|
|
|
Parodą paskyrė Pasaulio tautų teisuoliams atminti
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki vasario 18 d. galima apsilankyti parodoje „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“, kuri parengta bibliotekai bendradarbiaujant su Pasaulio tautų teisuolių ainiais ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, taip pat architektu Tauru Budziu. Jis 2018 m. savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimą, – vienodu atminimo ženklu Tauras žymi teisuolių kapavietes, kenotafus ir atminimo įamžinimo vietas. Kretingos rajone šiuo ženklu 2019-aisiais T. Budzys pažymėjo Zofijos ir Prano Kasperaičių kapą Gargždelės, arba Salantų miesto, kapinėse, 2022 m. – Marijos Savickienės kapą senosiose Kretingos miesto kapinėse. Per kelerius pastaruosius metus atminimo ženklu architektui pavyko įprasminti daugiau kaip 300 žydų gelbėtojų atminimą visoje Lietuvoje. Ant antkapinių paminklų T. Budzio paliekamas atminimo ženklas yra žalvario lydinys, kuriame pavaizduotos susikibusios rankos, simbolizuoja pagalbą vienas kitam. Ženklo viziją sukūrė pats T. Budzys: 74 mm skersmens ir 4 mm storio ženkle, pagamintame iš specialaus žalvario lydinio, be pavaizduotų susikibusių rankų, iškaltos raidės A. A. (amžiną atilsį), taip pat lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis užrašas, informuojantis apie čia palaidotą Pasaulio tautų teisuolį. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vakar vakare atidarytos parodos idėja kilo iš noro padėkoti žmonėms, kurie Lietuvoje gelbėjo žmogiškumą. Parodoje „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ pristatyti 22 žmonės, apie kiekvieną jų yra pateiktas pasakojimas, koks tai žmogus, kuo užsiėmė, kiek žmonių išgelbėjo. Pagrindinis informacijos šaltinis – Yad Vashem instituto, pasaulinio Holokausko atminimo centro Izraelyje, duomenys. Parodoje pristatyti Pasaulio tautų teisuoliai – Lietuvos piliečiai, savo elgesiu įrodę, kad vienintelis svarbus dalykas yra moralė.
Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, kurie per Holokaustą nebūdami žydai ir nesiekdami pelno padėjo ir gelbėjo žydus. Šį statusą žmogui skiria „Yad Vashem“ institutas. Kriterijai, kuriuos turi atitikti teisuoliai, yra labai griežti. Lietuvoje per Holokaustą buvo nužudyta didžioji dalis čia gyvenusių žydų. Gaila ir gėda, kad buvo žmonių, kurie prisidėjo prie žydų žudynių. Vieni aiškino negalėję rinktis, turėję vykdyti valdžios nurodymus, kiti ieškojo būdų, kaip prisigrobti svetimo turto. Teisuoliai rado stiprybės atsispirti aplinkos ir valdžios spaudimui. Jie įrodė, kad galimybė pasirinkti visada egzistuoja. Nesvarbu lytis, amžius, socialinis statusas ar profesija – pasirinkti gali visi. Pagalba žydams vokiečių okupacijos metais buvo vienas rizikingiausių įmanomų poelgių. Bausmės už šią pagalbą okupuotose šalyse buvo skirtingos. Lietuvoje bausmė buvo pati griežčiausia – grėsė mirtis ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai. Nepaisant grėsmių, teisuolių moralė buvo stipresnė už baimę. Skaičiuojant procentais, Lietuva pagal teisuolių skaičių pasaulyje užima antrą vietą. Remiantis oficialiais 2023 m. „Yad Vashem“ duomenimis, Lietuvoje yra 924 teisuoliai. Šis skaičius kasmet auga dėl naujai atsirandančių parodymų. Daugelio teisuolių, žmonių, kurių drąsa ir poelgiai atrodo sunkiai įsivaizduojami, likimai po karo buvo tiesiog tragiški – dalis mirė tremtyje, kiti, netekę žemių, gyveno ties skurdo riba. Didžioji dauguma ėjo dirbti paskirtų darbų, kad išlaikytų savo šeimas.
„P. n.“ informacija
|
|
