Ar kiaušinis - sveika? (10 komentarai)

kaip man tas mitas apie cholesterolį įkyrėjo.Mano tėvukas arti 90.Valgo daug kaiušinių ir dar su lašinukais.Cholesterolis apie 6. Aišku viršija truputi, bet gyvenime sveikuolių mokykloje teko sutikti vegetarų, kurių cholesterolis buvo virš 7. Taigi laikas žinoti, kad yra gerasis ir blogasis cholesterolis.Kiekvieno žmogaus organizmas individaulus. Ir geriau valgykim kiaušinius, nei mėsą, dešras su chemikalais ir antibiotikais.Aišku kalbu apie naminius kiaušinius. Stiprių kiaušinių visiems , kurie daušis ir ridens juos .Geros sveikatos.VALGYKIT KIAUŠINIUS.

Skanaus ,bet ne visi gali ,tikrai ne visi ,pora suvalgai spaudimas 180 .GERŲ ŠVENCIŲ VISIEMS .

Ne nuo kiaušinių spaudimas kyla.Mano tevas net per žemą spaudimą turi, o valgo kiaušinius beveik kasdien.Gaila neberandu internete apie spaudimą skaičiau labai gerą straipsnį, kuris paneigia visas versijas.O vaistų biznis galingas,nuodija žmonės vaistais nuo per didelio spaudimo ir žmonės geria.
Paiskaitinekit ne tik farmacininku nuperkamus zurnalus, bet ir kitokios nuomones.Rekomenduoju :http://www.homosanitus.lt/

valgau tiek kiek noriu, ir nebezdu dėl išgalvoto cholesterolio baubo :)
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
1991 metų kovo 28 dieną autoritetingas medicinos žurnalas „ The New England Journal of Medicine“, leidžiamas Bostone ir skirtas plačiam gydytojų-praktikų ratui, publikavo profesoriaus, žinomo gastroenterologo Fredo Kerno straipsnį keistoku pavadinimu „Normalus cholesterolio kiekis 88-mečio kraujyje, kuris kasdien suvalgo po 25 kiaušinius“. Netruko straipsnio trumpinį perspausdinti ir kiti laikraščiai.

Prof. F.Kernas vadovavo Kolorado Universiteto katedrai. 1990 metais jam pranešė apie vyrą, kuris po žmonos mirties gyveno senelių namuose Denveryje. Medseserys, jam prašant, nupirkdavo jam kasdien po 20-30 kiaušinių. Jis juos virdavo skystai ir per dieną valgydavo juos papildomai prie duodamo senelių namuose maisto. Pagal jo asmeninio gydytojo liudijimą, jis taip maitinosi jau 15 metų, o draugų tvirtinimu – dar ilgiau. Tai buvo inteligentiškas ir išsilavinęs žmogus. Jo ūgis buvo 187 cm, svoris 82 kg ir bendras fizinis stovis buvo puikus. Širdies, inkstų ir arterijų stovis nenukrypęs nuo normos. medicinos kortelė liudijo apie daug kartų atliktus cholesterolio tyrimus, ir visi jie buvo normos ribose, nuo 3,88 iki 5,18 mmol/l kraujo. Tai buvo žemiau vidutinio amerikiečių rodiklio. Genetinio ilgaamžystės paveldėjimo nebuvo – tėvas mirė 40-ties, motina – 76-rių.

Vidutinio dydžio kiaušinis turi apie 75 kilokalorijas. 25 kiaušiniai – 1900 kkal. Viename trynyje yra apie 250-300 mg cholesterolio. Herojus vartojo nuo 6250 iki 7500 mg cholesterolio kasdien, tai yra 20 kartų daugiau, negu rekomendavo dietologai. Sprendžiant iš jo savijautos, tai jo organizmui buvo naudinga.

Tyrėjus domino: kurgi dingsta visas tas perteklinis cholesterolis? Pacientas sutiko kuriam tai laikui tapti „bandomu triušiu“ ir laike dviejų mėnesių gydytojai jam į maistą papildomai dėjo nedidelį kiekį žymėto radioaktyviais vandenilio ir anglies izotopais cholesterolio. Kartu su juo sutiko eksperimente dalyvauti dar 11 savanorių nuo 30 iki 60 metų amžiaus, 18 dienų vartojusių ne mažiau penkių kiaušinių (apie1000 mg cholesterolio virš normos). Kontrolinė grupė maitinosi standartiškai.

Bandymuose buvo fiksuojamos visos cholesterolio frakcijos.

Bandymų rezultatai parodė, kad nei pas 88 metų senuolį, valgiuso po 25 kiaušinius per dieną, nei pas valgiusius po penkis, nebuvo cholesterolio kiekio padidėjimo kraujyje. Pagal žymėtąjį cholesterolį buvo nustatyta, kad maisto cholesterolis apie 20% sumažino cholesterolio sintezę kepenyse (o tai reiškia, kad kepenys turėjo daugiau pajėgumų užsiimti kita, naudingesne veikla).

Cholesterolio perteklius buvo perdirbamas kepenyse į tulžies rūgštis ir buvo išskiriamas su tulžimi į žarnyną ( nuo ko virškinimas žmogeliui tik gerėjo). Senoliui, kuris valgė per daug cholesterolio, pastarasis paprasčiausiai buvo neįsisavinamas žarnyne ir keliaudavo lauk kartu su nesuvirškinta maisto dalimi. Kadangi cholesterolis netirpus vandenyje, jo įsiurbimas žarnyne – sudėtingas procesas.

Pramuši bronzą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą.

Daugelyje tautų kiaušinis yra vienoks ar kitoks simbolis. Tai pradžios simbolis. Ir ne atsitiktinai taip yra, nes kiaušinis savo sudėtimi yra vienas iš geriausių maisto produktų – daugeliui gyvūnų kiaušinis yra delikatesas Nr.1.

Į kiaušinio sudėtį įeina vertingiausios ir gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet pradžioje keletas žodžių apie jo sandarą. Kiaušinis padengtas plonu apvalkalu, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio karbonatas. Jeigu ant šio apvalkalo užlašinsime rūgšties, tai įvyks reakcija, kurios metu išsiskirs nestabili angliarūgštė, iš karto skylanti į vandenį ir anglies dioksido dujas.

Po lukštu yra apvalkalas. Šviežiai padėtame vištos kiaušinyje, kaip taisyklė, visas jo tūris yra užpildytas. Kai toks kiaušinis ataušta, tarp lukšto ir vidinio apvalkalo susidaro oro tarpas. Kuo kiaušinis ilgiau laikomas, tuo šis oro burbulas didesnis.

Po vidiniu apvalkalu yra baltymas, kuris sudaro apie 60% kiaušinio turinio, o trynys – 40%. Pagrindinė kiaušinio sudėtinė dalis yra baltymai. Tam, kad nepainioti šių medžiagų su kiaušinio baltymu, vadinsime jas proteinais. Jeigu visai tiksliai, tai kiaušinyje yra ir paprastieji baltymai – proteinai, ir sudėtingi – proteidai.
Viso kiaušinyje yra 12,7% baltyminių medžiagų. Kaip nebūtų keista jų baltyme yra mažiau, negu trynyje (atitinkamai 10,8 ir 16,2%). Įvertinant skirtingą baltymo ir trynio masę kiaušinyje, pamatysime, kad juose baltyminių medžiagų yra po lygiai.

Kiaušinio proteinai laikomi pilnaverčiais, nes turi savyje visas nepakeičiamas aminorūgštis optimaliu santykiu. Kai kurie kiaušinio proteinai turi specifines savybes.
Ovomukoidas – sudėtingas proteinas, kuriame baltymas ir angliavandenis yra santykyje 4:1. Ovomukoidas kiaušinio baltymą daro klampų, plakant sudaro stabilią putą. Pasiskirstęs jis kiaušinio baltyme netolygiai – prie trynio ir prie lukšto jo yra daugiau.

Ovomukoidas pasižymi antifermentinėmis savybėmis: jis slopina kasos fermento tripsino, skaidančio baltyminį maistą, veikimą. Todėl valgyti žalius kiaušinius nepatariama – jie blogai įsisavinami, o kartu su žaliais kiaušiniais suvalgyti kiti baltymai irgi bus blogai įsisavinami. Verdant ovomukoidas šią savybę praranda. Gerai išplaktas kiaušinio baltymo ovomukoidas irgi denatūruoja ir nebeblokuoja tripsino.

Kitas kiaušinyje esantis proteinas – avidinas – kaip ir ovomukoidas, neigiamai veikia virškinimo procesą. Jis suriša ir inaktyvuoja vitaminą H (B7), kuris organizmo medžiagų apykaitoje vaidina didelį vaidmenį – dalyvaudamas anglies dvideginio pernešime, tuo pačiu saugo odą nuo sunkių pažeidimų ir kt. Biotiną gamina žarnyno mikroflora, todėl su maistu jo gauti nebūtina, tačiau žalių kiaušinių vartojimas gali sukelti H-avitaminozę, nes įtakojant avidinui, mikroorganizmai nustoja gaminti biotiną.
Yra kiaušinyje ir dar vienas savotiškas proteinas – lizocimas, turintis įstabių savybių. Pats pavadinimas („lysis“) jau nusako jo gebėjimą tirpdyti. Jis sugeba tirpinti bakterijų ląstelių apvalkalą. Jo taip pat yra ašarose, seilėse, dantenose, nosies gleivinėje – organizmo barjeruose. Žemoje temperatūroje lizocimas saugo kiaušinį net keletą parų, todėl sudaužius kiaušinį, jį nebūtina suvartoti ar išmesti – uždarame stiklo inde jis gali pastovėti šaldytuve.

Kiaušinio trynys susideda iš sudėtingų proteinų – fosfoproteidų: vitelino, livetino, fosfotino ir kt. Jau pats pirmojo pavadinimas sako, jog jie yra gyvybiškai svarbūs („vita“ – gyvenimas). Kiaušinio lipidai (riebalai – trigliceridai, fosfatidai)) visi yra trynyje. Svarbiausias ir išskirtinis kiaušinio lipidų požymis – didelis kiekis juose fosfatidų – lecitino ir cholino. Nė viename maisto produkte nėra sukoncentruotas toks šių bioaktyvių medžiagų kiekis. Jau pati žodžio lecitinas kilmė tai sako – lekilhos graikiškai yra trynys. Svarbiausia lecitino funkcija – dalyvavimas ląstelių membranų statyboje. Membranoje yra net 55-57% fosfolipidų. Lecitinas kiaušinio trynyje taip pat stabdo cholesterolio absorbavimą iš jo į organizmą.

Reikšmingas ir cholinas – jis yra viena iš lipotropinių medžiagų, saugančių kepenis nuo suriebėjimo, iš jos sintetinamas ir acetilcholinas – vienas iš svarbiausių nervinių impulsų perdavėjų.

Kiaušinio riebalai labai gerai subalansuoti – juose riebiųjų rūgščių santykis toks, kokio reikia normaliam organizmo funkcionavimui.

Dar vienas svarbus trynio komponentas – cholesterolis. Jo trynyje yra 1,6%. Tačiau jo įtaka į padidėjimą kraujo plazmoje yra menka.

Trynio spalvą lemia jame esantys karotinoidai (ksantofilas ir karotinas), kurie gyvulinės kilmės produktuose yra retenybė.

Kiaušinio tryniai slopina organizme trombocitų sulipimą, mažina kraujo krešėjimą. ("Egg yolks against blood coagulation," Hint #1369, Nutrition Hints, Betty Kamen, PhD and Michael Rosenbaum, MD, Dec. 2003, as reported in Biological and Pharmaceutical Bulletin, 2003)

Kiaušinis turtingas ir vitaminais A,B,D,E,K, foline ir pantotenine rūgštimis. Jame daug yra kalcio, fosforo, geležies junginių. Su reiškiniu, įrodančiu, jog kiaušinyje yra daug geležies, susiduria kulinarai – greitu trynio paviršiaus tamsėjimu: ilgai verdant kiaušinį iš sieros turinčių proteinų išsiskiria sieros vandenilis, kurio junginiai su geležies jonais ir duoda tamsią spalvą. Tam, kad netamsėtų, būtina išvirtus kiaušinius patalpinti į šaltą vandenį – dujų spaudimas kiaušinio oro kameroje krenta ir sieros vandenilis bus išsiurbiamas į ją, ko pasekoje trynys tamsės mažiau.

Kas gi vyksta kiaušinyje jį verdant?

Kiaušinį verdant, denatūruojasi globuliniai proteinai – kylant temperatūrai stiprėja polipeptidinių jungčių virpamasis judėjimas ir silpni vandeniliniai ryšiai tarp jų nutrūksta, antrinė struktūra suyra, polipeptidinė grandinė išsitiesia ir persigrupuoja naujai.

Denatūravimo pasekmėje kiaušinio proteinuose įvyksta svarbūs pokyčiai. Visų pirma, jie netenka savybės hidratuotis, vandeninė apsauginė plėvelė apie globules išnyksta, jos jungiasi tarpusavyje, stambėja ir praranda tirpumą. Šis procesas vadinamas proteino sutraukimu. Jei proteinų koncentracija buvo nedidelė, tai sutraukti proteinai sudaro dribsnius, jei didelė – susidaro ištisas gelis. Būtent šis procesas ir vyksta verdant kiaušinius.

Kiaušinio baltymo sutraukimas vyksta sekančiai: 
45—50oС — žymių pokyčių nesimato; 50—55oС — vietomis pasirodo drumstumas;
 55—60oС — susidrumsčia visas baltymas;
 60—65oС — baltymas ima tirštėti; 
65—70oС — pasirodo gelio židiniai; 
70—86oС — susidaro gelis, išlaikantis formą; 
85—90oС — gelis palaipsniui tvirtėja. Baltymo kietumas priklauso nuo kaitinimo trukmės. Ilgas baltymo laikymas prie 95°С netgi toliau nekaitinant baltymą kietina.

Trynio kietėjimas prasideda tik prie 70°С.

Kiaušinio baltymo ovoglobulinas netirpus vandenyje, todėl sumaišius baltymą su vandeniu, jis susidrumsčia – į nuosėdas iškrenta ovoglobulinas, tačiau jei pridėsite valgomosios druskos ir išmaišysite, tai nuosėdos išnyks.

Antifermentas ovomukoidas stabdo virškinimo fermento tripsino veikimą, dėl ko nevirto kiaušinio baltymas beveik neįsisavinamas. Kaitinant ovomukoidas denatūruojasi ir praranda savo antifermentines savybes ir toks baltymas jau įsisavinamas, tačiau kietai virto kiaušinio proteinai taip pat sunkiai virškinami ir įsisavinimas prastas, todėl kiaušiniai turi valgomi trumpai virti – kai sutrauktas tik baltymas, o trynys skystas.

Žmonės mano, kad parduotuvėje pirkdami gaminį, kurio sudėtyje yra kiaušinių, namie valgys sveiką produktą. Nuo to momento, kai sudaužomas kiaušinio lukštas, jame stipriai suaktyvėja oksidacijos procesas, nes tiek trynys, tiek baltymas turi tiesioginį kontaktą su oro deguonimi. Kuo ilgiau produktas guli lentynoje ar šaldytuve, tuo labiau jame oksidacijos procesas atliks savo juodą darbą. Trynyje esantis cholesterolis taps oksiduotu ir virs ta medžiaga, kuri nesunkiai organizme sės ant kraujagyslių sienelių, sukeldama visą eilę problemų.

Visos kepyklos stengiasi greitinti kepimo procesą, todėl kelia kepimo temperatūrą, o tai savo ruožtu skatina oksidaciją, tame tarpe ir cholesterolio oksidaciją. Kadangi kepinių sudėtinė dalis dažnai yra kiaušiniai, tai juose esantis cholesterolis ir tampa ta priežasties sudėtine dalimi, kuri neigiamai veikia kraujagysles.

Kai kas nors sako, kad kiaušinius valgyti nėra sveika, nes jie turi daug cholesterolio, atsakykite sau, kodėl kiaušinio trynyje esantis lecitinas išplauna riebius plaukus. Kaip jis elgsis su riebalais (steroliais) organizme? Fosfolipidai (lecitinas ir kt.) adsorbuojasi ant riebalų lašelių paviršiaus ir sudaro su jais plėvelę, leidžiančią tokiems riebalams sudaryti su vandeniu emulsijas, tai yra vienodai pasiskirstyti visame vandens tūryje. Fosfolipido „uodega“ yra iš angliavandenio ir sulimpa su riebalu, o „galvutė“ – polinė grupė su vandeniu. Šia savybe pasinaudojama gaminant majonezą. Ar majonezu išterliota lėkštė nusiplauna šaltu vandeniu? Kokia nauda iš šio reiškinio kraujyje, paliekame spręsti jums patiems.

Kuo skiriasi narvuose uždarytų vištų kiaušiniai (jie parduotuvėje paprastai pigesni) nuo laisvai laikomų močiutės vištų. Esminis skirtumas stipriai įtakojantis sveikatą yra tas, kad laisvai laikomos vištos deda kiaušinius, kuriuose polinesočiųjų riebiųjų rūgščių Omega6 ir Omega3 santykis yra 1:1. Neturinčių laisvės ir lesinamų daug Omega6 turinčiais pašarais vištų kiaušiniuose šis santykis yra 3-20:1. Omega6 perteklius išbalansuoja organizme prostaglandinų gamybą – didėja uždegimus skatinančių ir mažėja uždegimus slopinančių.(Artemis Simopoulos, MD, on the People's Pharmacy, Show #368, Public Radio, Jul. 21, 2001)

Daugelis kiaušinių įtakos sveikatai tyrėjų savo eksperimentuose naudojo ne žalius kiaušinius, bet kiaušinių miltelius, todėl ir gavo klaidingus rezultatus. Kiaušinio trynyje esančio cholesterolio oksidacija prasideda pakaitinus trynį virš 41°С ir labai aktyviai ima oksiduotis virš 70°С. O kokia temperatūra palaikoma pramoninėse kepimo krosnyse, kai kepami konditerijos gaminiai?

Tai kaip paruoštą ir kokį kiaušinį būtų valgyti sveikiausia?

Stipriai išplaktą mikseriu, žalią, neužkrėstą salmonelėmis, padėtą močiutės laikomos dedeklės, šeriamos lesalais, kuriuose teisingas riebiųjų rūgščių balansas.

Elzbieta, kiaušinis geriausiai pasisavinamas, kai būna skystai virtas. Žalias baltymas, kad ir išplaktas, nėra gerai.
dėl omegų " polinesočiųjų riebiųjų rūgščių Omega6 ir Omega3 santykis yra 1:1." Taip, tai pats geriausias santykis,
tačiau pasidomėk, koks tas santykis būna įvairiuose aliejuose
http://dykai.lt/idomybes/2011011413180/idomybes/viskas-ka-reikia-zinoti-apie-salto-spaudimo-aliejus-ii-dalis/menu-id-48.html

Skaniausi kiaušiniai ir valgykime nors po 50 per dieną ir daugiau, kol jie brangiausi, nes taip krausime turtus prekybininkams, didinsime šalies BVP, o neekonomišką ekonomiką stumtelsime ekonomiškesnėn pusėn...

o kam kraut turtus prekybininkams, jei galima valgyti savo vištų kiaušinius?
Neturi vietos vištoms, laikyk 6-10 putpelių.

Arba 1 struti

aiskiai sveika,juk pagrinde is kiausiuku gaminamos dujos,tai valgykim kiausiukus bezdekim ir perskim.Juk reika bezdalu gamint