Nėriniuose – neišsemiami fantazijos klodai

Kretingiškės 24-erių tautodailininkės Giedrės Stainienės rankose gimsta nuostabaus dizaino nėriniai: lengvos vasarinės suknelės, skraistės, krikšto drabužėliai. Tarp pirštų lengvai nardant vąšeliui, jauna moteris sakė, jog sykiu su gimstančiais nėriniais pati taip pasinerianti į fantazijos pasaulį, jog, dar neužbaigusi pradėto darbo, jau žino, koks rūbas laukia savo eilės.

Neseniai įstojusi į Tautodailininkų sąjungą Giedrė Stainienė džiaugiasi, kad jos kūrybą pripažino ir kiti.

Kretingiškė neslėpė, kad kuo daugiau ji neria – draugėms, jų dukroms, pažįstamoms, giminaitėms, - tuo įdomiau darosi pačiai: norisi tobulinti tai, kas jau įprasta, išbandyti naujus raštus bei nėrimo būdus. Moteris sakė, jog su kiekvienu sukurtu drabužiu auga ir jos nėrinių technika.

„Vieną suknelę pradedu nuo viršaus ir neriu į apačią, kitą – atvirkščiai – nuo apačios siaurinu ligi pečių, o trečią sujungiu iš atskirų detalių. Esu sukūrusi vieną nertinį, kurį galima dėvėti net 12 būdų. Panaršau ir po internetą – pamatau kažką įdomaus ir išbandau. Stengiuosi nenerti dviejų identiškai vienodų drabužių - kaskart prisigalvoju vis kitokių detalių. Na, nebent moteris labai nori tokio paties, kokį pamatė, ir prašo atkartoti“, - sakė G. Stainienė.

„Esu savamokslė siuvėja ir nėrėja. Pirmiausia išmokau siūti: pirmoji mano rankdarbių mokytoja buvo jau iš šio pasaulio iškeliavusi močiutė Sofija Liebuvienė, o mama Vida Šverebienė nepaleisdavo iš rankų virbalų. Kiek pati save atsimenu, mano pačios sugalvotais drabužėliais buvo apsiūtos visos Barbės. Nutikdavo ir taip, kad noriu atsistoti, o medžiagų gabalai prisisiūti prie mano kelnių ar sijono“, - juokėsi pašnekovė.

Intensyviai kurti ji sakė pradėjusi prieš penkerius metus, kai gimė dukra. „Pradėjau nuo suknytės ir kepurėlės dukrai, kai ji buvo vos kelių mėnesių. Vien jai kiek per tą laiką visko prinerta. Ir dabar Karina vis laukia, kokį įdomesnį rūbelį jai sugalvosiu“, - neslėpė moteris.

Po to nusinėrė suknelę sau, skraistę – seseriai, taip žinia apie jos iš lino bei medvilnės siūlų kuriamus originalius drabužius pamažu pasklido po Kretingą.

„Dar prieš keletą metų Lietuvoje moterys nelabai bevertino pačių nertus drabužius, bet dabar jų nori tos, kurios siekia išsiskirti iš minios, nesvarbu - jos turtingos ar ne“, - tvirtino nėrėja.

Jauna moteris savo rankdarbius jau pristatė ir Kretingos rajono kūrėjų šventėje „Vienintelė tokia“, dalyvavo keliose parodose. O šią žiemą ji įstojo į Lietuvos tautodailininkų draugiją.

„Man smagu, kad įvertino mano darbus, džiaugiuosi įsiliejusi į kūrybingų rajono žmonių būrį. Norėčiau, kad mano darbai keliautų toliau ir tai skatintų mane nesustoti, o dirbti toliau ir augti per kūrybinį procesą“, - neslėpė Giedrė.

• Rašyti komentarą (3)