|
|
|
Vaikino nupinti papuošalai prasidėjo nuo... žuvytės
Pranciškonų gimnazijos dešimtokas Martynas Gaidjurgis savo klasės drauges bei draugų išrinktąsias įvairiomis progomis nustebina mielomis smulkmenomis - paties iš medvilninių siūlų nupintomis širdučių, laumžirgių formos segėmis bei apyrankėmis.
„Pintų apyrankių pavyzdžių – pilnas internetas, bet širdutes susigalvojau aš pats. Žinau, kad pagal mano išsiuntinėtus pavyzdžius dabar jau jas daro ir kiti. O pradžia buvo tokia: į Tezė keliaujantis jaunimas vežasi ten dovanų - pintų žuvyčių, kurios yra krikščionybės judėjimo simbolis. Per pamoką mokytoja Aurelija Poškuvienė mums rodė, kaip reikia nupinti tokį suvenyrą. Tačiau nuskambėjo skambutis, ir nebespėjau pamatyti, kaip reikia nupinti abi jo puses, turėjau tik vieną. Namie pats ėmiausi eksperimentuoti, bet man išėjo širdutė“, - Martynas juokavo, jog viskas ir prasidėję nuo tos žuvytės, kurios jis ligi galo nė nebepadarė. Vaikinas mikliai demonstravo, kaip spalvotos virvutės paklūsta jo pirštams: jas kaitaliodamas pina mazgus, o šie, viens prie kito prigludę, ir kuria įmantrius raštus, beje, skirtingus iš abiejų pusių. Užsidėjai iš vienos pusės – vienokia apyrankė, išvertei tą pačią – visai kitokia. „Storą apyrankę pinu apie 2 valandas, plonesnę – perpus trumpiau. Laikas priklauso nuo apyrankės pločio bei rašto sudėtingumo. O laumžirgį įgudau nupinti gal per kokias 3 minutes. Tačiau tam, kad papuošalas būtų tinkamas nešioti, turi praeiti laiko, nes jo sparnelius reikia sutepti klijais, kad šie sustingtų“, - pasakojo Martynas. Vaikinas juokavo, jog jo draugams nebereikia toli ieškoti dovanų savo panelėms: vienas vienokį papuošalą paprašo nupinti, kitas – kitokį, ir dar prie merginos drabužio priderina. Tačiau yra ir tokių, kurie pašiepia – turbūt neturi ką veikti, sako jie. O Martynas atšauna, kad jam nusibodo žiemas leisti prie kompiuterio. Pinti, beje, ir išmoko šią žiemą. Ir prisipažino, jog šį užsiėmimą, pavasarinei saulei jau svilinant pakaušį ir kaitinant padus, nustums į šoną, nes labai jau pasiilgęs dviračio bei žygių juo. Kai kurie draugai skatina jį pabandyti parduoti. „Bet aš nenoriu, kad mano pinti daiktai taptų serijine preke. Dabar gi dviejų vienodų apyrankių nesu nupynęs“, - teigė jis. Martyno pomėgį pinti labai skatino mama, toleravo ir tėtis – šis laumžirgių akims paaukojo ir savo mėgstamus medinius karolius. Tačiau kokį papuošalą nupinti mamai, jis dar nesugalvojo, gal kokia ypatinga idėja ateis į galvą Motinos dienos proga, svarstė jis. „Tėvai žino, kad esu gabus dailei bei rankdarbiams, lankiau keramikos užsiėmimus. Dabar pradėjau rimtai mokytis piešti pas profesionalią dailininkę, nes ketinu pasirinkti dizaino studijas“, - atviravo M.Gaidjurgis.
|
|
