|
|
|
Svarbiausia – informacijos paieška
Seniau, norint įstoti į universitetą, tekdavo išlaikyti ne tik mokyklos baigiamuosius egzaminus, bet ir stojamuosius. Dabar ši tvarka pasikeitė. Tačiau neapsigaukite, nes dar liko keletas specialybių, į kurias norėdami patekti, privalėsite išlaikyti stojamuosius egzaminus. Taigi būsimiems abiturientams pirmiausia patartina išsinagrinėti, ar pasirinkta specialybė reikalauja stojamojo egzamino. Jei taip, būtinai sužinokite, kokiomis dienomis vyksta šie egzaminai, nes į juos neatvykus, bus užtrenktos durys studijuoti norimą specialybę nemokamai. Kur galima rasti tokią informaciją? Tai - ganėtinai sudėtingas atvejis, nes niekas jūsų už rankos nenuves ir neparodys, kur viskas surašyta. Teks peržvelgti visus savo svajonių universitetų internetinius tinklalapius, mokyklos skaitykloje susirasti įvairiausių lankstinukų apie studijas. Na, ir galiausiai pats geriausias informacijos šaltinis - žurnalas “Kur stoti”, tačiau jis pasirodo tik birželio pradžioje, o kad jaustumėtės užtikrintai, reikėtų viską išsiaiškinti daug anksčiau. Aišku yra tai, kad stojamojo egzamino prireiks menų studijose bei žurnalistikoje. O štai pedagoginės studijos pareikalaus motyvacijos įvertinimo. Truputis žinių tiems, kurie svajoja studijuoti žurnalistiką ar Pedagoginiame universitete. Žurnalistikos stojamasis egzaminas vyksta Saulėtekyje (Vilniuje), Komunikacijos fakultete. Todėl pirmiausia pagalvokite, kaip ten nuvyksite. Žinoma, jums gali padėti draugai, giminaičiai ar tiesiog gatvėje sutikti geri žmonės. Bet tikrai verta ir patiems panagrinėti Vilniaus žemėlapį ir internete (www.marsrutai.lt) susirasti, kokia transporto priemonė ir kada jus gali ten nuvežti. Išduosiu paslaptį, kad 45 numeriu pažymėtas autobusas, kursuojantis maždaug kas 15 minučių, jus pristatys ten, kur reikia. Mokiniai, siekiantys studijuoti žurnalistiką, gali rinktis stojamojo egzamino datą pagal temą. Pavyzdžiui, šiemet birželio 26 dieną egzaminas vyko sporto tema, o birželio 27 ir 28 dienomis -Lietuvos ir užsienio politikos žiniasklaidoje tema. Žurnalistikos egzaminas susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia tenka atsakyti į 30 testo klausimų. Kiekvienas klausimas turi 4 atsakymų variantus. Tai neatrodo labai sudėtinga, tačiau atsakymų variantai dažnai būna labai painūs ar skamba panašiai, todėl prieš atsakant vertėtų įdėmiai peržvelgti visus variantus. Klausimuose dažniausiai atsispindi šviežiausi Lietuvos ir pasaulio įvykiai pagal pateiktą temą, tad ruošiantis šiam egzaminui svarbu sekti naujienas internete, stebėti žinias ir peržvelgti laikraščius. O jei tai yra neatsiejamas jūsų gyvenimo ritualas, testą įveiksite be jokių problemų. Po trumpos pertraukos tenka keliauti į kitą auditoriją, kurioje vyksta kūrybinė užduotis. Egzamino vykdytojas padiktuoja tris temas, dažniausiai dvi būna straipsnių pavadinimai, o viena - interviu. Temos suformuluotos itin komplikuotai, dažnai jose minimas aktualus šių dienų įvykis ar žymaus žmogaus gyvenimo detalė. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nė viena tema neturite ką pasakyti, tačiau laikas bėga, todėl reikia išsirinkti vieną ir pasitelkti savo kūrybines galias. Jei kažkada esate publikavę straipsnius laikraštyje ar dirbę televizijoje, savo darbus būtinai pristatykite universitetui, galbūt tai padės jums gauti įskaitą. Taigi jau tą patį egzamino vakarą arba kitos dienos ryte nueikite į svetainę www.lamabpo.lt ir ten pamatysite, koks jūsų egzamino įvertinimas: įskaityta arba neįskaityta. Gavę įskaitą galite jau pradėti džiaugtis, nes tai teikia daug vilčių, kad pavyks įstoti būtent į žurnalistiką. Na, o pamatę užrašą „neįskaityta“, iš naujo “skenuokite” žurnalą “Kur stoti” ir ieškokite alternatyvų šiai specialybei. Stojantiesiems į pedagogiką surasti, kur vyksta egzaminas, bus daug paprasčiau, nes jį galite laikyti ne tik Vilniuje, bet ir kitame jums artimesniame mieste, pavyzdžiui, Klaipėdoje. Nusprendę tapti pedagogais, pagalvokite, kodėl būtent norite jais tapti, nes tai yra vienas iš pagrindinių akcentų tikrinant jūsų motyvaciją. Tiesa, pirmiausia jums teks atsakyti į keletą klausimų raštu. Jie tikrai nereikalauja papildomo pasiruošimo. Tiesiog, kaip jau minėjau, svarbu žinoti, kodėl renkatės šią specialybę, kas jūsų gyvenime yra mokytojas, ir tai, kaip sugebėsite dirbti su skirtingų poreikių žmonėmis. Po pertraukėlės vyksta pokalbis. Greičiausiai su jumis bendraus dvi malonios pedagoginių universitetų dėstytojos. Įdomu tai, kad ten jums visiškai neteks jaudintis ar pasijusti nepatogiai, nes kiekvienas jūsų atsakymas į pateiktą klausimą bus sutiktas džiaugsmingai: “Tikrai? Oho, kaip įdomu... Labai teisingai mąstote” ir t.t. Kokių klausimų galite tikėtis? Pavyzdžiui: Kaip įsivaizduojate save po dešimties metų? Kaip sugebėtumėte į veiklą įtraukti nemotyvuotą mokinį? Ar esate susidūrę su didelėmis problemomis ir kaip jas išsprendėte? Viskas aišku ir paprasta. Svarbu kalbėti nuoširdžiai, taip, kaip iš tikrųjų mąstote ir, žinoma, nepamiršti laikytis kalbos kultūros. Šis egzaminas yra vertinamas vienu arba dviem balais. Jie bus pridėti prie bendro stojamojo balo. O rezultatą kitą dieną taip pat galėsite išvysti svetainėje www.lamabpo.lt Galbūt kai kam stojamieji egzaminai atrodo bauginančiai ir netgi atgraso nuo norimos specialybės, tačiau tai - labai klaidinga nuomonė. Patarčiau sudalyvauti stojamuosiuose egzaminuose, net jeigu jų reikalaujančios specialybės nėra jūsų pirmieji pasirinkimai. Tai yra tiesiog labai naudinga patirtis: iš arti pamatote, kaip atrodo universitetai, kaip bendrauja dėstytojai, pabandote sutramdyti jaudulį ir bent šiek tiek išmokstate orientuotis svetimame mieste.
Agnė ABELKYTĖ "Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
