|
|
|
Kodėl verta gyventi mažame mieste
Kartenos vidurinės mokyklos abiturientė Vaida Rusteikytė pasirengusi naujiems iššūkiams ir sako, jog niekada nesigailėjusi, kad mokėsi ir gyveno mažame miestelyje – šis faktas visada turėjo savo privalumų. Apie juos 19-metė papasakojo rašinyje „Lietuva – maža šalis, bet didelės galimybės“, kuris Kęstučio ir a.a. Erikos Sidabrų fondo rašinių konkurse laimėjo penktąją vietą.
„Man, kaip jaunam žmogui, atrodė svarbu kalbėti apie tai, kad net mažoje šalyje, miestelyje, kaime įmanoma kažko pasiekti ir yra pasiekiama. Būtent apie tai ir svarsčiau savo rašinyje – kad mažas miestelis gali turėti milžiniškų galimybių. Mano visa paauglystė prabėgo Kartenoje. Keistas jausmas: mokykla baigta. 12 metų vienoje vietoje, tačiau vis tiek norėtųsi pasilikti. Galbūt todėl buvo svarbu pasisakyti, kiek gražaus ir didingo žmogus gali gauti mažame miestelyje“, – kalbėjo viena iš konkurso laureačių, už savo rašinį gavusi keliasdešimties dolerių premiją. Daugiau negu dešimtmetį stebėjusi Karteną, V.Rusteikytė patikino, kad kasdien savo miestelyje atrasdavusi kažką naujo, intriguojančio, žavinčio. Pamatydavusi tai, ko dideliame mieste galbūt niekada neišvystum ir nepajaustum. „Mažame mieste galima pamatyti tai, kas nuolat bėgančiame ir skubančiame didmiestyje tarsi praslysta, pranyksta. Mažame mieste matai, kaip jis kuriasi, keičiasi, kuo užsiima žmonės, kaip vystosi, tobulėja kultūra. Ir, svarbiausia, visais šiais lobiais žmonės noriai dalijasi. Tik mažame mieste ar kaime žmogus tikrai iš širdies, nelaukdamas atlygio ar naudos, pasidalins savo patirtimi, atradimais, išmokys, ko pats išmokęs“, - sakė V.Rusteikytė. Mergina įsitikinusi, kad tik nuo paties žmogaus priklauso, kuo jis užsiims: veiklą mėgstantis žmogus ką veikti atras ir kaime – geroms idėjoms didelio miesto net neprireiks. „Nesvarbu, kad mokiausi miestelyje. Visada turėjau ką veikti ir niekada nesiskundžiau ir nedejavau, kad esu mažo miestelio, kaimo vaikas. Pradėjusi studijuoti tikiuosi pritapti mieste. Tačiau kol kas man didmiestis tarsi narvas. O kaime jautiesi laisvas, laisvę jauti tvyrant tiesiog ore, visus pažįsti, visi žino tave. Turint tokius pamatus, lengva atsispirti ir, nešantis mažame miestelyje sukauptus dvasinius turtus, toliau irtis gyvenimu“, - kalbėjo V.Rusteikytė. Mergina įsitikinusi, kad Kartena, kuri garsi savo išpuoselėtomis sodybomis, namine duona, žymiais žmonėmis, visada užims pagrindinę vietą jos širdyje – nesvarbu, kur studijuos ar gyvens. „Kartenoje prasidėjo mano, jauno žmogaus, galimybės, todėl šis mažas miestelis visada bus labai svarbus“, - kalbėjo V.Rusteikytė.
|
|
