|
|
|
Senoviniai krepšiai - iš darbštuolio rankų
Joskaudų gyventojas Jonas Ruzgaila jau daugiau negu ketverius metus pina krepšius, šitaip gaivindamas vieną iš senųjų Žemaitijoje baigiančių išnykti amatų. Pynimo verslas Lietuvoje yra plėtojamas, sukuriama naujų technologijų. Tačiau į jas 73-uosius einantis J.Ruzgaila nesigilina: jis atstovauja senoviško „sukirpimo“ pynėjų kartai ir daugiausia pina krepšius. Juos Kretingos krašte įprasta vadinti kiociais. Senovinio amato mokyklą joskaudiškis praėjęs savo tėviškėje – Kadagynų kaime. Pamokas davęs senelis Juozapas. Šiandien kartu su žmona Elena negali atsidžiaugti, kaip tos senelio pamokos, išėjus į pensiją, praverčia. „Jis dirbo sunkius darbus kolūkyje, išsiskyrė darbštumu, ir šiandien negali sėdėti be darbo, - paaiškino iš Vaineikių kilusi E.Ruzgailienė. - Pinti kiocius - sunkus darbas: reikia stiprių rankų. Papina, pailsi, ir vėl pina.“ Anot Jono, nors ir sunku, pindamas jis patiria malonumą. Ypač, kai žmona, įsitaisiusi netoliese, kojines mezga. Dar ji pasirūpina, kad po darbo neliktų nė vienos drožlės. „Nors krepšių ji nepina, bet yra labai reikalinga“, - šypsodamasis tvirtino Jonas. Pora, santuokoje ir santarvėje praleidusi 46 metus, prie savo mėgstamų darbų – pynimo ir mezgimo - sėda daugiau žiemą. Vasarą abu randa veiklos lauke. E.Ruzgailienei patinka darbuotis gėlių darželiuose. Kiociams naudojami karklai, lazdynas. Vytelių miške prisikerta pats. Po to mobiliuoju paskambina vienam iš vaikų: Janinai, Jonui arba Petrui, ir medžiaga kiociams pargabenama. Kai turi užtektinai vytelių, vidutinio dydžio bulvinį, obuolinį ar grybinį krepšį nupina per porą dienų. Padaro ir gerokai didesnių: tokiais pritiko, prisodinus gėlių, puošti sodybų aplinką. Kartais nupina dėžę malkoms, derančią pastatyti prie židinio ar krosnies. J.Ruzgailos krepšiai – patogūs, lengvi, malonūs akiai: vytelių pynės viena prie kitos glunda vienodai. Pinti gaminiai iš Joskaudų keliauja į muges Klaipėdoje. „Važiuojame kartu, nes jis nenusėdi. Pardavinėja vaikai, o mudu tik pasėdime, „paveizinėjame“, pavaikštome, užsukame į kavinę“, - pasakojo pynėjo žmona. Atkreipė dėmesį, jog Klaipėdoje su tokiais gaminiais būna vieninteliai. Neseniai per nevyriausybinių organizacijų mugę pabandė sėkmę ir Kretingoje. Liko patenkinti.
|
|
