Nesiėmus priemonių, jūra gali pasiekti J. Basanavičiaus gatvę

Audrų išdraskytame pajūryje lapkričio mėnesį turėtų prasidėti kranto ir kopų gelbėjimo darbai: Aplinkos ministerijos įsakymu buvo sudaryta pajūrio juostos tvarkymo konsultacinė darbo grupė. Ji nusprendė, kad nebelauks pavasario ir po mėnesio pajūryje pradės pilti smėlį bei krauti geotekstilinius maišus. Šiems darbams skirta 300 tūkst. litų.

Smėlis turėtų būti pilamas labiausiai pažeistose Palangos paplūdimio vietose, o geotekstiliniai maišai gelbės Preilos pliažą. Aplinkos ministerijos atstovai, Klaipėdos apskrities vadovai ir mokslininkai šią savaitę buvo susirinkę prie Palangos pėsčiųjų tilto esančiame paplūdimyje arčiau Rąžės upelio. Šiame pajūrio ruože audrų padariniai matosi kone ryškiausiai.

Rudeninės audros baigia pasiglemžti Palangos paplūdimio kopas. Mokslininkai siūlo pliažą „maitinti“ smėliu.

Kopų ir paplūdimio gelbėjimo darbų nuspręsta griebtis nelaukiant, kol pasibaigs žiema. Grėsmė paplūdimiui tokia didelė, kad, pasak specialistų, jei nieko nebus daroma, Palangos pliažo nebeliks.

„Yra visiškai tikėtina, kad jei paplūdimys bus paliktas likimo valiai, vanduo gali pasiekti ir prie J. Basanavičiaus gatvės esančią Meilės alėją“, - sakė Klaipėdos universiteto profesorius Rimas Žaromskis.

Specialistai nustatė, kad įprastiniai darbai – apsauginės tvoros, šakų klojiniai - kopoms jau nebepadės: bangos šias užtvaras išlaužys ir toliau ardys smėlynus. Klojinius reikėjo dėti pasibaigus audrų sezonui: šiam prasidėjus pinti tvoras ir kloti šakas - nebe laikas.

„Nusprendėme sekti ne vienos užsienio šalies pavyzdžiu ir kopoms gelbėti naudosime geotekstilės maišus. Juos pripildysime smėlio ir tvirtinsime silpniausias pajūrio ruožo vietas. Tai bus kažkas panašaus į tai, kuomet pralaidžios vietos kamšomos maišais, siekiant sustabdyti potvynį. Per laiką maišus užpustys smėlis ir ant jų net galės augti augalai – maišų nebesimatys“, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Jis atmetė visuomenėje svarstomą klausimą, kad Palangos paplūdimyje supylus papildomai smėlio, buvo išplauti pinigai, nes neva už 7 milijonus įvykdytas projektas pajūrio taip ir neapsaugojo.

„Abejojantiems dėl pliaže išpilto smėlio geriausias įrodymas, kad šie darbai vis dėlto buvo reikalingi, yra pats paplūdimys: kairioji Palangos pliažo pusė, kur buvo papildomai atvežta smėlio, šį rudenį – nenuplauta. Dešinioji pusė, kur smėlio nepylėme, – kone sunaikinta“, - teigė L.Budrys.

Jo nuomone, netrukus prasidės sunkiausias sezonas ir audrų bus dar daugiau, todėl jam reikia pasirengti iš anksto – kaupti smėlio rezervą, paruošti geotekstilinius maišus. Didžioji dalis pinigų iš 300 tūkst. litų bus skiriama smėliui vežti. Darbai bus finansuojami iš Aplinkos ministerijos rėmimo fondo.

Pasak L.Budrio, alternatyvų yra ir daugiau: galima statyti bangolaužius, į dugną sudėti gabionus – stačiakampes dėžes iš vielos tinklo, pripildytas akmens ar skaldos. Tačiau mokslininkai šias priemones vadina agresyviomis.

„Kiekvienas kietas svetimkūnis pakrantėje daro žalą paplūdimiui. Jei norime nebeturėti pliažo, galime statyti bangolaužius. Žinome ir užsienio praktiką: lenkai bangolaužius, kuriems buvo skirti milijonai, jau išmontuoja, nes jie naudos neatnešė. Konsultavomės su ekspertais iš užsienio: jų nuomone, bangolaužiai ir gabionai tikrai nėra pati tinkamiausia išeitis Lietuvos pajūriui gelbėti. Ekspertai pritarė, kad mūsų vykdoma smėlio rezervų programa yra efektyvi ir ją reikia tęsti“, - kalbėjo L.Budrys.

Su šiomis valdininko mintimis nesutinka buvęs ilgametis Šventosios girininkas, daugelį dešimtmečių rūpinęsis pajūrio ruožu, Rimantas Kviklys. Jo nuomone, „maitinti“ paplūdimį smėliu būtų juokinga, jei nebūtų graudu.

„Paplūdimio papildymo smėliu projekte buvo numatyta sąlyga: apie 40 procentų smėlio turi likti paplūdimyje. Bet juk gamtos nepareguliuosi. Mano nuomone, specialistams reikia pradėti dirbti, nes dabar darbo tikrai nesimato. Klaipėdos universitete buvo labai protingų žmonių, kurie Baltijos jūros pakrantės problemas žinojo kaip savo penkis pirštus. Jie iš rūpinimosi kopomis projekto buvo eliminuoti. Eliminuoti buvo ir girininkai, kurie daugelį metų rūpinosi pajūrio išsaugojimu. Mūsų pajūrio tragedija prasidėjo tada, kai buvo išardyti senojo tilto akmenys – jie buvo tapę natūraliu povandeniniu bangolaužiu, kuris ir apsaugodavo kopas nuo pražūtingų bangų. Gėda klausytis tų postringavimų apie smėlio vežimą, maišus – reikia iš tiesų pradėti dirbti: iš patirties žinau – kopą galima užauginti lygioje kaip stalas vietoje“, - kalbėjo R.Kviklys.

Geotekstilė yra universali apsaugos ir filtravimo priemonė, naudojama kaip apsauginis sluoksnis hidroizoliacijoje, sutvirtinimams, melioravimui ir vandens rezervuarams.

• Rašyti komentarą (5)