|
|
|
Žavėjimąsi gėlėmis išreiškia ir jas siuvinėdama
Kūlupėnuose gyvenanti Zina Prialgauskienė nuo darbų likusią laisvą minutę praleidžia siuvinėdama. Labiausiai mėgsta siuvinėti gėles. Todėl jos išsiuvinėtuose paveiksluose puikuojasi rožės, narcizai, aguonos bei kiti margaspalviai žiedai. Z. Prialgauskienė siuvinėti pradėjo prieš dešimt metų. Siuvinėti kryžiuku išmoko iš žurnalų ir laikraščių. Pati ieško ir gėlių piešinių – nesinaudoja ant medžiagos jau išpieštomis siuvinėti gėlėmis. Nors pirmąjį išsiuvinėtą darbą – krepšelį su gėlėmis - išsaugojo, tačiau dalį darbų prarado – paveikslai nebuvo įrėminti ir, laikui bėgant, jie nebeteko išvaizdos. Kai kuriuos savo darbus moteris dovanoja artimiesiems, draugams. Pašnekovės nuomone, reikia gerai pažinti žmogų, kad galėtum jam padovanoti pačios išsiuvinėtą paveikslą ar nunertą servetėlę, nes ne visi žmonės vertina rankdarbius. Zinos sesuo Rūta sakė, jog iki šiolei džiaugiasi vestuvių proga sesers padovanotu, su inicialais išsiuvinėtu paveikslu. Ji ir pati mėgsta siuvinėti, o ypač - arklius, todėl supranta, kiek daug brangaus laiko reikia paaukoti, norint išsiuvinėti paveikslą. Kur tik Z. Prialgauskienė benuvyktų - į Vilnių ar Klaipėdą, pirmiausia skuba į siūlų parduotuvę. O porą kartų siūlų užsisakė net internetu. Tačiau siuvinėjimas – ne vienintelis moters pomėgis. Ji mielai mezga virbalais ir neria vąšeliu. Net kalėdinę eglutę ji puošia pačios nertais žaislais. Jei nunertas ar numegztas daiktas nepatinka, be gailesčio jį išardo. Kiek konkrečiai reikia laiko nunerti servetėlei ar išsiuvinėti paveikslui – sunku pasakyti. Pradėjusi darbą niekada nežino, kada jį baigs. Nerti ir megzti dar vaikystėje ją išmokino mama – Danutė Zaleckienė. Iš mamos ji išmoko ir siūti, tačiau jai siuvimas nėra artimas širdžiai. Pašnekovė sakė, jog namuose turi savo kampą, kur nuolat ant sofos guli vienas ar kitas rankdarbis. Siuvinėdama ar megzdama ji atsipalaiduoja, pailsi. Tuo pačiu metu gali klausytis radijo ar žiūrėti televizorių. Siuvinėti mėgsta ir septyniolikmetė Zinos dukra Rita. Šešiolikmetis sūnus Donatas – nepamainomas mamos pagalbininkas auginant gėles, kurių Zinos ir Vidmanto Prialgauskų namuose tikrai netrūksta. - Tokia jau esu - negaliu grįžti iš turgaus be daigo, - prisipažino pašnekovė. Ir mano, jog žavėjimąsi gėlėmis ji taip pat paveldėjo iš mamos. Kūlupėnų bibliotekoje dirbanti Rima Galuškinienė įsitikinusi, jog kaime gyvenančios moterys - darbščios ir išradingos, tačiau jos nedrąsiai demonstruoja aplinkiniams, ką sugeba. - Džiaugiuosi, kad Z. Prialgauskienė sutiko bibliotekoje surengti savo darbų parodą. Manau, kad ji paskatins taip pasielgti ir kitas moteris,- sakė R. Galuškinienė.
|
|
