Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 1 %
Naktį-2°C debesuotumas 100 %
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Apklausa

Ar pritartumėte, kad Kretingos turgus būtų iškeltas prie vandens bokšto?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Žemė ir ūkis

Didžiosios metų šventės – proga kūrybiškumo proveržiui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-11-23
Spalvingą advento kalendorių galima pasisiūti ir patiems.

Artėjant didžiosioms metų šventėms – šv. Kalėdoms, Naujiesiems metams – neišvengiame svarstymų, puošti eglę ar ne, kokią ją – gyvą ar dirbtinę – pirkti, kokie žaisliukai šiuo metu yra madingi. Norint papuošti namus, kyla ir daugiau klausimų, susijusių su dekoro elementais – visi norime, kad namai švenčių dienomis būtų išskirtiniai ir teiktų tik geras emocijas.

Studijos „Smilga“ Kretingoje įkūrėja ir savininkė floristė Vita Valaitienė įsitikinusi – kad namai būtų gražūs ir šventiški, eglę puošti nėra būtina.

„Mūsų kraštą jau pasiekė skandinaviško stiliaus minimalizmas, kuris diktuoja šių metų Kalėdų tendenciją – ekologiškumą: kad tai, ką panaudojome namams puošti, nekenktų gamtai, suirtų arba tarnautų ir kitąsyk“, – kalbėjo V. Valaitienė.

Namų dekorui gali tikti viskas, kas mus supa aplink gamtoje: įvairios nukritusios medžių ar jūros išmestos šakos, pagaliukai, gilės, kaštonai, sudžiūvusios augalų sėklų dėžutės – tarkim, medėjančio bijūno ar aguonų, džiovinti vaisiai, jų skiltelės ar griežinėliai – pavyzdžiui, apelsino, obuolio, taip pat – gausybė riešutų, pradedant arachiu ir baigiant neaižytais graikiniais riešutais. Taip pat namų puošmenoms labai tinka kai kurie kvapnūs prieskoniai: žvaigždanyžis, cinamono lazdelės. Jeigu kas ir nespėjo prisirinkti gamtos gėrybių, susidžiovinti lapų, – ne bėda: įvairių dekoro elementų šiuolaikinis skubantis labai užsiėmęs žmogus gali nusipirkti ir, juos derinant tarpusavyje, pasitelkus kūrybiškumą, pasidaryti įvairių kompozicijų, puokščių, puošnių detalių, kurios sukurs ne prastesnę šventinę nuotaiką negu eglė.

„Kūrybiniams darbams būtinai reikia pasitelkti vaikus – įduoti jiems teptuką, dažų, klijų, spalvoto popieriaus ar skiaučių – tinka viskas, kas vaikui saugu ir atitinka jo amžių. Vaikai tokius darbus labai mėgsta, jie suartina šeimą, kai visi po to gali džiaugtis galutiniu rezultatu“, – neabejojo pašnekovė.

Ar puošiant namus reikia vengti dirbtinių stilizuotų daiktų – eglės ar kėnio šakelių, uogų kekių ir pan.?

Anot V. Valaitienės, be jų vargiai apsieitume, nes jie – patogūs komponuoti, be to, panaudojus kartą, gražiai sudėjus į dėžutes, juos bus galima padėti ir kitiems metams. Vėlgi – saugome gamtą, tausojame daiktus.

Floristės pastebėjimu, skandinaviško minimalistinio stiliaus elementus mūsų žmonės į namus įsileidžia gana noriai: žmonės daug keliauja, mato, kaip puošiasi kiti kraštai, be to, skandinaviškas stilius – ne tik tausojantis gamtą, bet ir gana patogus, – kad pajustume šventę, užtenka vos keleto akcentų, nedaug pinigų.


Konkurse „Metų ūkis“ – vis naujos nugalėtojų pavardės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-11-23
Tarp respublikinio konkurso „Metų ūkis“ apdovanotųjų – retingos rajone geriausiai besitvarkančiais šiemet pripažinti ūkininkai (iš kairės) Jurgita ir Vidmantas Milašiai, Stasys ir Asta Šmaižiai, Virginija ir Adomas Poškiai.

Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto centre įvyko respublikinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų pagerbimo šventė, į kurią buvo pakviesi ir mūsų rajono ūkininkai – I bei II vietas laimėję grūdų augintojai Stasys Šmaižys su žmona Asta iš Vydmantų, Vidmantas Milašius su žmona Jurgita iš Raguviškių, taip pat – obuolių sodais garsėjantys Adomas ir Virginija Poškiai iš Darbėnų. Jiems įteiktos meniškos statulėlės, padėkos raštai, rėmėjų įsteigtos atminimo dovanos, gėlės. Pastebėti lengviau negu prikalbinti Kraštiečius ūkininkus renginyje pasveikino Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, šio skyriaus specialistė Aurelija Jurgutienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro vedėja Gražina Poškienė. Šventėje dalyvavo ir minčių apie situaciją žemės ūkyje išsakė Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, jo pavaduotojas Kazys Starkevičius, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Seimo nariai Aurimas Gaidžiūnas, Viktoras Rinkevičius, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Lietuvos valstybė šiemet mini 100-ąjį, o „Metų ūkio“ konkursas – 25-ąjį jubiliejų. „Jeigu tiek metų konkursas vyksta, vadinasi, yra reikalingas“, – neabejojo renginį organizuojančios Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. Anot jo, pastebėti dirbančius ūkininkus gerokai lengviau negu juos įtikinti dalyvauti konkurse. Lietuvoje yra dalis itin stiprių ūkių, kurie galėtų būti renkami kasmet šio konkurso laimėtojais, tačiau tikslas – ne toks. Per daugelį metų jis išlaikė esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą, savivaldybių ūkininkus paskatinti pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje. Šiemet – 115 ūkių-laimėtojų J. Talmanto teigimu, konkursas „Metų ūkis“ kasmet rengiamas nuo 1994-ųjų. Pirmajame konkurse galėjo dalyvauti LŪS nariai, turintys ne mažiau kaip 10 hektarų žemės, o išimties tvarka – ir siauros specializacijos maži ūkiai, tokie, kaip daržininkystės, žuvininkystės. Tada buvo išrinkti laimėtojai 39 rajonuose: 39 pirmos, 37 antros ir 38 trečios vietos. LŪS sprendimu, konkursas gali būti organizuojamas visose šalies savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę kviečiami tik LŪS nariai. „Galbūt dėl to tose savivaldybėse, kur nėra mūsų LŪS skyriaus-nario, konkursas neberengiamas, o jeigu ir rengiamas, savo duomenų Sąjungai savivaldybė nepateikia“, – sakė pirmininkas. Bet pasitaiko ir viena kita savivaldybė, kurioje pats ūkininkų sąjungos skyrius nusprendžia nerengti konkurso. Šiemet tokios buvo Šakių ir Pasvalio savivaldybės, nors ten ir yra LŪS skyriai. Priežastys įvairios: ūkininkų pasyvumas, skyriaus nenoras įdėti daugiau pastangų. Šiųmečiai konkurso rezultatai gauti iš 38 savivaldybių, o konkurse dalyvavo 401 ūkis, iš kurių aktyviausios – Kauno, Rokiškio, Telšių, Anykščių ir Varėnos savivaldybės. Laimėtojais tapo 115 ūkių. Paklaustas, kaip, laikui bėgant, konkursas augo ir tobulėjo, pirmininkas sakė, jog seniai nebeliko ūkio dydžio apibrėžimo – šiandien svarbiausia, kad ūkis per pastaruosius metus būtų padaręs realią pažangą ir įvertintas pagal konkurso nuostatus. O konkurso tikslas išliko tas pats – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekiant gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis savo ūkyje.


Adolfas Puškorius pasidalino šių metų savo ūkio įdomybe.

Darbėniškis Adolfas Puškorius į „Pajūrio naujienas“ atėjo nešinas akiai neįprastą į roplį panašią šviesiai žalios spalvos daržovę. „Štai, kokį moliūgą šiltnamyje užauginau: du kilogramai 600 gramų svoris, metras trisdešimt centimetrų ilgis“, – šypsodamasis išpoškino jis.

Senjoras teigė apie skoniu agurkus, aguročius ar cukinijas primenančius ilgamoliūgius buvęs pasiskaitęs, todėl iš anksto žinojęs, ko iš specializuotoje parduotuvėje nusipirktų sėklų bei užsiaugintų daigų galima tikėtis.

„Daržovė augo kaimynystėje su pomidorais bei paprikom – ir nesipyko. O prižiūrėti, laistyti reikėjo taip, kaip paprastą moliūgą“, – sakė A. Puškorius.

Anot jo, iš subrendusių ir išdžiovintų ilgamoliūgių gali būti gaminami indai, dekoras interjerui papuošti arba net muzikos instrumentai. Šie iš šiltųjų Indijos ir Afrikos kraštų kilę augalai Lietuvoje daugiau auginami kaip vijokliniai, žydi žiedais, panašiais į lelijų.

„P. n.“ informacija


Svajonės pildosi viena po kitos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-11-23
Renatai Bumblienei pašaukus „ga-ga-ga-“, žąsys bemat subėgo jos pasitikti – žinojo, kad šeimininkė pamalonins gardžiu duonos kąsneliu.

„Gyvenime niekas nevyksta be reikalo“, – kalbėdama apie tai, kad vieną dieną apsisprendė savo noru palikti pedagogės darbą ankstesnėje ugdymo įstaigoje ir laikinai išeiti „į niekur“, teigė dabartinė Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinukų mokytoja Renata Bumblienė. Pašnekovės žodžiais, pusmetis, praleistas namuose, davė naudingos patirties. „Pasidariau ūkininkė ir iš naujo susipažinau su artimiausiais kaimynais“, – juokėsi ji.

Reikėjo veiklos

Šiek tiek ančių, šiek tiek kieme pasitinkančių gagenančių žąsų, pulkas vištų, dar pora ožkų, šuo ir... keli rainiai dėl vaizdo – štai, koks dabar R. Bumblienės turtas.

„Bet juk katinų karalienė tai esi tu“, – draugišku žvilgsniu Renata parodė į mamą – kretingiškiams gerai pažįstamą buvusią Seimo narę Janę Narvilienę. Niekada žodžio kišenėje neieškojusi moteris prasitarė, kad nėra, kur dingti. Murkių kas po vieną, kas po du turinti visa viename dideliame name Padvariuose gyvenanti šeima, bet kažkodėl kaip susitarę katinai spiečiasi būtent po Janės langais. „Turbūt, kad skaniau pašeriu“, – juokėsi ji.

Renatos žodžiais, anksčiau namiškiai dar papukstėdavę – pati užsimanei to ūkio, pati ir tvarkysies. Bet dabar apsiprato ir, ką kiekvienas daro, daro su meile. Vyro Vytauto raginti nereikia – rytais „apsižygiuoti“ pirmas keliasi jis, vakarop estafetę perima žmona.

„Bet, telefonu atsiuntusi žinutę, kad surinktų vištų kiaušinius arba įpiltų vandens, ji puikiai sugeba „pajungti“ ir savo dukrą Sigitą, ir anūkus, o kartais – ir mane pačią“, – humoro nestokojo J. Narvilienė.

Tiesą sakant, savo mamą dukra tausoja – nebent vištas ar antis prieš didžiąsias metų šventes padėti nupešti paprašo. „Kalėdos – ne už kalnų, „darbščiųjų rankų“ būrelį vėl atidarysim“, – pokštavo ji.

R. Bumblienės ūkis išsirutuliojo iš noro prasiblaškyti, užsiimti kokia nors širdžiai malonia veikla, ypač, kai slėgdavo niūrios mintys. „Aš iš prigimties esu svajotoja, bet mano svajonės – žemiškos, ir kaip smagu, kad po truputį jos pildosi“, –džiaugėsi pašnekovė. O kad augina paukščius, „kalti“ gali būti ir genai, mat jos „bočius“ Narvilas yra buvęs vienas žinomiausių balandininkų Lietuvoje. „Renata dar maža būdama iš gatvės į namus parsinešdavo paukščių sužeistais sparnais, o iš balkono neleisdavo išmesti balandžių kiaušinių“,– linksmais prisiminimais pasidalijo J. Narvilienė.


Kretingoje padaugės šiukšliadėžių šunų išmatoms

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-10-26
Lašeliais žemėlapyje pažymėtose Kretingos miesto vietose bus įrengtos šiukšlių dėžės augintinių ekskrementams rinkti.

Kretingos rajono savivaldybė, reaguodama į miestiečių pageidavimus ir užsienio šalių pavyzdžius, šią vasarą panaikino draudimą po parkus vedžiotis šunis. Dėl to viešosiose miesto erdvėse buvo įrengta 11 raudonų šiukšliadėžių šunų ekskrementams surinkti, o netrukus, gyventojams pageidaujant, jų dar pasipildys antra tiek.

Dėžė kainuoja 160 eurų

Kretingos rajono savivaldybės atstovės ryšiams su visuomene Gintarės Benaitytės teigimu, jau nupirkta 10 naujų žalios spalvos šiukšlių dėžių, ant kurių pažymėta, kad jos skirtos šunų ekskrementams.

Dėžės pirktos iš Savivaldybės aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos lėšų, – jos kainavo kone 1,6 tūkst. eurų. Į kainą įskaičiuota ne vien dėžė, bet ir stovas bei sriegtiniai jos pamatai.

Šios dėžės jau pristatytos komunalininkams. Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovės Renatos Surblytės, iš anksto numatytose vietose šiukšliadėžės bus įrengtos dar šį rudenį. Jos stovės: dvi – Kretingos muziejaus teritorijoje, netoli Akmenos upės ir dvaro parke, po vieną – Žemaitės alėjos parke, Birutės gatvėje bei žaliuosiuose plotuose J. K. Chodkevičiaus gatvėje, netoli naujosios bibliotekos, ir Savanorių g., netoli Savivaldybės.

Dar 4 šiukšlių dėžės šunų ekskrementams papildomai bus įrengtos Pastauninko parke, palei miestiečių pamėgtą pagrindinį taką. Vasarą jau buvo įrengtos 3 dėžės, – iš viso tame parke jų bus 7.

Dvi dėžes numatyta pastatyti žvyrduobėje įrengtame „Šeimų slėnyje“ iš tikslinio projekto lėšų.


Paskelbti konkurso „Metų ūkis 2018“ nugalėtojai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-10-26
Vydmantiškis Stasys Šmaižys komisijos dėmesį patraukė ir sumanumu, ir idealia ūkio tvarka.

Šiemet 25-ąjį kartą Lietuvos savivaldybėse įvyko Ūkininkų sąjungos inicijuojamas tradicinis „Metų ūkio“ konkursas. Įsimintinas jis bus ir trims mūsų rajono ūkininkų – I vietą užėmusio Stasio Šmaižio iš Vydmantų, II ir III vietas pelniusių Vidmanto Milašiaus iš Raguviškių bei Adomo Poškio iš Darbėnų – šeimoms.

Žvilgsnis į kuklesnius

Pasak Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Antano Stonkaus, daugelis rajono žemdirbių tiek jam pačiam, tiek kitiems vertinimo komisijos nariams – Žemės ūkio skyriaus vedėjai Ženetai Seniūnienei, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro vedėjai Gražinai Poškienei, „Metų ūkio“ konkurse praėjusiais metais pirmąją vietą užėmusiam Gintarų kaimo ūkininkui Jonui Drungilui – pažįstami kaip penki pirštai, todėl, tarpusavyje pasitarus, buvo nuspręsta šiemet aplankyti tuos, kurie galbūt šiek tiek mažesni ir kuklesni, kurie šiek tiek rečiau figūruoja viešumoje, tačiau atitinka konkurso kriterijus: išsilavinę, įsiregistravę ūkius, išradingai tvarkosi.

V. Milašius dirba apie 170 ha ploto laukus, augina įvairias grūdines kultūras, A. Poškys puoselėja didžiulius sodus, kuriuose dera ypač skanūs ir dėl to tarp pirkėjų paklausūs obuoliai, taip pat laiko bičių, prisuka medaus.

„O pirmąją vietą nutarėme skirti vydmantiškiui Stasiui Šmaižiui. Šis žmogus gali būti puikiausias pavyzdys, kaip gyvenvietėje galima kompaktiškai susitvarkyti ūkį: keliu važiuodamas pro šalį, nė nepagalvosi, kad šioje sodyboje gyvena ūkininkas“, – teigė A. Stonkus.


Audra aplaužė medžius, dalį vartotojų paliko be elektros

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-10-26
Per audrą prie vasaros estrados nulūžus medžio šakai, komunalininkai nusprendė pašalinti visą medį.

Trečiadienį stiprus vėjas išvertė medį prie Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos – jis krisdamas apgadino tvorą ir šalia stovėjusį automobilį. Ugniagesių pagalbos prireikė pašalinant ant garažo stogo grėsmingai pasvirusį kaminą. Tai – kol kas didžiausi žinomi įvykiai Kretingos rajone, kuriuos atnešė šiomis dienomis pajūryje siautusi audra.

Sinoptikai buvo įspėję, kad trečiadienį Lietuvoje siautės šiaurės, šiaurės vakarų krypčių vėjas, o smarkiausi gūsiai – 28–30 metrų per sekundę – buvo numatomi pajūryje.

Nors audringi vėjai tądien šėlo ir Kretingos rajone, tačiau vakar kalbinti Kretingos rajono seniūnai ir specialiųjų tarnybų atstovai „Pajūrio naujienoms“ tvirtino, kad šįkart didelių nuostolių išvengta.

Nuvirtęs medis apgadino automobilį

Bene didžiausiu įvykiu tapo prie Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos nuvirtęs medis, kuris nestipriai apgadino tvorą ir šalia buvusį automobilį. Reaguodamas į šį pranešimą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas paragino visų biudžetinių įstaigų, įmonių, organizacijų vadovus įvertinti medžių būklę ir, esant reikalui, kreiptis į Savivaldybės specialistus dėl jų pašalinimo.

Kretingos miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė, paklausta apie audros padarinius, sakė: „Palaikome ryšį su komunalininkais – jų teigimu, ekstremalių įvykių nenutiko, daugiausiai prilaužyta šakų, išdraskyti lapai. Tik prie tvenkinio Pastauninko parke yra nulūžusi didelė šaka.

Pasak A. Patamsienės, įvertinti, ar medis kelia grėsmę – ne visada įmanoma, nes kai kurie medžiai iš išvaizdos atrodo tvirti ir sveiki, tačiau jų vidus – pažeistas. „Kartais išgriūva tas, kurio visai nesitiki“, – teigė pašnekovė.

Ji pakvietė žmones, išgirdus apie prognozuojamą audrą, būti atsargesnius – nepalikti automobilių prie medžių ar senų pastatų, pasirūpinti, kad jų privačioje valdoje neliktų daiktų, kuriuos vėjas galėtų pakelti.


Fazanus augina dėl grožio

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-10-26
Jonas Macenis savo fazanus ne tik pašnekina, bet ir batono gabaliukais pamalonina.

„O kodėl jums patinka rožės?“ – klausimu į klausimą, kodėl susidomėjo egzotiškaisiais fazanais, atsakė Drumulio kaime šiuos vištinius paukščius daug metų auginantis ir parduodantis Jonas Macenis.

Ne tik lesina, bet ir pasišneka

Erdviuose kruopščiai iškuoptuose voljeruose – apie 30 ar 40 aštuonių rūšių fazanų, tarp kurių: svaino, deimantiniai, sidabriniai, karališkieji, Nepalo, auksiniai, ausytieji, laukiniai (arba medžiokliniai).

Pirmuosius kokius tris laukinius fazanus J. Maceniui dar tuomet, kai jis gyveno Palangoje ir turėjo kolektyvinį sodą bei nedidelį paukščiams laikyti tinkamą voljerą jame, padovanojo pažįstami medžiotojai. „O kitus išsiperinau arba pirkau iš tokių pat „nenormalių“ entuziastų, kaip aš“, – juokėsi 70-metį perkopęs pašnekovas.

Jo fazanai – įspūdingi. Tikrasis grožis išryškėja pavasariais, kai ateina metas poruotis. Ypač patrauklūs patinėliai, kurių plunksnos – ryškių spalvų, uodega didelė ir ilga. Anot Jono, ne visi „vyriškiai“ yra taikaus charakterio, kai kurie – karingi, tikri peštukai, neretai mėgstantys skriausti silpnesnį tame pačiame voljere gyvenantį gentainį. Viename voljere paprastai galima įkurdinti vieną patiną ir tris ar keturias pateles. Šios – smulkesnės, pilkos ar rudos spalvos, nėra tolios puošnios, kaip patinėliai.

Fazanų lesalams per metus 200 eurų Jonui niekaip neužtenka. „Bet nei alkoholį aš geriu, nei rūkau, todėl numylėtiniams išgaliu nupirkti pakankamai ne tik kviečių ir kombinuotųjų pašarų ar grūdų, kukurūzų ir žirnių mišinio, bet pamaloninti skanėstais – varške, kąsneliu batono, obuoliais, burokais“, – sakė pašnekovas. Jam atrodo, kad paukščiai šeimininką atpažįsta, reaguoja į balsą, kalbinami atsiliepia.

Raibąsias išparduoda

J. Macenis su savo fazanais jokiose entuziastų organizuojamose paukščių parodose nedalyvauja. Dėl ko, priežastis – paprasta: kelionė reikalautų ypatingo atsargumo, mat judrūs sutvėrimai į narvus gali gerokai apsidaužyti snapus. Pašnekovo žodžiais, pakanka, kad gyvais eksponatais pasigroži į sodybą su šeimomis užsukantys bičiuliai ar draugai. Statybos inžinieriaus specialybę turintis, įvairius darbus iki pensijos Palangos mieste dirbęs J. Macenis Drumulyje apsigyveno, kai 1994-aisiais nusipirko ir restauravo šiame kaime esančią miško apsuptą sodybą ir įsikūrė joje. „Šiuo metu visos mano dienos nuo ryto lig vakaro – su paukščiais, kurių turiu net per daug“, – atviravo Jonas. Mat jo sodyboje ūbauja du didingi povai, į 14-a lizdų pavasariais parskrenda kregždės, o svarbiausia – aptvaruose kudakuoja maždaug 500 vištų dedeklių, kurias pats sodybos šeimininkas užsiaugino iš vienadienių vištaičių. Dabar į laikraštį vis deda skelbimus ir stengiasi kuo daugiau raibųjų dedeklių parduoti.

„Turėjau du šiltnamius daržovėms auginti, bet vieną teko nugriauti vien dėl to, kad vištidei vietos pritrūkau“, – teigė juokais paukščių direktoriumi save tituluojantis Jonas.


Seniūnijų kiemeliai atvers duris

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-09-28
Rudens derliaus šventės metu kiekviena kaimo vietovėje esanti seniūnija savo kiemelius Rotušės aikštėje stengiasi įsirengti kuo išradingiau.

Rytoj Kretingos miesto Rotušės aikštė prisipildys garsų – 9 valandą čia prasidės šventinė rudens gėrybių mugė, skirta pasidžiaugti ir pasidalyti tuo, ką šiemet užaugino ir subrandino gamta, už įdėtą triūsą padėkoti žemdirbiams.

Duoklė tautiškumui

„Palapines pasiruošim iš vakaro, o rytą sugužėsime gerokai anksčiau negu atsikels miestiečiai“, – teigė „Pajūrio naujienų“ pakalbinti kaimiškųjų vietovių seniūnai ir bendruomenių atstovai. Devitą valandą ryto seniūnijos praeiviams jau turės būti atvėrusios kuo originaliau įrengtų savo kiemelių duris.

Visos seniūnijos Lietuvos valstybės 100-mečio proga išskirtinį dėmesį parodys tautiškumui: pasidaryti asmenukių, nusifotografuoti prisiminimui prie specialiai įrengtos „laiko širmos“ kvies Imbarės seniūnija, Kartenos seniūnija atkreips dėmesį Lietuvos 100-metį žyminčiu akcentu iš obuolių, lapų ir moliūgų, o Darbėnų seniūnijos kiemelyje bus galima pamatyti bibliotekininkių parengtą stendą, pasakojantį apie šio miestelio istorijos kūrėjus 1918–2018-ųjų metų laikotarpiu. Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyrius padovanos dar ir įspūdingą reginį – šimto spalvingų popierinių balandžių pievą.

„Nežinau, ar visas paslaptis galima iš anksto išduoti?“ – pokštavo Žalgirio seniūną pavaduojantis Valdevinas Navajauskas. Šįkart scenarijus būsiąs kitoks negu visada. Į tris dalis padalintame kiemelyje kretingiškiai ir miesto svečiai pabuvos tarsi muziejuje: viename dvelks senove, kitame – tarybiniais metais, trečiame –dabartimi. Kiekvienoje dalyje bus galima paragauti tų laikų tradicinių valgių, susipažinti su tų laikų papročiais.


Duonos kepėjų amatas – iš kartos į kartą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-09-28
Anot verslininko Dariaus Gaučiaus, ankstyvais rytais ir vėlyvais vakarais, kai nėra darbininkų, duonos tešlą jam tenka pamaišyti ir pačiam.

Į baltus pyragus žvelgia atsargiai

Verslininkas nesistebi, kad pyragų paklausa sumenko – esą tai viešojoje erdvėje sklindančių diskusijų apie sveiką ir nesveiką mitybą rezultatas. Anksčiau savaitgaliams nedidukė kepykla iškepdavo po šimtą pyragų, o dabar, nors jie ir paskaninti, pagerinti gamybos procese vietoj margarino naudojant sviestą, – gerokai mažiau. „Pirkėjai gaminių iš baltų miltų apskritai vengia. Kai kurios šeimos ir didžiausioms metų šventėms artėjant tenkinasi kukliu skanėsto ketvirčiu“, – atviravo Darius. Tačiau į šią situaciją jis žvelgia paprastai – sako, jog žmogaus reikalas pasirinkti, o kepyklos – būti lanksčiai, pasiūlyti naują produktą, pavyzdžiui, sveikuoliškų, sėklomis pagardintų sausainių, ruginės duonos tešlos kramsnukų.

Dariaus dešinioji ranka kepykloje – jo žmona Asta, be to, nuo 8-erių metų, kol baigė Vydmantų gimnaziją, tarsi „prilipusi“ būdavo šiuo metu renginių organizavimą Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje studijuojanti jų dukra Karolina. Tačiau pašnekovas svarstė, ar, baigusi studijas, ji apsispręs dirbti kepykloje – esą tai nelengvas, juodas darbas. „Kaip ūkininkai nė dienai negali atsitraukti nuo gyvulių, taip mes – nuo savo duonos“, – juokėsi pašnekovas.

Anksti rytą atsikėlęs, kol nėra darbininkų, 10-yje katilų tešlos pamaišyti jis eina pats, vėlai vakare – taip pat. Dirba ir 4 samdomi darbininkai, gebantys atlikti visus reikalingus darbus. „Svarbiausia, mes visi čia turime būti kaip laikrodžiai – tiksliai sekti temperatūros režimą ir rūgimo laiką, kas tris valandas maišyti tešlą“, – pasakojo D. Gaučius. Visa duona kepama be mielių, o dalis, pagal paskutinį mados šauksmą, – dar ir be cukraus.

„Dėl cukraus yra buvę ir kuriozų. Klaipėdoje, prie „Akropolio“ esančiame ūkininkų turgelyje, pirkėjai vis klausinėdavo, kada atvešime juodos ruginės duonos ne tik be mielių, bet ir be cukraus. Specialiai tokios užmaišėme, iškepėme, keletą kepalų pirmąsyk atvežėme – apsidžiaugė, gyrė, pirko, ragavo... Nustebau, kad kitą šeštadienį, atėję į turgų, tie pirkėjai vis dėlto dairėsi pasaldintos duonos “, – juokėsi pašnekovas. Jis atviravo, jog ir pačiam becukrė nėra tokia gardi. Tačiau kepa, nes norinčių pasitaiko.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas