Pajūrio naujienos
Help
2019 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną28°C debesuotumas 3 %
Naktį15°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar pasitikite skelbiamais reitingais?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Vienuoliktoką Liną Ragainį (pirmas apačioje) į LRT įvykusią žinių viktoriną lydėjo jo klasės draugai ir auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Rita Dočkuvienė.

Kretingos Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Linas Ragainis savo žiniomis išplėšė žinių viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojo titulą. Jis nugalėjo ne tik savo draugą kretingiškį Simoną Baltūsį, bet ir kitus konkurse dalyvavusius bendraamžius.

Išsipildžiusi svajonė

L. Ragainis „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ laida susižavėjo dar pradinėse klasėse. Ten dalyvauti tapo viena jo svajonių, tačiau vis pritrūkdavo ryžto.

Penktoje klasėje, atėjęs į Pranciškonų gimnaziją, šią svajonę padėjo į šalį, džiaugėsi nauja mokykla, draugais, mokytojais ir pamiršo tai, ko troško.

Pirmieji bandymai patekti į protingiausių Lietuvos vaikų žinių viktoriną prasidėjo septintoje ar aštuntoje klasėje. Tada vaikinas buvo jau susipažinęs su nauja mokykla ir galėjo pradėti siekti savo svajonės.

Bandymai nebuvo tokie sėkmingi, tačiau šiais metais tikslą pasiekti pavyko – Linas tapo protingiausias ir gabiausias vienuoliktokas Lietuvoje ir užsitarnavo Lietuvos tūkstantmečio vaiko vardą.

L. Ragainį į laidos filmavimą Vilniuje lydėjo 20 klasės draugų komanda ir jo auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Rita Dočkuvienė.

Auklėtoja turėjo pristatyti ir apibūdinti Liną, taip pat laidos dalyvis galėjo pasinaudoti mokytojo pagalba vienam klausimui. Vaikinas papasakojo smagią situaciją, kuomet, uždavęs klausimą auklėtojai ir vos į ją pažiūrėjęs, iškart prisiminė atsakymą.

Konkurso nugalėtojas prisipažino, kad buvo labai didelė įtampa, teko stipriai kovoti, kol nugalėjo visus varžovus. „Konkurse reikėjo ne tik mokėti atsakyti į visus klausimus, bet ir sudaryti taktiką, kuri padėtų laimėti. Ši laida reikalauja loginio mąstymo, taktikos ir kuo greitesnės reakcijos“, – kalbėjo vienuoliktokas.


Vienuoliktokės Gabrielė Žiobakaitė (kairėje) ir Ema Miliūtė nesigaili nusprendusios pradėti kurti gimnazijos laikraštį.

Dvi Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokės į savo gyvenimą įliejo naują veiklą – gimnazijos laikraščio kūrimą. Ši idėja gimnazistėms pasirodė savotiškai įdomi, suteikianti naujos patirties.

Idėja neatsitiktinė

Trečiokės gimnazistės Ema Miliūtė ir Gabrielė Žiobakaitė nuo mokslo metų pradžios pradėjo leisti mokyklos laikraštį „Tai – apie mus“. Merginoms reikėjo atlikti projektinį darbą, o laikraštis joms pasirodė įdomi mintis. Todėl nedelsdamos kibo į darbą.

Laikraštis leidžiamas kiekvieną mėnesį, jame merginos rašo tam tikromis temomis, tokiomis, kaip „Nauji iššūkiai“, „Tradicijos“, „Idėjos“, „Tėvynė“, „Nuotykiai“. Temos siejamos su mėnesio šventėmis, asmeninėmis patirtimis.

Laikraštyje pateikiamos mokytojų, esamų ir buvusių gimnazijos mokinių nuomonės. Kūrėjoms tenka daryti interviu su įvairiais žmonėmis, jos neužmiršta ir mokyklos aktualijų, joje vykstančių renginių.

Ema ir Gabrielė atskleidė kiek neįprastą laikraščio pavadinimo atsiradimo istoriją: „Galvoje sukosi įvairios pavadinimo idėjos. Sugalvojome pasiklausyti dainų ir tikėtis, kad galbūt taip atsiras pavadinimas. Taip ir nutiko. Idėja kilo pasiklausius Marijono Mikutavičiaus dainos „Apie mus“. Supratome, kad būtent šios dainos žodžiai yra tinkamiausias pavadinimas.“

Kad „Tai – apie mus“ laikraštis būtų įdomus, nepakanka vien straipsnių ar įdomios informacijos, reikia parinkti temas atitinkančias nuotraukas. Jomis taip pat pasirūpina pačios kūrėjos.

„Kartais stengiamės suplanuoti, kur eisim, kaip rengsimės, o kartais viskas nutinka spontaniškai. Svarbiausia, kad nuotrauka perteiktų emociją“, – patirtimi dalijosi gimnazistės.

Vis dėlto, kad laikraščio turinys būtų dar įdomesnis, merginos nebijo pagalbos paprašyti ir kitų savo bendraamžių, kurie pasidalija savo darbais, fotografijomis.

Laikraštis spausdinamas A3 formatu gimnazijos bibliotekoje.


Julija Naraškevičiūtė fotografiją pamėgo būdama vos vienuolikos.

Pranciškonų gimnazijos devintokė Julija Naraškevičiūtė fotografiją pamėgo būdama vienuolikos. Jos darbai jau eksponuojami parodose. Merginą labiausiai žavi gamta, nes ją fotografuodama ji vis labiau atkreipia dėmesį į retai pastebimus dalykus gamtoje ir juos užfiksuoja.

Mokosi pati

Nors Julija fotografija pradėjo užsiimti anksti, tačiau didesnis supratimas apie šį meną atsirado prieš ketverius metus, po pirmojo laimėto konkurso. Paskui mergina vis dažniau dalyvaudavo konkursuose, kur taip pat pasirodydavo gerai. „Kai fotografuoju, visada atsipalaiduoju“, – tikino ji.

2017 m. tapo Kultūros paveldo departamento organizuoto moksleivių fotografijų konkurso „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ laureate. 2018 metais Kretingos rajono švietimo centro organizuoto fotografijų konkurse „Gyvoji istorija“ laimėjo I vietą.

Fotografų užsiėmimuose merginai dalyvauti teko tik vieną kartą. Jie vyko kartu su fotografų bendruomene Klaipėdoje, kur ji užmezgė naujų pažinčių ir galėjo bendrauti su šios srities atstovais.

Julija pasakojo, kad viską, ką dabar moka, išmoko pati. „Dažniausiai fotografuoju gamtą“, – labiausiai mėgstamą sritį įvardijo pašnekovė.

Dabar devintokės tikslas yra pradėti fotografuoti ir žmones. Devintokei žmones fotografuoti nepatinka vien dėl to, kad jie tuo metu nebūna natūralūs, laisvi, ne visai save išreiškia, kitaip negu gamta.

Kai kūrėjai tenka fotografuoti žmones renginiuose, tai ji daro paslapčiomis, nes, anot jos, tada jie būna atsipalaidavę ir natūralūs. „Pamatę fotografą žmonės save suvaržo, žiūri, kaip atrodo. Šie dalykai ir gadina visą nuotrauką, nes tada ji „spindi“ kitaip“, – paaiškino Julija.


Abiturientė Elzė Momgaudytė prisipažino, kad dėl artėjančių egzaminų nerimauja, nes tai turės įtakos tolimesniame jos gyvenime.

Vienas svarbiausių etapų kiekvieno abituriento gyvenime yra egzaminai, todėl natūralu, kad kyla baimė jų neišlaikyti arba gauti netinkamą rezultatą. Stresą mokiniai jaučia nevienodai. Kol vieni geria vaistus, mažinančius stresą, kiti – galvoja apie visai kitokius dalykus.

Jaudintis ar ne?

Abiturientė Indrė Anužytė teigė, kad labai nesijaudina dėl egzaminų, nes jie neturės didesnės įtakos jos gyvenime. Mergina planuoja studijuoti menus, o ten balą daugiausiai lems stojamasis egzaminas, o mokyklinius egzaminus užtenka tik išlaikyti. Be to, dvyliktokė pasakojo iš tėvų sulaukianti palaikymo, kas padeda labiau atsipalaiduoti.

Abiturientė Elzė Momgaudytė tikino priešingai: „Net labiausiai apsisprendę ir uoliausiai besimokantys abiturientai jaučia baimę prieš egzaminus.“ Tačiau dvyliktokė jaudinasi ne dėl to, kad neišlaikys, bet dėl blogų rezultatų, kurie gali smarkiai nuvilti artimuosius. Ji atskleidė, kad per daug negalvoja, kaip išlaikys: „Žinoma, norisi kuo geriau ir tam esu pasiruošusi įdėti visas pastangas, tačiau neužsibrėžiu per aukštų tikslų, nes, nepatenkinus savo lūkesčių, skaudžiau išgyvenčiau nesėkmę.“ O tai, anot mokinės, labai sumažintų jos motyvaciją ir savivertę. Egzaminai abiturientei nulems daug, kadangi ji ketina studijuoti užsienyje, o užsienio studentams taikomos sudėtingesnės stojimo sąlygos.

Dvyliktokės Elzės nuomone, viena pagrindinių baimės ir streso prieš egzaminus priežasčių yra nežinomas rytojus ir trumpalaikė laisvė, kurią ne visi žino kaip panaudoti.

Per didelis stresas gali neigiamai atsiliepti žmogaus sveikatai. Buvusi abiturientė Justina Paulauskaitė pasakojo, jog dėl per didelio jaudulio prieš egzaminus naktimis nemiegodavo. Vienu metu mokinė buvo atsidūrusi net ligoninėje, o dabar dėl patirto streso mergina susirgo migrena.

Vis dėlto Justina įsitikinusi, kad stresas turi ir teigiamą pusę: „Kuo daugiau streso patiri, tuo lengviau yra save tyrinėti.“ Ji taip pat pastebėjo, kad patiriant stresą buvo lengviau suprasti, ką ir kiek ji galinti.

Pirmakursė įsitikinusi, kad sudėtingiausi yra pirmieji egzaminai, vieši kalbėjimai. „Jie kėlė daugiausiai streso. Galbūt tam įtakos turėjo ir aplinkinių didesnis jaudulys, nuolatinis kalbėjimas apie egzaminus, net nuteikinėjimas. Dabar, kur mokausi, tau nesako „bus sunku“, „neišlaikysi“ ir pan. Čia visi supranta, kad tavo mokslai yra tavo asmeninis reikalas. Nori mokaisi, nori – ne“, – patirtimis dalijosi pašnekovė.


Vegetarišką mitybą praktikuojanti Monika Mickutė tikino, kad Kretingoje vegetariško maisto pasirinkimo netrūksta.

Aplankius kelias Kretingos įmones, teikiančias maitinimo paslaugas, paaiškėjo, kad vegetarams ir kitokias mitybos praktikas bandantiems žmonėms verslininkai yra palankūs, tačiau reikiamo poreikio nėra. Labiau sulaukiama klientų, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą.

Problemų nemato

„Buvimas vegetaru nekelia daug problemų norint apsilankyti kavinėse, – tikino vienuoliktokė Melė Valkiūnaitė. – Beveik visada galima rasti kokį nors saldų patiekalą, kuris būtų be mėsos.“

Kita vegetarė Monika Mockutė taip pat tvirtino, kad kavinių meniu dažnai būna skyrelis, skirtas vegetarams, todėl visaverčiam gyvenimui mėsos atsisakymas problemų nesukelia. „Pagrindinė tokios mitybos praktikos pasirinkimo priežastis yra empatija gyvūnams, gyvūnų skerdimo ir tragiškų laikymo sąlygų rinkos nepalaikymas“, – savo pasirinkimą argumentavo M. Mockutė.

Ne tik veganai, bet ir žmonės, alergiški laktozei, negali vartoti karvės pieno, tačiau augalinis pienas yra išeitis. Kavinės prisitaiko ir prie laktozės netoleruojančių klientų poreikių. „Mr coffee“ savininkas Vitalijus Chudijašas sakė, kad naudoja karvės pieno pakaitalus. „Kava pasimėgauti užsukę veganai nepasisako esantys veganais, o tiesiog užsisako juodos kavos, – patirtimi dalijosi V. Chudijašas. – Kavos mėgėjų pasitaiko įvairaus amžiaus, kartais ateina maži vaikai ir paprašo juodos kavos. Dažniausiai jaunieji lankytojai užsisako pieno kokteilių, o su karvės ar augaliniu pienu kokteilis bus daromas, nurodo mamos.“

Daugiausiai lankytojų kavinė sulaukia vasarą, tada reikia prisitaikyti prie klientų poreikių ir jie yra pasiruošę padaryti kavą ar kokteilį pagal kiekvieno kliento užsakymą.


Gegužės 8 d. jau beveik dešimtą kartą įvyks „Jaunimo apdovanojimai 2018“. Per juos bus apdovanoti aktyviausi, labiausiai Kretingos rajone pasižymėję jaunuoliai, organizacijos.

Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba „Jaunimo apdovanojimai 2018“ renginyje įteiks šešias nominacijas: jaunimo iniciatyva, organizacija, darbuotojas, draugas, lyderis ir renginys. Už kandidatus buvo galima balsuoti iki balandžio 19 d. elektroninėje erdvėje.

Beveik prieš dešimt metų gimusi idėja atkreipti dėmesį į rajone aktyviai veikiančius jaunuolius, su jais dirbančius žmones, organizacijas, neužmiršta. „Jaunimo reikalų taryba visada laukia kandidatų, tačiau kartais tenka juos paskatinti dalyvauti apdovanojimuose. Dažna to priežastis – nepasitikėjimas savimi ir galvojimas, kad nėra pakankamai tinkamas. Tačiau tai ne tiesa“, – kalbėjo Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė.

Kas laimėjo nominacijas, paaiškės per apdovanojimus, kurie vyks gegužės 8 d. 18 val. Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Renginį ves Haroldas Zenkovas, koncertuos grupė „Poezijos medžiotojai“. Taip pat laukia ir kitos staigmenos. „Bus tikrai smagu, ateiti verta“, – tikino B. Barkauskaitė-Tamašauskė.

„Kuprinės“ informacija


Kretingiškė Gintarė Paulauskaitė be sporto neįsivaizduoja savo gyvenimo ir to mokyti svajoja kitus.

Triumfu Moterų lygos čempionatą užbaigusiame Kauno „Aistės-LSMU“ klube žaidžia ir dvidešimt trejų metų kretingiškė Gintarė Paulauskaitė, kuri profesionaliu sportu užsiima jau septynerius metus. Grįžti į gimtinę mergina ne tik neatmeta galimybės, bet ir svajoja apie tai.

Užbaigė sezoną

G. Paulauskaitė tvirtino, kad šis sezonas Kauno „Aistės-LSMU“ klubui buvo labai geras, o jį užbaigė tapusios MultiGyn Moterų lygos čempionėmis. Roko Kondratavičiaus auklėtinės Kėdainiuose įvykusiame finale 81:57 nugalėjo Ukmergės „Vilkmergę“ ir sezoną užbaigė antru laimėjimu.

„Aistės-LSMU“ per šį sezoną taip pat laimėjo Karalienės taurę, o Baltijos lygos finale nusileido Rygos TTT ir liko antros.

„Aistės-LSMU“ klube puolėja žaidžia 4 metus, iki tol jai teko priimti ne vieną sprendimą: „Dešimtoje klasėje turėjau pasirinkti, ar likti Kretingoje, ar vykti į Vilnių.“

G. Paulauskaitė Kretingos sporto mokykloje ne vienerius metus lankė krepšinį, čia vienose varžybose ją pastebėjo treneris iš Vilniaus, kuris merginą ir pakvietė atvykti mokytis ten – Vilniuje tuo metu buvo kuriama jaunų žaidėjų komanda. „Lankiau Ozo gimnaziją, kur sportas buvo labai intensyviai integruotas į ugdymo procesą. Tarp pamokų turėdavome treniruotes, kurios trukdavo po 1,5 val.“, – pasakojo sportininkė.

Sulaukusi viliojančio pasiūlymo krepšininkė dvejojo, tačiau vis dėlto pasiryžo vykti toliau nuo namų. „Mane dar vaiką įmetė į tokį pasaulį, kuriame jau nebežaidžiamas vaikiškas krepšinis. Pirmą mėnesį buvo nemažai ašarų ir prašymų parvežti namo, – apie pradžią kalbėjo Gintarė. – Buvo tokių, kurie bandė man įrodyti, kad neištversiu, bet tai tik paskatino dar labiau stengtis ir likti ten.“

Po dviejų mėnesių krepšininkė priprato prie naujos aplinkos ir šiandien šio sprendimo nesigaili.

„Įspūdingiausias laimėjimas, kurio niekas nesitikėjo – 2017 metais įvykusios Europos studentų krepšinio 3x3 varžybos, kur atstovavome Lietuvos sporto universitetui (LSU), tada tapome vicečempionėmis“, – prisiminė G. Paulauskaitė. Po to studenčių komanda vyko į Pasaulio krepšinio 3x3 studentų varžybas. „Čia likome šeštos“, – rezultatu džiaugėsi sportininkė.


„Eurodebatuose“ – diskusijų užuomazgos

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2019-03-29

Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Tadas Puškorius (kairėje) paskelbtas „Eurodebatų“ Kretingoje laimėtoju. Šalia stovi Jaunimo Europos komandos narys kretingiškis Vilius Juodys, II vietos laimėtojas Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokas gimnazistas Tautvydas Jonušas, III vieta atiteko Pranciškonų gimnazijos mokiniui Dovydui Žilinskiui (sėdi).

Kretingoje pirmą kartą įvykusiuose „Eurodebatuose“ dalyviai pristatė savo idėjas ir diskutavo Lietuvai bei Europos Sąjungai aktualiomis temomis. „Šiemet debatuose kvietėme dalintis idėjomis, kaip ne tik aktyviai, bet ir kokybiškai dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose gegužės 26 d., kaip balsuoti ne tik kojomis, bet ir galva“, – sakė Jaunimo Europos komandos narys Pranciškonų gimnazijos mokinys Vilius Juodys. Lietuvoje tokie debatai vyksta nuo 2013 metų.

Demonstravo įgūdžius

„Eurodebatai“ – nacionalinis vyresnių klasių mokinių debatų turnyras. „Pirmiausia – tai galimybė jaunam žmogui pasisakyti ir būti išgirstam. Taip pat manau, jog tokie renginiai skatina jauno žmogaus pilietiškumą, norą domėtis apie Europos Sąjungą ir joje vykstančius procesus. Dalyvaujant „Eurodebatuose“ ankstesnė viešojo kalbėjimo ar dalyvavimo panašaus pobūdžio renginiuose patirtis nėra būtina, tad šis renginys taip pat yra ir puikus būdas tokiai naujai patirčiai įgyti“, – debatų naudą įvardijo V. Juodys.

„Eurodebatuose“ kiekvienas dalyvis turėjo pasakyti trijų minučių trukmės kalbą, kurioje pristatė savo pagrindines idėjas debatų tema. Tuomet vyko klausimų-atsakymų sesijos tarp pačių dalyvių, klausimus uždavė ir renginio komisija bei žiūrovai. Vėliau dalyviai turėjo reaguoti į oponentų kalbas, apibendrino savo poziciją ir pasakė baigiamąją kalbą.

Dalyvis turėjo pristatyti originalias ir pagrįstas idėjas, gebėti užduoti taiklius klausimus savo oponentams, reaguoti į jų idėjas, išraiškingai ir įtaigiai dėstyti savo nuomonę. Taip pat svarbi išraiška – kalbėtojo gebėjimas įtikinti, kalbos įvairumas, kūno kalba. Visų miestų, kuriuose vyksta „Eurodebatai“, nugalėtojai patenka į „Eurodebatų“ nacionalinį finalą Vilniuje, tad savo idėjas galės išsakyti ne tik gimtojo miesto auditorijai.

„Eurodebatų“ esmė – įtikinti komisiją ir auditoriją savo siūlomų idėjų aktualumu bei svarba. Šiemet, kalbant apie kokybišką balsavimą EP rinkimuose, dalyvius skatino sutelkti didžiausią dėmesį į veiksmus, kuriuos gali padaryti patys arba rekomenduotų juos savo aplinkos žmonėms. „Nerekomendavome galvoti apie šią temą nacionaliniu mastu, didesnį dėmesį skiriant asmeninei patirčiai, žingsniams, kuriuos rinkėjas turėtų padaryti eidamas balsuoti“, – paaiškino V. Juodys.


Atviros jaunimo erdvės „Savas kampas“ lankytojos Akvilė Sindaraitė (kairėje) ir Beatričė Balkutė degustavo blynus.

„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademija kartu su Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos atviros jaunimo erdvės „Savas kampas“ lankytojais pavasarį pasitiko gardžiais blynų kvapais. „Blynkepių vakarą“ jaunuoliai patys kūrė širdies formos blynų receptus, juos kepė ir degustavo savo pačių atneštas uogienes.

Norinčiųjų bandyti maišyti tešlą ar padėti bendraamžiams juos gaminti, buvo nemažai, kas džiugino ir jaunimo darbuotoją Brigitą Barkauskaitę-Tamašauskę. „Tai – ne pirmas kartas, kada atviroje jaunimo erdvėje gaminame. Tokia forma jaunuoliai gauna daugiau socialinių įgūdžių“, – sakė ji, tądien mačiusi, kaip gamina ir tie jaunuoliai, kurie anksčiau to nedarė.

Šiandien jaunimas į Užgavėnes žiūri pasyviai, tačiau visiškai užmiršti jų tradicijų nesiruošia. „Blynkepių vakaro“ dalyvė Justina Petkutė atviravo, kad Užgavėnių nepamiršta: „Šią dieną kepu blynus ir einu persirengėliais. Šiais metais man pavyko net ir užsidirbti.“ Tokių jaunuolių renginyje sutikome ir daugiau, tačiau reikia pripažinti, kad jie labiau linkę kepti blynus ir jais smaližiauti negu persirengti ir eiti „žydais“.

---

Pasigamink ir tu!

Reikės: 1 stiklinės miltų, pusės stiklinės pieno, tiek pat aliejaus ir cukraus, 2 kiaušinių, žiupsnelio druskos.

Gaminimo eiga: miltus išsijokite, berkite į dubenį, tada pagardinkite druska ir cukrumi. Pilkite aliejų, įmuškite kiaušinius, viską gerai išmaišykite. Tada po truputėlį maišant pilkite pieną. Įkaitinkite širdies formos blynų keptuvę, o tada kepkite ir skanaukite!

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n.“ akademijos narys


Artėjantys egzaminai abiturientams kelia ne tik nerimą, bet ir daugybę klausimų. Vienas jų – kiek egzaminų reikia išlaikyti norint studijuoti aukštojoje mokykloje arba gauti brandos atestatą.

Atsižvelgs į vidurkį

Rengiantis 2018–2019 mokslo metų brandos egzaminams svarbu žinoti, kad, norint gauti brandos atestatą, reikia išlaikyti du brandos egzaminus. Lietuvių kalbos ir literatūros yra privalomas, tačiau galima rinktis jo tipą – valstybinį arba mokyklinį. Be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, dar galima laikyti ne daugiau kaip 6 dalykų brandos egzaminus.

2019 m. stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus. Stojant į universitetus, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų bendras aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis negu 40, o į kolegijas – ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos. Į jas stojantiesiems bendras vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

Šiemet stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis kaip 7, į kolegijas – ne mažesnis kaip 6.

Vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas