|
|
|
Darbas sode – geriau už atostogas kurorte
Keliasdešimt metų pavyzdingai tvarkomo sodo šeimininkė Daiva Kontrimienė sako, kad ruduo sodininkui – pats liūdniausias metas. Sodą puošiančios gėlės ir augalai nuvysta, gėrybės - surinktos, o aplinkui lieka tik nuogi medžiai ir vešlios vasaros prisiminimai. Kretingiškės D.Kontrimienės šeimos sodas, esantis sodininkų bendrijoje „Draugystė“, kone kasmet patenka į pavyzdingiausių sodybų sąrašą – tai pažymi ir Lietuvos aplinkos ministerijos įteiktos lentelės, ir ne vienas diplomas. Tačiau moteris pasakoja, kad visas darbas – ne dėl kitų, o dėl savęs: sode praleistą laiką ji vadina geriausiomis atostogomis.
Moteris prisiminė, kad prieš 34 metus, kada jos motina Danutė Manuchinienė įsigijo šį sodo sklypą, visur karaliavo varpučiai, o vietoj kelio, kur dabar zuja mašinos, vingiavo menkas žvyrkelis. „Pamenu, kaip pykdavau, kai mama liepdavo tas piktžoles ravėti. Bet jau tada, manau, mama norėjo, kad jos sodas atrodytų puikiai. Žinoma, tam, kad jis taptų išpuoselėtas, prireikė ne vienerių metų. Sodybos dizainą kūrėme patys. Kadangi priklausau gėlininkų draugijai, esu pabuvojusi ne vienoje pavyzdingoje sodyboje“, - kalbėjo D.Kontrimienė. Pasak moters, sode dar yra išlikę augalų, kurie veši nuo pat įsikūrimo: kai kuriems spygliuočiams - jau trys dešimtys metų. Kai kurių augalų ir medžių jau seniai nebėra, likusios išbandytos ir mėgstamiausios rūšys. „Mėgstu naujoves – per daugelį metų daug ką išbandžiau auginti. Visuomet išsirenku tai, kas man atrodo geriausia. Auginau ir nemažai užsienietiškų augalų, bet daugeliui jų mūsų klimato sąlygos netinka. Todėl labiausiai mėgstu tradicinius, lietuviams įprastus augalus“, - pasakojo D.Kontrimienė. Jos sodą puošia begonijos, jurginai, fuksijos, jukos, kanos, chrizantemos. Įdomesniais sodybos augalais D.Kontrimienė įvardijo piramidinį kukmedį, kanadinę eglę, kamuolinę tują, knifofiją, kaštonlapę rodžersiją. „Kaip ir kiekviename sode, taip ir maniškiame sirpsta vyšnios, noksta obuoliai, o šiltnamyje – pomidorai. Tik dėl grožio auga mėlynos vynuogės – niekas jų nevalgo, jos taip ir nušąla. Derlių konservuoju, išdalinu, tenka ir išmesti. Vietos sode atsirado ir vaistažolėms – auginu ežiuolę, mėtą ir itin sveikatos suteikiantį ginkmedį. Jo lapų arbata yra naudinga kraujotakai. Kad viską spėčiau prižiūrėti, reikia labai daug laiko. Kai turiu laisvą dieną, atsikeliu, ryte pagaminu pietus ir – į sodą“, - kalbėjo D.Kontrimienė.
„Kiekvienam rezultatui reikia darbo. Vien meilės augalams neužtenka. Tačiau būtent dirbdama aš pailsiu, atsipalaiduoju. Galvoju, kam reikės perduoti visus sodo darbus ir rūpesčius, kad jis ir ateityje būtų gražus: man jį perdavė mama, o aš turiu tris sūnus. Greičiausiai viskas priklausys nuo marčių“, - ateities planus svarstė D.Kontrimienė.
|
|
