Draugystės tiltai tiesiami į Latviją ir Ukrainą

Jurgio Pabrėžos gimnazija trumpam buvo tapusi tikra liaudiško šokio ambasada – daugiau negu šimtas jaunų tautinio šokio puoselėtojų iš Kretingos, Latvijos ir Ukrainos mokykloje susirinko tam, kad įrodytų, jog šokis yra ne tik paveldas, bet ir kiekvienos šalies garbės bei prestižo reikalas.

Ukrainos šokių kolektyvas „Polesianočka“ nustebino spalvingais ir įmantriais kostiumais

Energingi tautinių šokių kolektyvai vos tilpo gimnazijos scenoje – joje šokiu jaunuoliai pasakojo savo šalių tradicijas, istoriją ir kultūrą. Dvi dešimtis šokių pademonstravę kolektyvai žiūrovams įrodė, kad trys skirtingos šalys be daugybės skirtumų turi ir ne vieną panašumą.

„Lietuva ir Latvija turi panašią istoriją – kartu išgyvenome tremtį, okupaciją, išlaikėme panašų žodyną. Latvijoje, kaip ir Ukrainoje, tautinis šokis be galo gerbiamas – šiose šalyse labai stipriai skatinama šokti ir saugoti liaudišką šokį. Ten mokyklose be galo daug šokių kolektyvų – ko pasigendama čia, Lietuvoje. Todėl projekto-koncerto „Bendradarbiavimo tiltai“ tikslas yra populiarinti Kretingoje tautinius šokius, stiprinti šokėjų tarptautinius ryšius, jų socializaciją bei saviraišką“, - kalbėjo renginio organizatorė gimnazijos jaunuolių ir jaunimo tautinių šokių kolektyvų vadovė Danutė Savčuk.

Ji pasakojo, kad su Latvijos šokių kolektyvu bendradarbiauja jau dešimtmetį, o kontaktus su ukrainiečiais jai padėjo užmegzti Gargždų kultūros centro vaikų šokių studijos „Trepsiukas“ vadovė Lilija Šepčenko.

„Tikiuosi, kad su pirmą kartą į Kretingą atvykusia ukrainiečių delegacija ryšiai nenutrūks ir kartu galėsime surengti dar ne vieną koncertą. Šiuo metu jau planuojame išvyką į Latviją. Iš šios šalies galima daug ko pasimokyti, nes čia tautinis šokis toks populiarus, kaip Lietuvoje – krepšinis“, - kalbėjo D.Savčuk.

Šią mintį taip pat patvirtino Latvijos šokių kolektyvo „Celavinia“ vadovas Martins Jurcinš.

Pasak jo, šokti tautinius šokius Latvijoje yra prestižo reikalas.

„Pas mus tautinius šokius šoka visi – nuo trejų metų vaiko iki neriboto amžiaus žmogaus. Tai, kad Latvijoje tautiniai šokiai yra iš tiesų populiarūs, įrodo šis faktas: Latvijos šokių šventėje dalyvavo 17 tūkstančių šokėjų. Ir tai tikrai nebuvo visi kolektyvai – tik kruopščiai atrinkti patys geriausi“, - pasakojo M.Jurcinš.

Pasak jo, tautinis šokis vaikams suteikia be galo daug pranašumų – šokių vadovas pastebėjo, kad šokantys vaikai vėliau įgytus įgūdžius pritaiko ir kitose srityse.

„Šokant gerėja vaikų koordinacija, jie geriau jaučia vieni kitus. Šiuos pranašumus šokėjai pritaiko ir kitose gyvenimo srityse – pavyzdžiui, šokėjai tampa labai gerais sportininkais. Šokantys vaikai išmoksta gerbti ir dėvėti tautinį kostiumą, pradeda geriau suprasti savo šalies tradicijas bei kultūrą. Todėl labai džiaugiuosi, kad galėjome atvykti į Kretingą. Turime puikią galimybę pamatyti, kaip šoka kitų šalių kolektyvai, kažko išmokti ir pasisemti patirties“, - sakė M.Jurcinš.

Galimybe pasikeisti patirtimi džiaugėsi ir Ukrainos Rovno miesto vaikų šokių ansamblių „Polesianočka“ bei „Džerelce“ vadovės Jevgenija Žemčiugova ir Natalija Kirija.

„Kultūrinė kaita yra puiki mokymosi priemonė. Turime tokį posakį, kad svetimo reikia mokytis, o savo nesigėdyti. Būtent to ir atvykome į Kretingą – kad susipažintume su Latvijos ir Lietuvos tradicijomis bei parodytume tai, ką patys mokame ir kuo didžiuojamės“, - kalbėjo vadovės.

• Rašyti komentarą (2)