Žąsys tapo retenybe

Seniau Žemaitijoje beveik nebūdavo vienkiemio, kuriame negagentų pulkas žąsų. Šiandien visoje Lietuvoje žąsys tapo retenybe, o Kretingos rajone, Žemės ūkio skyriaus duomenimis, nėra nė vieno paukščių augintojo, kuris augintų žąsis parduoti.

Kaimo sodybos kiemą po jį migruojančios žąsys pripildo garsų ir gyvybės.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, žąsų gal kur nors rajone dar ir yra, tačiau jos auginamos tik savo poreikiams. „Matyt, žąsų atsisakyta, pasitraukiant iš prekinio žemės ūkio“, - spėjo vedėja.

Vien savo šeimynos stalui žąsis augina ir Bronius Liaučys, įsikūręs vienkiemyje Rubuliuose, netoli Minijos, už 9 km nuo Kretingos į Kartenos pusę. Žąsys, kurios atrodė gerokai įmitusios, B.Liaučio šeimynai nekelia jokių rūpesčių. „Auginti jas yra lengva, daugiausia minta žole, duodame ir avižų“, - paaiškino vyras.

Jis pasakojo, kad žąsis jo šeimyna pradėjo auginti prieš 9 metus, kai čia apsigyveno. Kartais pulką sudarydavo ir po 20 paukščių.

Žąsyčius pirko liepos mėnesį turguje. Jų šeimininkas tikino, jog 4 mėnesių visiškai pakanka, kad būtų galima pjauti.

Kai kurie žąsų augintojai šeria paukščius ir kombinuotaisiais pašarais. Senų žmonių pasakojimu, žąsys būdavo uždaromos aptvare, kad belakstydamos neišeikvotų energijos, ir, likus 10 dienų iki pjovimo, būdavo penimos miltiniais kukuliais, kad priaugtų kuo daugiau svorio.

B.Liaučys sakė, kad jie savo žąsims leidžia užaugti natūraliai. Pulkas numigruoja retkarčiais ir tolėliau, į laukus, pasiskabyti miežių ar kviečių želmenų.

Atsigerti joms pripila į lovius vandens. Suleidus žąsis į tvenkinį, jos ne tik atsigeria, bet ir panyra į plaukiojimo malonumus, o tai vėl gi paukščiams – ne į storumą.

Pasak žąsų augintojo, gali būti, kad viena kita žąsis iš jo kiemo gali atsidurti ant Kalėdų stalo, tačiau augina tikrai ne specialiai Kalėdoms. Sako, jog kerta tada, kai visa šeimyna žąsienos panori.

B.Liaučio sodyboje, kurioje vystomas nedidelis ūkis „dėl savęs“, žąsys su kitais gyvūnais sugyvena. Tik pasklidusios pavieniui kartais kokią vištą papešioja. „Tas pulkas žąsų yra geriausias mūsų sargas. Šuo kitą sykį taip laiku nesulos, kaip žąsys kad pradeda gagenti. Jos – labai jautrios, pasirodžius pašaliečiui, sukelia didžiausią „lermą“, - paaiškino žmogus. Prisiminė ir istorinį įvykį, kai, užpuolus Romą, pirmosios sukilo žąsys, kurios prikėlė kareivius.

Būna įdomu stebėti, kai naminės žąsys pamato lekiančias laukines žąsis. „Visas pulkas užverčia galvas ir žiūri, o tada įsibėgėja ir bando skristi. Porą metrų pavyksta“, - pasakojo šeimininkas apie savo augintines.

Perinti žąsyčių sakė specialiai neketinę. Tačiau retkarčiais randa susuktą lizdą su kiaušiniais. Į tą patį lizdą deda kelios žąsys. Sako, kad poravimuisi reikalingas vandens telkinys.

Kažkiek žąsų dar auginama ir Raguviškiuose esančiame paukštyne. Jo savininkas Algis Pečiulis sakė, jog augina žąsis savo poreikiams, o paukštyną šiuo metu pertvarko. Ateity žąsų pulką žadama ne tik gausinti. „Iki šiol buvusias pilkąsias žąsis pakeis nauja veislė. Planuojame turėti daug ir didesnių – užaugančių iki 7 kg - bei jas parduoti“, - tvirtino A.Pečiulis.

Jo pastebėjimu, žmonės žąsienos daugiau perka prekybos centruose. „Ten žąsys kad ir prastesnės kokybės, bet pigesnės. Užtat žąsų pardavimui taip gausiai, kaip anksčiau, nebeauginama“, - sakė paukščių augintojas.

Seniau Žemaitijoje buvo įprasta žąsį valgyti ne tik per Kalėdas. Dažnuose namuose valgydavo keptą žąsį ir lapkričio 11-ąją, per šv. Martyną. Tą dieną iš žąsies krūtinkaulio burdavo. Jei kaulas būna švarus, nepersišviečiantis, žiema būsianti šalta, jei dėmėtas – šlapia.

• Rašyti komentarą (1)