Pajūrio naujienos
Help
2019 Sausis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną-5°C debesuotumas 79 %
Naktį-13°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar registruoti, bet ilgus metus nebegyvenantieji savivaldybėje turėtų rinkti jos valdžią?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Lukas Gurauskas (16 metų):

Nuo ateinančių 2019 metų pasižadu, kad pradėsiu geriau mokytis. Mokslams skirsiu daugiau laiko ir manau mokslo rezultatai tai parodys.

Pija Juškaitė (16 metų):

Per šiuos 2019 metus pasižadu būti labiau pozityvesnė. Sieksiu pozityvumo kasdien ir stengsiuosi, kad ir mano draugai būtų pilni jo. Nes tai labai svarbu kiekvienam žmogui, kad tikėtų ir pasitikėtų savimi.

Rugilė Staponaitė (16 metų):

2019 metais pasižadu pradėti sportuoti. Iki šiol to nedarydavau, nes nerasdavau tam tinkamo laiko ar tiesiog nelabai prisiruošdavau. Tačiau šie 2019 metai bus nauja mano sporto pradžia.

Viltė Joknytė (17 metų):

Per šiuos metus išsikeliu sau tikslą daugiau šypsotis. Šypsena juk nieko nekainuoja, o ji labai pavergia žmonių širdis ir padaro pasaulį gražesnį.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Svajoja apie knygą

  • Kuprinė
  • 2018-12-28
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos antrokė gimnazistė Gintarė Kniukštaitė

G. Kniukštaitei kūryba – tai lyg jausmų išsakymas, bendravimas su žmonėmis, kurių ji labai ilgisi. Kūrybos valandėlės ją dažnai užklumpa bemiegėmis naktimis. Daug tekstų, eilėraščių ji parašė 3–4 val. nakties.

Gintarės noras kurti prasidėjo VII–VIII klasėje, kai namų darbams buvo užduota parašyti trumpą eilėraštį laisva tema.

Labiausiai kurti ir nesustoti ją skatina tokie renginiai, kaip „Rudens nostalgija“ ir lietuvių kalbos mokytoja. Ją ypač motyvuoja noras dalyvauti tokiuose renginiuose, džiaugsmas, kai darbai būna įvertinami.

Mergina dievina jūrą, tad pamanė, kad gali parašyti kažką susijusio su ja ir prisiminimais, kurie kyla ten nuvažiavus. Galbūt sunku patikėti, bet parašyti publikuojamą eilėraštį gimnazistė truko apie 5 minutes, dar kelias minutes – kai kuriems pakeitimams. Šiuo metu Gintarė neplanuoja sieti ateities su kūryba, bet norėtų pabandyti parašyti knygą.

Vaikystėje kas palikta

Tas mėlynąsias akis,

Kaskart matau

Ošiančioje jūroj.

Tas jūros ir mašinų kvapas,

Kuris tik tave apglėbus

Mano nosį pakutena -

Tik sapnuose jis liko.

Ta šiluma tavo glėby,

Kuri lyg skydas gaubė,

Tirpdė mano sielą jautrią, –

Manojoje vaikystėj liko.


Kūryboje atranda save

  • Kuprinė
  • 2018-12-28
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos pirmokė gimnazistė Laura Mieščionaitytė

Kretingos kultūros centre įvyko tradicinis Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos renginys „Rudens nostalgija“. Šioje popietėje gimnazistai pristatė savo kūrybą, piešinius, sukurtus drabužius, įvairius darbus. O ką menas ir kūryba reiškia šio renginio dalyvėms gimnazistėms Laurai Mieščionaitytei ir Gintarei Kniukštaitei?

L. Mieščionaitytei menas – tai savęs išreiškimas be žodžių. Ji teigė, kad tokiu būdu gali išreikšti savo mintis nebijodama, kad pasakys ką nors ne taip. Piešiant mintys dėliojasi daug lengviau nei kalbant. Menas padeda jai pavaizduoti vizijas, kurios kyla galvoje, nors ne visada pavyksta, kaip tikisi.

Laura piešia nuo mažens. Anksčiau, kaip pati teigė, tai buvo tik vaikiški piešinukai, bet dabar gimnazistė meną bando sieti su savo ateitimi, kopti mažomis pakopomis ir tobulėti. Nors mokinė ir neslėpė, jog dar nėra visiškai nusprendusi, kuo nori būti pabaigusi mokyklą.

Mergina paminėjo, kad dalyvavimas tokiame renginyje, kaip „Rudens nostalgija“, reiškia labai daug. „Tai puiki proga parodyti savo darbus kitiems, tai lyg viena pakopa aukščiau svajonės link“, – kalbėjo ji.

Kūrybos naktyje „Ieškau savęs“, kuri vyko Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje Laura taip pat užsiėmė dizaino procesu. Drabužių kūryba merginai nėra naujas dalykas. Kūrybos nakties pradžioje ji neišsirinko, kur nori nueiti, ką daryti, todėl su drauge nusprendė užsukti į dizaino užsiėmimą. Ten joms sekės gerai, todėl sukurtas sukneles pristatė ir „Rudens nostalgijoje“.

Laura užsiminė, kad šiuo metu kuria suknelę ir per technologijų pamokas gimnazijoje. Jos gamybai naudoja senus drabužius ir įvairias medžiagas.

Pirmasis jos kūrinys turėjo būti trumpi, šviesiai gelsvi marškinėliai suvarstyta nugara, bet nepavyko taip, kaip ji norėjo. Antrasis kūrinys pasisekė labiau – tai buvo marškinėliai su trumpomis rankovėmis ir prisiūtais kutais iš siūlų. Visgi Laura pripažino, kad labiau prie širdies – piešimas ir tapyba.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Švenčiame Naujuosius

  • Kuprinė
  • 2018-12-28
Aurelija PLOKŠTYTĖ

Naujuosius metus švenčia visas pasaulis, tačiau kiekvieno žmogaus naujametinės tradicijos yra skirtingos priklausomai nuo to, kuo jis užsiima gyvenime. Vieniem nauji metai – darbo įkarštis, o kai kuriem ir proga pakelti taures.

Pasaulis Naujus metus pasitinka vidurnaktį nušviesdamas dangų fejerverkų fiesta. Nauji metai atneša naujų vilčių ir motyvacijos keisti ar daryti tai, ką jau seniai norėjote. Paklausus jaunimo kaip jie planuoja švęsti artėjančius 2019-uosius, daugelis patikslino, kad neplanavo iš anksto, o kiti žinojo net apie naujametinį bučinį.

Jaunimas per naujus metus dažniausiai išvažiuoja į didmiestį, kur šventinė nuotaika ryškesnė. Ši šventė neapsieina be šampano taurės, o kai kurių naujametinė tradicija – prisigerti iki „komos“. Neretai merginos iš pradžių pagalvoja, kaip rengsis per šventę, o ne kur švęs. Beveik visi jauni žmonės naujuosius visai neseniai šventė su šeima. Dabar jaunuoliai vis dar laikosi šios tradicijos, bet dažniau švenčia su draugais.

Vyresni žmonės naujuosius sutinka restoranuose, kavinėse ar viešbučiuose. Todėl šventinis laikotarpis yra pats darbymetis restoranams ir kavinėms. Žmonės už įėjimą į prestižinį restoraną pakloja nemenką sumą. Restoranai būna perpildyti, o Naujųjų išvakarėse, sugalvojus skaniai pavalgyti prašmatniame restorane, vietų nė su žiburiu nerasi. Kai kurie Naujiesiems metams švęsti renkasi keliones ir sutinka naujus metus užsienyje.

Dešimties metų patirtį turintis renginių vedėjas Darius Sidabras sako, jog vesti renginį per Naujuosius būna pakviestas dar vasarą. Nors tik maža žmonių dalis yra linkusi švęsti Naujuosius su vedėjo programa, bet paklausa yra. Žmonės tokiomis progomis ieško kuo žinomesnio vedėjo ir kuo linksmesnės programos už protingą sumą. D. Sidabras teigė, jog pasiruošti programai trunka individualiai ir priklauso nuo to, ką užsakovai joje nori matyti. Žmonės mėgsta pasamdyti muzikos atlikėjus ar kelia teminius vakarėlius išsinuomodami kostiumus. Nusamdžius vedėją organizacinius reikalus sprendžia jis, todėl dalyviams reikia tik ateiti į šventę. Vedėjai užtikrina po naujų metų šventimo likusią gerą emociją, kuri pranašauja visų metų nuotaiką.


Psichologijos studentė Evelina Riepšaitė, kuriai regos negalia nesutrukdė siekti tikslų.

Šiandien visuomenės formuojamas požiūris į negalią turinčius žmones yra vienareikšmiškai neteisingas ir žeidžiantis. Daugybę pavyzdžių nuneigia esamą stereotipą, kaip, pavyzdžiui, Nick‘as Vujicic.

Visi, kas yra skaitę jo parašytą knygą „Gyvenimas be ribų“, domėjosi apie jį, žino, kiek daug šis žmogus, nepaisant savo negalios, yra pasiekęs gyvenime. Kartais žmonės, kurie turi visas galimybes, gyvenime jų visų neišnaudoja, priešingai – tokie žmonės, kaip jis, įdeda daugiau pastangų norėdami pasiekti daugiau. Bet ši istorija ne apie Nick‘ą, o jauną merginą, kuri nugyveno dar ne tokį ilgą gyvenimo tarpsnį, bet eina jo keliu ryžtingai, nors ir turi negalią.

Štai, ką apie save papasakojo Evelina Riepšaitė:

„Esu antro kurso psichologijos studentė Vilniaus universitete. Trumpai papasakosiu savo gyvenimo iki šios dienos istoriją. Nežinau, ar galiu tai vadinti sėkmės istorija, bet gal bandykime nesikuklinti ir pavadinkime ją taip.

Pradėsiu nuo to, jog nuo gimimo turiu regos sutrikimą, kuris susideda iš kelių ligų, nesivarginsiu jų vardinti, nes tai nėra esminis dalykas. Nuo pat mažumės tiek tėvai, tiek giminės, tiek mokytojai buvo labai skeptiškai nusiteikę, nes, žiūrėdami į mane, galvojo, kad bus sunku mokytis, kažko siekti ir pasiekti. Atsimenu, ne kartą esu girdėjusi gimines šnekant: „O kur tas vaikas dėsis? Ar tėvai turės visą gyvenimą ją išlaikyti? Negalės nieko už save padaryti, bus tėvams vien vargas.“ Atsimenu, ir mokytojai, kai buvau paruošiamojoje klasėje, buvo perdėtai nuolaidūs, sakyčiau, lyg turėčiau kažkokį protinį sutrikimą: „Neišeina – tai neišeina, tai ir nedaryk“, „padarei blogai, na vis tiek gerai.“

Laikui einant pastebėjau, kad, jeigu tu turi kažkokį sutrikimą, žmonės žiūri kaip į kur kas menkesnį, mažiau sugebantį. Na, bent jau aš taip interpretuodavau, nors gal tai galėjo būti ir visai kas kita, o galbūt to nė neturėjo galvoje.

Vienas ryškiausių prisiminimų, kai penktoje klasėje viena mokytoja manęs klausė, ar man reikės palengvintos programos. Šis momentas buvo labai „ouch“, nes galvojau: „Gerai, aš turiu regos sutrikimą, bet tai nėra protinis sutrikimas, tai, kad mano rega labai prasta, nereiškia, kad aš negaliu mokytis.“


Kretingiškė Monika Laukytė dar mokykloje susižavėjo prancūzų kalba, tad ilgai nedvejojo pasitaikius progai išvykti studijuoti į Prancūziją.

Kretingiškė 21 metų Monika Laukytė dar besimokydama mokykloje susižavėjo prancūzų kalba ir kultūra, tad neabejodama pasinaudojo galimybe į šią svajonių šalį išvykti studijuoti pagal „Erasmus“ programą. Nors Prancūzijoje ji buvo viešėjusi ir anksčiau, tačiau, įsiliejusi į vietinių žmonių gyvenimą, atrado ir daug naujų bei įkvepiančių dalykų, pavyzdžiui, prancūzų nuolatinį alkį naujoms žinioms, siekiui tobulėti, bet kartu neužmirštant nuoširdų dėmesį parodyti šalia jų esantiems žmonėms bei juos motyvuojant siekti savo tikslų. M. Laukytė šiuo metu yra Vilniaus dizaino kolegijos Kūrybinių industrijų dizaino studijų programos trečiakursė, o Prancūzijos mieste Nantes ji praleis vieną semestrą – 4 mėnesius. Čia mergina studijuoja pagal programą „Brand design“ (liet. Prekinio ženklo dizainas). „Kadangi kūrybinių industrijų specialybė Lietuvoje apima didelį lauką studijuojamų dalykų, norėjau pasimokyti siauresnio dalyko, todėl ir pasirinkau šias studijas. Žinoma, taip pat norėjau išvykti, pamatyti kitas kultūras, „išlipti“ iš savo komforto zonos, sutikti naujų žmonių, pamatyti, kaip mokymosi procesas vyksta kitoje šalyje“, – pasakojo M. Laukytė.


Sporto klubas „Startas“ įkūrėjas, treneris Tomas Andriukaitis (kairėje) ir treneris Julius Butkevičius

Nenuostabu, kad Naujieji metai daugumai asocijuojasi su nauja pradžia. Dažnai žmonės nori pasikeisti: pradėti laikytis dietos, daugiau vaikščioti pėsčiomis ar anksčiau eiti miegoti. Sporto klubo „Startas“ įkūrėjas ir treneris Tomas Andriukaitis teigė, kad būtent po švenčių labai padaugėja norinčių sportuoti. Turbūt vienas dažniausiai duodamų sau pažadų naujaisiais metais yra susijęs su sportu ir sveikata.

Būtent antrą metų savaitę su trenksmu prasideda žmonių antplūdis sporto klubuose ir palaipsniui mažėja iki balandžio mėnesio. Dažniausiai žmonės čia ateina vedini noro pagerinti savo fizinę būklę, sveikatą, lankstumą, taip pat norėdami išnaudoti per šventes gautus dovanų kuponus.

T. Andriukaitis sakė, kad sporto klubą lankytojai renkasi, nes čia jaučiasi reikalingi ir gerbiami. Varžybos čia nėra aktualios, svarbiausia, kai žmogus pasiekia savo asmeninius rezultatus. O treneriai džiaugiasi galėję padėti: „Didžiausias įvertinimas mums, kai žmonės gauna ir būna dėkingi už tai, ką pasiekė mums padedant.“

T. Andriukaitis tikino, kad savo sporto klube stengiasi sukurti jaukią namų aplinką, draugiškai su visais bendrauti. Tada žmonės atsipalaiduoja ir pamato, kad ir su treneriais pasikalbėti galima ne tik apie sportą. Treneriai asmeniškai bendrauja su žmonėmis, pataria, kaip teisingai kvėpuoti, daryti pratimus. Pagal individualią programą, atsižvelgiant į žmogaus charakterį, jo norus ir galimybes yra parenkamos tinkamos treniruotės, parodomi pratimai, jeigu reikia, sudaromas mitybos planas. Asmeninėje treniruotėje dirbama individualiai su vienu žmogumi, kurį treneris jau pažįsta, žino jo problemas.

Sporto klubo įkūrėjas asmeninę programą palygino su mokykla: „Juk daug daugiau išsiaiškiname, kai su mokytoju bendraujame akis į akį negu klasėje keldami ranką.“ Anot trenerio, svarbiausia yra pamilti tai, ką darai: „Sportas turi teikti malonumą, kad jis nebūtų tik laikinas užsiėmimas.“

Esminė klaida, kurią daro naujai atėję ar po ilgos pertraukos sugrįžę žmonės, pasak T. Andriukaičio, tai noras labai greitai pradėti sportuoti, iš karto gauti norimą kūno formą, pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tiesa ta, kad reikia susikurti režimą ir fiziškai neapkrauti savo kūno. „Sportas yra kaip meilė, kaip santykiai, – palygino treneris. – Turi tam ruoštis, praeiti tam tikrus etapus, kol kažką pasieki. Turi apšilti, išmokti kvėpuoti, teisingai judėti, po truputį didinti krūvį.“


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Kuprinė
  • 2018-12-14

KURIU LIETUVAI

  • Kuprinė
  • 2018-12-14

Aktorius Raimundas Lukšas raiškiu skaitymu leido mokiniams tarsi naujai pažvelgti į literatūrinius kūrinius.

Lapkričio 6-ąją Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje lankėsi aktorius–skaitovas Raimundas Lukšas. Jis moksleiviams skaitė fragmentus iš įvairių autorių kūrinių.

Pirmokai gimnazistai klausėsi prancūzų klasiko Antuano de Sent Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“ ištraukų, grožėjosi kūrinio iliustracijomis, stebėjosi aktoriaus gebėjimu perteikti rašytojo mintis.

Aktorius pabrėžė, kad originalioje kūrinio versijoje yra personažas lapinas (Afrikos dykumoje, kur vyksta kūrinio veiksmas, gyvena fenekas, iš kitų lapių ši rūšis išsiskiria itin didelėmis ausimis), o vertime į lietuvių kalbą minima lapė.

Antrokus gimnazistus R. Lukšas supažindino su lietuvių rašytojo Justino Marcinkevičiaus dramos ,,Mindaugas“ ištraukomis.

Trečiokai aktoriaus skaitomų fragmentų iš XVI a. rašytojo Jono Radvano poemos ,,Radviliada“ klausėsi sulaikę kvapą. Mokinius aktorius R. Lukšas sužavėjo įtaigiai skaitomu hegzametru, istorijos žiniomis.

Ketvirtokai girdėjo lietuvių rašytojo Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ fragmentus. Aktorius abiturientus nustebino, nes intonacija, pauzėmis perteikė tikroviškus romano vaizdus ir pasakojimas buvo lyg filmas.

Po renginio gimnazistai sakė, kad niekada negalvojo, jog klasikos kūriniai gali būti taip įdomiai pateikti. Klausytojus žavėjo aktoriaus profesionalumas, intonacija, gebėjimas sudominti, piešiniai, nuoširdus bendravimas. Tokie renginiai sudomina moksleivius kitaip pažvelgti į kūrinius, kuriuos jie turi žinoti. Išskirtinės literatūros pamokos mokiniams paliko gerą įspūdį.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas