Būti lydere – būti autoritetu

Didžiausias mokyklos autoritetas yra direktorius ar mokinių mėgstami, o kartais griežti mokytojai. Tačiau ne mažiau garbingą vietą tarp autoritetų užima ir mokiniai, kuriems mokykloje paskiriama daugybė atsakomybės reikalaujančių ir nelengvų užduočių. Šie mokiniai turi būti autoritetais, kitų vaikų siekiamybe ir pavyzdžiu. Jiems nevalia laužyti taisyklių ir būti šešėlyje. Apie šias nelengvas pareigas ir savo mokyklos išskirtinumą „Kuprinė“ kalbėjosi su Kartenos vidurinės mokyklos mokine aštuntoke Vaida Ruškute.

Vaida Ruškutė džiaugiasi, kad Kartenos vidurinė mokykla – jauki mokiniams, išskirtinė ir kiekvienas čia gauna pakankamai dėmesio.

Būdama dar tik aštuntokė, V.Ruškutė jau užima pakankamai aukštas pareigas – juk būti mokinių tarybos pirmininke yra ne juokas.

„Būdamas mokinių tarybos pirmininku turi būti kūrybingas, veiklus bei tolerantiškas žmogus. Taip tampama svarbia asmenybe mokykloje. Ir nesvarbu, kad Kartenos mokykloje mokosi tik šiek tiek daugiau, negu 200 mokinių. Kiekvienam turi būti pavyzdžiu, žmogumi, pastebimu dėl darbų mokyklos naudai“, - įsitikinusi V.Ruškutė.

Ji pastebėjo, kad daugelis mokinių svajoja apie tobulą mokyklą, tačiau kiekvienas iš jų pateikia skirtingus argumentus, kaip būtent tokia mokykla privalėtų atrodyti.

„Tobulos mokyklos viziją įsivaizduoju taip: idealioje mokykloje atsižvelgiama į visus mokinių norus, mokytojai juos gerbia bei stengiasi. Tuo pačiu atsilygina ir mokiniai“,- idealios mokyklos viziją atskleidė pašnekovė.

Tačiau vizijose ir svajonėse dažnai iškyla problemų, rimtų klausimų, kurie neretai reikalauja skubių atsakymų. Dažniausiai mokytojus varginanti problema – iš pamokų bėgantys mokiniai. Regis, kas čia tokio, kas nėra bėgęs?

„Deja, neretai nesąžiningas pamokų lankymas pakenkia ne mokytojui, bet mokiniui. Ne paslaptis, jog Lietuvoje sparčiai mažėja mokinių skaičius, o emigruojančių abiturientų taip pat tik daugėja. Ta pati problema slegia ir Kartenos vidurinę mokyklą. Nelengva žinoti, jog tas vilties suteikiantis jaunimas, kuris čia mokosi, ko gero, išvykęs studijuoti, taip ir nesugrįš į gimtąjį kraštą“, - apie vieną didžiausių mokyklos ir apskritai švietimo problemų kalbėjo V.Ruškutė.

Vis dėlto, matydama problemas, V. Rukškutė nepamiršta pasidžiaugti ir savo mokyklos išskirtinumu. Nors Kartenos vidurinė mokykla nedidelė, tačiau turi tik jai būdingų tradicijų bei sumanymų. Vienas iš jų yra projektas, pavadintas „Vaikų alėja“.

„Šią šventę minime birželio 1-ąją – Vaikų gynimo dieną. Mokykloje ta proga daug žaidžiame, atidarome net tos dienos grožio salonus ir prisigalvojame kitų linksmų atrakcijų. Ko gero keisčiausia ir daugeliui negirdėta diena, minima turbūt tik Kartenos vidurinėje mokykloje, yra Šlepečių diena. Tą dieną mokiniai turi ypatingą galimybę mokyklos koridorius minti šlepetėmis, nebeegzistuoja batai, tik šlepetės. Būna tikrai juokinga“, - išskirtine mokyklos idėja pasidalijo V.Ruškutė.

Kalbėdama apie savo mokyklą, V.Ruškutė pastebėjo, jog daug kas pasvajoja apie mokyklos direktoriaus ar direktorės vietą - nerimstančios fantazijos polėkiais nukeliauja į svajonių pasaulį, kuriame suteikiamos galimybės keisti jau seniai įsivyravusią tvarką. Paklausta, ar pati nesvajoja apie direktorės pareigas ateityje, mergina šyptelėjo ir atsakė: „Ką gali žinoti.

Manau, jog būdama kokios nors mokyklos direktore, atsižvelgčiau į mokinių norus, padėčiau juos įgyvendinti, stengčiausi sukurti kuo įvairesnę popamokinę veiklą. Sakoma, jog tobulumui nėra ribų, todėl žmonės nuolatos ieško kažko naujo ir siekia to, kas dar nebuvo atrasta. Todėl šis paradoksas derinamas visur: nesvarbu, ar tai draugystės santykiai, mėgstama veikla, ar mokyklos vizija. Neįgyvendinti planai visados laukia savosios dienos, kai galiausiai ištrūks į realybės atmosferą. Todėl norėčiau įkalbinti mokinius įvairiuose renginiuose dalyvauti aktyviau.

Dažniausiai tokios iniciatyvos ir trūksta augančiam jaunimui. Jei būsime aktyvūs, labai daug ką nuveiksime“, - įsitikinusi V.Ruškutė.

Laura SAUDARGAITĖ

"P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)