|
|
|
Suvaržyta miesto erdvė nepajėgi užgožti svajonių
Kretingiškis 59 metų Pranas Liaučius tvirtina, jog pomėgį augalams yra paveldėjęs iš savo motinos. „Taip, kaip ir polinkį dainai, tvarkai. Kai dabar prisimenu laikus, kai reikėdavę mamai padėti kolūkio fermose, laukuose, juokauju, kad seserims ištekėjus kažkam reikėjo ir rūtų darželius ravėti. Tas kažkas ir buvau aš“, - šmaikštavo P.Liaučius.
Jo sodyboje Kretingoje, Vytauto gatvėje, žiedas keičia žiedą nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens: pirmosios pražysta snieguolės, tulpės, kol rudeniop paskutiniaisiais žiedais dar džiugina žieminės chrizantemos. Kiek augalų susodinta nedidelėje sodyboje, kur kiemui, dekoratyviniams augalams, žaliai vejai belikę kokie 2 arai, P.Liaučius sako neskaičiuojąs, nes tikslas – ne tas. „Man svarbu, kad būtų gražu. Kad širdžiai mielo triūso rezultatas džiugintų ir mane patį, ir namiškius, ir, žinoma, praeivius“, - kalbėjo sodybos šeimininkas. Jo rūpesčiu sodyba puošiama paprastais, ypač derlingo dirvožemio bei ypatingos priežiūros nereikalaujančiais, mūsų klimatui pritaikytais augalais. „Nebijau augalų rauti, kilnoti, ieškoti jiems naujos vietos. Pastebiu, kad man sekasi – ką pasodinu, tas prigyja, o kai išsikeroja – dar ir su kitais pasidalinu“, - teigė P.Liaučius. Kaip augalai turėtų derėti tarpusavyje, kaip - vienas kitą papildyti, sugalvoja pats: jokių žurnalų ar kitų sodybų nekopijuoja. „Vis vaikštau, žiūriu, svajoju. Gimsta idėja – skubu ją įgyvendinti. Per tas svajones ir rūpesčius, kaip gražiau sukomponuoti augalus, ir jų pavadinimus retsykiais užmirštu“, - prisipažino pašnekovas. Anot jo, sodyboje – nieko įmantraus: pas daugelį rasi ir rododendrų, rožių, astilbių, vilkdalgių, begonijų, nakvišų, dekoratyvinių sausmedžių, bijūnų ar našlaičių. Tačiau šeimininko rūpesčiu suradę savo vietą, jie tarsi atsiskleidžia nauju žavesiu. P.Liaučius yra gyvenęs sodyboje, kurioje buvo kelis kartus daugiau žemės. Persikėlęs beveik į miesto centrą, iš pradžių sunkiai pakeldavo miesto triukšmą, kitaip atrodė ir suvaržyta sodybos erdvė. Kol pakeitė savo požiūrį, iš pradžių naujoje sodyboje ir daržą užveisė, tačiau jį panaikino sukritikuotas komisijos, vertinančios miesto sodybas. „Kažkaip paėmiau tą kritiką į širdį ir nuroviau braškes, česnakus. Užleidau vietą gėlėms, dekoratyviems krūmams, spygliuočiams. Ir prie mažos, kompaktiškos erdvės pripratau – pasirodo, ir turint mažai žemės, galima džiaugtis ir puoselėti meilę augalams“, - kalbėjo P.Liaučius. Patys mėgiamiausi augalai – rododendrai. Jie P.Liaučiaus sodyboje žydi pačiomis įvairiausiomis spalvomis – nuo baltos iki bordo ar tamsiai violetinės. Bandęs juos ir dauginti, tačiau nepavyko. O meilė šiems dekoratyviems visžaliams krūmams brendo pamažu – kartu su besikaupiančiomis žiniomis, kaip tinkamai reikėtų prižiūrėti rododendrus. „Prieš kelerius metus rododendrais nedaug kas ir domėjosi, nelabai buvo kieno paklausti apie jų priežiūrą. Dabar gi – ir literatūros gausiau, ir žmonės išmoko auginti rododendrus“, - sakė P.Liaučius. Jis rododendrus sodina pavėsyje, nes šių augalų didžiausias priešas yra saulė. Rododendrai mėgsta ypatingai rūgščią dirvą, todėl P.Liaučius nevengia jų palaistyti ir grynu actu, atidirbusio akumuliatoriaus rūgštimi. „Daug kam tai atrodo drastiška, tačiau rododendrai už tai man atsidėkoja gausiais žiedais. Ir žiemą jų nedengiu – galvoju, kad pati gamta turi atrinkti stipriausius augalus. Tik rudenį, prieš užšąlant, gausiai prilieju vandens“, - rododendrų auginimo ypatumais pasidalino P.Liaučius. Kai rododendrai nužydi, jam – pats liūdniausias momentas. Kaip ir ruduo, nors tai – derliaus metas. „Esu gimęs pavasarį. Gal todėl jo taip laukiu, gal todėl man vyšnių ir obelų žydėjimas yra pati gražiausia gamtos dovana“, - prisipažino vyras.
|
|
