|
|
|
Dėl chemijos monstro darbėniškių viltys sustiprėjo
„Didelį akmenį galima apvažiuoti, o mažo ne iš karto pastebėsi. Nors mes esam maži, tačiau galim būti tas lemiamas akmenėlis, kuris apvers vežimą“, – paklausta, ar protestuojančiai visuomenei pavyks užkirsti kelią chemijos monstrui Darbėnų seniūnijos Auksūdžio kaime, atsakė iš to krašto kilusi iniciatyvinės grupės narė kretingiškė Jūratė Laučiūtė. Jos žodžiais, jeigu nebūtų tikėjimo, nebūtų imamasi ir veiksmų. Du reikšmingi argumentai Per Stintų šventę Palangoje šeštadienį sekmadienį dviejose vietose Jūratės ir Kastyčio skvere visuomenė buvo kviečiama pasirašyti, kad gamykla Auksūdyje nebūtų statoma. Naudodamiesi proga tuo pačiu ir pasireklamuoti, prie palapinės „pasivaidendavo“ tai vienas, tai kitas politikas iš Seimo arba kandidatas rinkimuose į šalies prezidentus. „Kas norėjo, tas pasirašė. Mums nelabai rūpėjo politiniai žaidimai. Turėjom savo darbą ir jį nuoširdžiai dirbom“, – sakė J. Laučiūtė. Kai kurie iš įvairių šalies kampelių suvažiavę gyventojai išreikšti pilietinę poziciją prie darbėniškių paviljono prieidavo patys, kai kurie tik užmesdavo žvilgsnį ir nusisukdavo, kai kurie stabtelėdavo, domėdavosi: o kas bus blogai? O kodėl? O kaip?.. „Ne vienam turėjom paaiškinti, kad nesam nusiteikę prieš chemijos pramonę apskritai, o tik giname savo šeimas, savo vaikus, mūsų visų gyvenimus. Gamykloje bus gaminamas sprogstamas ir labai degus produktas, o pats gamybos procesas bus pavojingas aplinkai. Bet vis dėlto svarbiausi argumentai, dėl ko jaudinamės ir renkam parašus, – du: gamykla statoma per arti gyvenamųjų sodybų (net šlepetes planuojančiam gaminti fabrikui keliamas reikalavimas gauti šalia gyvenančiųjų sutikimą, kad prie tvoros toks objektas atsirastų, o šiuo atveju nepaisoma) ir kad Lietuva, būdama viena iš nedaugelio Europos valstybių, gėlą vandenį gaunanti iš požeminių telkinių, šį savo strateginį išteklių, kuris neatsinaujina, ima ir lengva ranka atiduoda danams“, – kalbėjo J. Laučiūtė. Danijos pietvakariuose kaip tik šiuo metu statomai tokio pat pobūdžio, tik apie tris kartus mažesnio galingumo gamyklai vietos valdžia privilegijos naudoti gėlą vandenį nesuteikia. Investicijos taip pat – iškalbingos: Danijoje į gamyklą investuojama apie 1 milijardą 200 eurų, Lietuvoje – 400 milijonų. „Gal kas suabejos, iš kur tokios žinios? Pasakysiu štai ką: mūsų iniciatyvinės grupės žmonės yra išsilavinę, moka anglų kalbą, o pasaulis – atviras, danų gamykla neįslaptinta, apie ją informacijos su nuorodomis internete – kiek nori“, – teigė J. Laučiūtė. Anot jos, kai kuriose Kretingos rajono vietovėse problemas dėl vandens Savivaldybė ir taip sunkiai sprendžianti: tai per daug geležies, tai – fluoro, o, pavyzdžiui, Lazdininkuose dėl sieros pertekliaus dvokia supuvusiais kiaušiniais. Darbėnų pagrindinė vandenvietė patenka į planuojamos metanolio gamyklos teritoriją, kurioje bet kokia ūkinė veikla turėtų būti draudžiama. „Kas gali paneigti, kad vanduo iš ten esančio gręžinio netaps netinkamu gerti?“ – retoriškai klausė J. Laučiūtė. Paliko spręsti pačiai Savivaldybei Prieš vandenilio ir metanolio gamyklą kovojanti iniciatyvinė grupė jaučiasi patekusi tarp dviejų merų ir dviejų Seimo narių interesų konflikto. Darbėnų seniūnijos dalis, nusiteikusi prieš vandenilio ir metanolio gamyklą, priskirta Mėguvos rinkimų apygardai, kuri kartu su Palanga į Seimą išsirinko Mindaugą Skritulską. Todėl šis turi moralinę ir juridinę teisę dalyvauti, o ir aktyviai dalyvauja Laukžemės, Lazdininkų bendruomenių susirinkimuose, joms atstovauja, kartu su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi gina ir šį interesą, kad planuojamoje vietoje gamykla neatsirastų. Dauguma didelės Kuršo apygardos rinkėjų balsavo už Seimo narį Antaną Vinkų. „Meras Antanas Kalnius pasisako už projektą, tad Seimo nariui tenka kebli padėtis – suktis tarp jo ir rinkėjų. Bet susitikime su investuotojais Darbėnuose Antanas Vinkus, kaip gydytojas profesionalas, buvo atviras ir pripažino: taip, tokia gamykla, kur ji bebūtų – ar Darbėnuose, ar Kretingoje, ar kur nors šiaurės Lietuvoje – žmonių sveikatai keltų grėsmę. Klausimas, kokiomis priemonėmis ta grėsmė būtų suvaldyta?“ – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo pašnekovė. Ją nustebino tai, ką išgirdo pasiklausiusi neseniai įvykusio neeilinio rajono Tarybos posėdžio transliacijos, kai meras A. Kalnius perskaitė Aplinkos apsaugos agentūros, Prezidentūros, Vyriausybės, tai yra institucijų, į kurias raštus siuntė iniciatyvinė grupė, atsakymus dėl planuojamos gamyklos. Pasirodo, visos jos kaip susitarusios nuspręsti paliko... pačiai Savivaldybei – esą tai jos kompetencija. „Paliko mus vienus“, – tarė meras. Politikė Jolanta Girdvainė kolegas paragino nepasikliauti „Kretingos vandenų“ specialistais, kviestis ekspertus ir aukščiausius šalies valdžios atstovus – kad pirmieji gyventojams išaiškintų apie vandenilį ir metanolį, o antrieji įtikintų, jog strateginiai valstybės tikslai yra aukščiau negu kokio sklypo įsisavinimas Auksūdžio kaime.
Surinko apie 7 tūkst. parašų Tačiau Darbėnų seniūnijos Mažučių kaimo bendruomenės ir iniciatyvinės grupės prieš gamyklos statybą pirmininko Kęstučio Kulesiaus nuomone, Vyriausybės poziciją galima traktuoti dviprasmiškai. Gal tai, kad klausimas paliktas spręsti pačiai Savivaldybei, kaip tik rajonui bus į naudą? K. Kulesius ir A. Kalnius praėjusį pirmadienį buvo susitikę, dalyvaujant iniciatyvinei grupei talkinančiai, daug informacijos, aktualios būsimam objektui, surinkusiai juristei, kalbėjosi apie galimus pavojus. Meras, anot K. Kulesiaus, sakė laukiantis poveikio aplinkai (PAV) vertinimo. „Sudėtingas yra mero darbas, mačiau susirūpinimą Antano Kalniaus akyse – jis nori priimti tiek visuomenei, tiek Lietuvos ateičiai tinkamiausius sprendimus. Bet ir visi kiti į Tarybą išrinktieji turėtų jausti svorį, atsakomybę, užimti poziciją“, – neabejojo pašnekovas. Jo žodžiais, vandenilio ir metanolio gamykla – pilotinė, tokio PAV Lietuvoje lig šiol nėra buvę, todėl nėra patirties. Mažai žinoma ir apie pačią gamyklą, išskyrus tai, kad gamybai sunaudos labai daug švaraus vandens, kurio Darbėnai, ypač vasarą, ir taip pritrūksta. „Gyventojai, bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai nesutinkame su gamyklos lokacija Auksūdyje, iš viso jau surinkome beveik 7 tūkstančius parašų, ir jų daugėja“, – sakė Mažučių bendruomenės pirmininkas. Ne prieš pažangą, o prieš gamyklą netinkamoje vietoje Anot K. Kulesiaus, chemijos pramonei turėtų būti parinkta kita vieta ir diegiamos šiuolaikinės, o ne „trečiųjų“ šalių technologijos. „Išsiaiškinome, kad patys danai produkciją transportuos vamzdžiais, o pas mus, keldamos dar ir avarijų pavojų, kelius mals pirmyn atgal kursuodamos šimtai mašinų“, – kalbėjo jis. K. Kulesiui teko atsigirsti, kad, rinkdama parašus prieš gamyklą, iniciatyvinė grupė skaldo visuomenę. „Jeigu devyni žmonės iš dešimties geranoriškai pasirašo, – tai koks čia skaldymas? – retoriškai klausė jis. – Aš pats esu gimęs ir augęs Kaune, bet visada sakiau ir sakysiu, kad pajūris – ne vien tik Palangos, Šventosios, Kretingos ar Darbėnų, o visos Lietuvos, todėl turime jį išsaugoti sau, savo vaikams ir anūkams“, – kalbėjo pašnekovas. Užsakovo norai – dideli, nusižiūrėta vieta – patraukli, kaip per susitikimą su investuotojais Darbėnuose A. Vinkus pavadino, – auksinė dėl daugelio priežasčių, bet Lietuvai ilgalaikės naudos ir pelno iš didžiausios Baltijos ir Skandinavijos šalyse gamyklos nebūsią. Žaliasis kuras, vėjo jėgainės – pažangu, šiuolaikiška, darbėniškiai – ne prieš, suprantantys, kad šia linkme ir turime eiti, bet tik atsakingai, įsivertinus tinkamą saugią aplinką bei modernias technologijas.
--- Seimo narys Mindaugas Skritulskas jau įregistravo projektą, kuriuo siekiama nustatyti sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) mažinimo ribą. SAZ dydis konkrečiai ūkinei veiklai nurodytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme arba nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – PAV). SAZ nustato asmuo, suinteresuotas vykdyti ūkinę ar kitą veiklą. Nesant nustatytos maksimalios SAZ sumažinimo ribos, gali būti atvejų, kai įstatyme nustatytas, pvz., 500 m SAZ dydis bus sumažintas kad ir 10 kartų – iki 50 m, o tai gali būti nepakankama, siekiant gyventojus apsaugoti nuo neigiamo poveikio sveikatai. M. Skritulskas siūlo nustatyti maksimalią (t. y. ne daugiau kaip 30 procentų nuo įstatyme nustatyto SAZ dydžio) ribą, iki kurios galima mažinti SAZ, atliekant planuojamos ūkinės veiklos PAV, taip pat nustatyti, kad SAZ mažinimas galimas tik tuomet, kai dar nėra išduotas statybos leidimo dokumentas. Kadangi PAV finansuoja ūkinės veiklos vykdytojas, neatmestina tikimybė, kad jis, būdamas suinteresuotas kuo mažesniu SAZ dydžio nustatymu, gali daryti poveikį PAV rezultatams, siekdamas nustatyti kuo mažesnį SAZ dydį. M. Skritulsko inicijuojama įstatymo pataisa siekiama, kad žmonių sveikatai pavojinga gamykla ar kitas taršus objektas neatsirastų tiesiai prieš gyvenamųjų namų langus.
|
|
