla džiovyklų bokštai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-07-28

Įprastą Šukės kaimo, Darbėnų seniūnijoje, kraštovaizdį keičia stambiųjų ūkininkų statomos grūdų džiovyklos – balti jų bokštai iškyla viršum pastatų lyg švytintys milžinai. Kintant infrastruktūrai, kaimui ėmė trūkti elektros, todėl bendrovė ESO šiuo metu vykdo elektros tinklų atnaujinimo darbus.


Beržus suluošino visam laikui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-07-28

Kretingos Lazdynų g. namo Nr. 4 bendrijos pirmininkei nurodžius, be leidimo drastiškai nugenėti sveiki beržai sukėlė diskusijų audrą: kraštovaizdžio specialistė šį poelgį vadina barbariškumu, o namo gyventojai pateisina.


Nuotekos sruvo į Pastauninko upelį

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-06-23

Tai, kad Pastauninko upelio vanduo yra murzinos spalvos ir jis skleidžia dvoką, pirmieji pastebėjo gyventojai – jie apie tai trečiadienį pranešė aplinkosaugininkams. Šie, atvykę į vietą, nustatė, jog teršalai srūva iš lietaus nuotekų valyklos, esančios prie garažų kooperatyvo „Sparnas“, šalia Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos. Tad bendrovei „Kretingos vandenys“ gresia bauda.


Pabėgusius žirgus atrado pupų lauke

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-06-23
Dingusius arklius šeimininkas sėkmingai surado.

Kelias dienas trukusios 22 žirgų paieškos baigėsi laimingi – jie gyvi ir sveiki pastebėti maždaug už 3 km nuo aptvaro Klausgalvų kaime. „Nubėgo už Žalimų miško, kur atrado Turauskio pupų lauką ir ten prisivaišino. Tačiau gyvūnai ištroško – užtat pradėjo judėti namų link, nors apie jų buvimo vietą jau ir patys buvome susižinoję ir vykome jų parsivesti. Grįžę namo žirgai tuoj puolė prie vandens tvenkinių“, – vakar „Pajūrio naujienoms“ pasakojo žirgų šeimininkas Liudas Augaitis.

Pirmadienio rytą pasigedęs žirgų L. Augaitis iš karto numanė, kad jie bus kažkur išbėgę ir, ko gero, laikydamiesi bandoje, toli nenuklys. L. Augaitis tikino neįsileidęs minties apie tai, kad kažkas žirgus galėjo pavogti – pradanginti ne 1-2 gyvūnus, o visą bandą nebūtų taip jau paprasta. Tad pasitvirtino L. Augaičio nuojauta: žirgai pabėgo per aptvaro skylę – gali būti, kad ją padarė net ne jie, o koks miško gyvūnas.


Sodo priežiūra vidurvasarį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-06-23

Sulaukėme vasarvidžio – vasaros saulėgrįžos. Nužydėję vaismedžiai jau užmezgė vaisius, ir nuo to, kaip prižiūrėsime sodus, priklausys ir būsimasis derlius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas