|
|
|
Ebru paveikslas – sielos atspindys vandeny
Pirmieji ebru meną – tapybą ant vandens – Kretingos rajone jau išbandė Salantų dienos centro neįgalieji. Šio įstabaus meno, leidžiančio kiekvienam žmogui būti tapytoju, kurio sukurtas paveikslas niekaip negali būti atkartojamas, mokė ebru pradininkė Lietuvoje, įmonės „Meda Projekt“ įkūrėja Eglė Veršininienė bei jos padėjėja Jurga Koscovienė.
Sykiu - menas ir terapija „Ebru menas yra unikalus tuo, kad tapoma ant vandens natūraliais gamtiniais dažais, o po to paveikslas nuo vandens paviršiaus identiškai yra perkeliamas ant pergamento, šilko, medžio, odos ar molio. Toks kūrinys nepakitęs gali gyvuoti kelis šimtmečius“, - kalbėjo E.Veršininienė. Ebru meno technikos ji pirmiausiai išmokė Salantų dienos centro socialinę darbuotoją Rimą Vengalienę ir jos padėjėją Ramutę Motuzienę, kad šios savąją patirtį galėtų perteikti neįgaliems žmonėms. Pati E.Veršininienė sakė prie šio meno pirmąkart prisilietusi prieš kelerius metus, su dukra Meda viešėdama Turkijoje – ebru gimtinėje. „Visai atsitiktinai, dukters pastūmėta, atsiradau šalia mokytojo, kuris piešė ebru technika. Nejausdama laiko, keturias valandas prastovėjau šalia jo ir negalėjau atplėšti akių nuo to, ką mačiau vykstant vandenyje. Šis menas ne vien kuria begalinį grožį, kartu tai – ir terapija, kai vienu metu gydoma keliomis priemonėmis: vandeniu, judesiu, spalvomis, garsais, smilkalais“, - neslėpė ji. Sugrįžusi į Lietuvą, pati ėmėsi mokyti to, kuo susižavėjo. Kaune savo įkurtą įmonę pavadinusi dukters vardu, moteris šiandien vykdo socialines akcijas ir veda mokymus onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams Kauno universitetinėse klinikose bei Santariškių ligoninėje. Ji dirba krizių centruose ir socialinėse įstaigose, rengia projektus Lenkijoje. Jos įmonės filialas jau yra įkurdintas ir Klaipėdoje. Žmogaus ir gamtos potėpiai Anot E.Veršininienės, piešinys ant vandens kuriamas ne ilgiau, kaip pusvalandį, nes per tą laiką nusėda dažai. „Labai svarbu tinkamai paruošti vandenį: vanduo yra brandinamas su smulkintais jūros dumbliais, kurie sudaro spalvoms išsilaikyti reikalingą vandens tankį - konsistencija primena klijus. Prieš liejant spalvas, vandenį reikia gerai išmaišyti: iš pradžių vertikaliai, po to - horizontaliai“, - teigė ji. Dažai, kuriais piešiama ant vandens, yra rankų darbo - gaminami iš dirvožemio, augalų, išdegintos anglies. Teptukai – iš rožės stiebo, kad būtų ypač lengvi, su arklio uodegos šeriais. Piešiant dar naudojami ir specialūs pieštukai su metaliniais antgaliais bei šukos, - įrankiai valomi po kiekvieno potėpio, o tam, kad piešinys nesideformuotų, saugomi nuo smūgių. Kūrinį pirmiausia sudaro 2 - 3 foninės spalvos, ant kurių lašinamos kitos. Norint pašalinti spalvą, lašinama tulžis – spalvos naikintoja.
Piešiama lengvais judesiais, sustangintu riešu, teptuką ir pieštuką laikant vertikaliai. „Taip gimsta įstabaus grožio figūros. Vienas potėpis - žmogaus, o kitą daro pati gamta, - lyg žaidžiant šachmatais, spėliojami ėjimai. Kuriančiajam nieko nereikia žinoti ir mokėti, tik - atsipalaiduoti ir leisti veikti jo vidinėms kūrybinėms galioms“, - akcentavo ebru specialistė. Ebru menas kuriančiajam suteikia gerų emocijų, bet iš jo iš anksto pareikalauja ir dėmesio bei tvarkos: reikalinga itin gerai paruošti vandenį, kad jo paviršiuje nebūtų burbulų bei dulkių, kurie sugadintų piešinį. Lyg sielos veidrodis „Ebru piešinys išsyk prikausto žmogų - dirbi ir nežinai, kas pavyks. O pavyksta tai, kas pranoksta vaizduotę. Lyg veidrodyje atsiskleidžia žmogaus sielos slėpinys ir išryškėja gamtos staigmena. Ir kai šis piešinys perkeliamas ant pergamento ar šilko, žmogus pats stebisi: nejaugi tai – mano kūrinys,“ – tikino E.Veršininienė. Pagal vidinę būseną pats pasirinkdamas spalvą, žmogus atsipalaiduoja ir „išpiešia“ savąją emociją - taip išsikrauna ir pamažėle jį apleidžia ligos. „Aišku, lėtinės ar įgimtos ligos niekur nedings, tačiau išnyksta pyktis, užlieja teigiamų emocijų banga, atsiranda pasitikėjimas savimi. Neįgaliam žmogui šviesesnėmis spalvomis nusidažo pasaulis“, - tvirtino ebru specialistė. Kurti ebru paveikslus gali bet kokio amžiaus žmonės. Vyriausiam E.Veršininienės užsiėmimus lankančiam žmogui – 85-eri, o jauniausiai – vos penkeri. Tačiau tam, kad iš atskirų spalvų, kurios tarytum šliaužia vandens paviršiumi, derinių kūrėjas gebėtų išgauti gėles, medžius, gyvūnų figūras, jam tenka ilgokai ir įtemptai mokytis. * Ebru meno mokymai Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinio neįgaliuosius pasiekė Nyderlandų R.C. Maagdenhuis fondo, remiančio Lietuvoje vykdomus socialinius projektus, dėka. Neįgaliųjų mokymui bei priemonėms fondas skyrė 3,3 tūkst. Lt. * Pagal rašytinius šaltinius, ebru technika naudota Turkistane jau prieš 9 tūkst. metų. Tačiau konkrečiai atkastus kūrinius archeologai datuoja XV - XVI a. Paplitęs Osmanų imperijoje, šis menas išsilaikė ir populiarinamas šiandieninėje Turkijoje. Ebru – iš osmanų kalbos reiškia „vandens veidas“. Tai gal būti ir moters vardas.
|
|
