Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kadenciją baigiantis meras vadovo duonos atsivalgė

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2018-07-27
Juozas Mažeika Kretingos rajono savivaldybei vadovauja dešimtmetį.

Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika kitąmet mero kėdę užleis savivaldybės gyventojų naujai išrinktam įpėdiniui šiame poste išsilaikęs visą dešimtmetį. Jis yra pirmasis Kretingos rajono savivaldybės meras, kurį per Lietuvoje 2015 m. kovo 1 d. pirmąkart įvykusius tiesioginius mero rinkimus išrinko patys savivaldybės gyventojai, o ne Savivaldybės taryba, kaip buvo iki tol. Iki rugpjūčio 10 d. meras atostogauja, nors darbotvarkė prieš atostogas buvo įtempta, jis surado laiko ir atsakė į „Pajūrio naujienų“ klausimus.

– Tiesioginiai merų rinkimai vertinami vienareikšmiškai. Yra teigiančių, kad rinkimai merus šiame poste padarė nepajudinamais, kad dėl to savivaldybėse sumažėjo demokratijos. Kaip tiesioginius mero rinkimus vertinate jūs?

– Tiesioginiai mero rinkimai, Savivaldybės tarybos, administracijos irgi darbui davė teigiamą poslinkį. Tą tvirtinu, lygindamas su ankstesnių metų patyrimu ir nesuasmenindamas. Iki tol savivaldybių tarybose buvo įprasta, kad politikai grupuojasi–persigrupuoja. Susidariusios naujos valdančiųjų grupės siekdavo turėti „savo“ merą. Tiesioginiai mero rinkimai stabilizavo Savivaldybės tarybos darbą. Dabar tas politikų judėjimas mero institutui nebėra toks reikšmingas, ypač pas mus Kretingoje, kur visą šią kadenciją taryboje turime tvirtą valdančiąją daugumą. Pradžioje susiformavusi stipri valdančioji koalicija (koaliciją sudaro 7 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, 7 – Lietuvos socialdemokratų, 3 – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir kadencijai įsibėgėjus prisijungę 2 Darbo partijos nariai, – aut. past.) esu tikras, kad liks iki kadencijos pabaigos. Be valdančiųjų paramos meras būtų silpnas. Aš tą paramą turiu.

– Ar tvirta valdančiųjų ir mero sąjunga nėra demokratijos procesų stabdys Savivaldybėje?

– Nemanau. Rajono lygmenyje politikos nedaug. Čia, taryboje, sprendžiami ūkiniai dalykai, klausimai. Nė vienas tarybos sprendimas nebuvo prastumtas valdančiųjų „buldozeriu“. Visi, taip pat ir esantys opozicijoje (opozicijai priklauso 3 Visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ atstovai, – aut. past.) tarybos nariai turi savo nuomones, kurias svarbu suderinti. Opozicija yra tas sargas, kuris neleidžia daryti kaip daugumai panorėjus, verčia išdiskutuoti sprendimų projektus, juos parengti kvalifikuotai. Klaidų pasitaiko, bet jos dažniausiai techninės.

– Ar nesilpna opozicija?

– Buvusi kadencijos pradžioje iširo. Vėliau, Antanui Kalniui palikus Lietuvos liberalų sąjūdį ir prisijungus prie „Kretingos krašto“ – Viliaus Adomaičio ir Dariaus Petreikio, jie trise sudarė „Kretingos krašto“ frakciją taryboje ir pasiskelbė opozicija. Opozicionieriai nusipelno komplimentų – be reikalo nešokinėja, o į argumentuotus jų siūlymus visada atsižvelgėme.

– Per kiekvienus Savivaldos rinkimus politikai rinkėjams pateikia programas, ką, gavę valdžią, jie darys, nuveiks. Kiek tos programos rinkėjams būna svarbios, žino tik jie patys, tačiau už politikų pažadus žmonėms daug svarbiau yra jų padaryti ir nepadaryti darbai.

– Galiu pasakyti, jog šios kadencijos valdančiųjų programą vykdome nuosekliai, tvarkingai: vienur sparčiau, kitur lėčiau, bet kryptingai. Programą parengėme vadovaudamiesi Savivaldybės strateginės plėtros dokumentais. Neprižarstėme neįgyvendinamų pažadų. Tikiu, kad ir būsimi tarybos nariai atsižvelgs į tuos svarbiausius, Savivaldybės strategiją nubrėžiančius dokumentus, praturtins juos naujais sprendimais. Bet tęstinumas – labai svarbu. Viliuosi, kad Savivaldybės valdžios siekiantys žmonės yra pasiekę tokią brandą. Neturėtume užsikrėsti centrinės valdžios pavyzdžiu, kai atėję ir kojų sušilti nespėję naujieji buvusius deda į šuns dienas.

Džiaugiuosi, kad šioje kadencijoje padarėme proveržį tvarkant gatves ir kelius. Taip pat statybose, kurias prognozavo kaip amžinas – bibliotekos, Sporto ir sveikatingumo komplekso. Tai pavyko, nes išskyrėme juos kaip prioritetus, o Savivaldybės finansinė padėtis leido šiems darbams skirti papildomai lėšų ir iš Savivaldybės biudžeto. Tačiau tam reikėjo tarybos supratimo, kad statybos spartės, jeigu prisidės ir pati Savivaldybė (bibliotekos, Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos didžia dalimi yra finansuojamos iš Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų, – aut. past.) Tai, kad skirstant biudžeto lėšas taryboje nebetampėme paklodės, bet susitelkėme į prioritetinius dabarties uždavinius, yra vienas didžiausių šios kadencijos tarybos pasiekimų. Kai pinigai iš Savivaldybės biudžeto, jie yra kaip iš savos kišenės. Iš VIP davė – gerai, nedavė – padejavome, o kai savo biudžeto pinigus „merkiame”, tokio atsainumo nelieka nė lašo. Tai stiprina ir atsakomybę dėl lėšų panaudojimo. Sėkmingai startavo bei toliau plėtojamas Savivaldybės ir gyventojų lėšų gatvėms, kiemams tvarkyti kooperacijos projektas. Šio projekto svarbus veiksnys vėlgi yra savo lėšos, šįkart ir iš gyventojų kišenės. Kai žmonės prisideda, jie ne tik rūpinasi atliekamų darbų kokybe, taip padėdami Savivaldybės specialistams, bet ir saugo sutvarkytas gatves kaip savo nuosavybę.

Kalbant apie nesėkmes, iki šiol kaltinu save, kad neįtikinau tarybos dėl dviračių tako į Palangą rengimo senuoju keliu, per Pryšmančius, kad pasidavėme Rimanto Skipariaus, kitų užgaidai taką tiesti palei Šiaulių–Palangos plentą. Taką per Pryšmančius seniai būtume turėję ir tai Savivaldybei nebūtų kainavę nė cento, nes Automobilių kelių direkcija pritarė šiam projektui be išlygų, buvo numatytos tam reikalingos lėšos. Tako įrengimui pritarė ir Vyriausybė. Beje mano, kaip mero darbe, tai buvo vienintelis kartas, kai tuometinis premjeras Andrius Kubilius Kretingos rajono savivaldybei aktualų klausimą svarstė Vyriausybės lygmeniu, man dalyvaujant Vyriausybės posėdyje. Tako palei magistralinį kelią tiesimas yra komplikuotas, iki šiol nesibaigia takui reikalingos žemės paėmimo iš apie 50-ies savininkų procedūros.

– Į merus nebekandidatuosite, tą esate jau ne kartą pasakęs ir viešai, tačiau aiškaus, argumentuoto atsakymo, kodėl taip nusprendėte, lyg ir negirdėjome.

– Pagrindinė priežastis, kodėl nekandidatuoju dar vienai mero kadencijai yra mano amžius. Aš per savo, darbo mero pareigose metus švelniai gnybau ne vienam 65-erių sulaukusiam seniūnui, kad reikia postą užleisti jaunesniems. Man jau 66-ieji eina, tad kitoje kadencijoje, jeigu vėl pavyktų laimėti rinkimus, vien prieš tuos žmones jausčiausi nepatogiai.

Ateina laikas, kai išminties, proto tokiam darbui gal dar užtenka, bet to veržlumo, minties polėkio jauni turi daugiau. Jie mažiau dvejoja, tūpčioja vietoje. Aišku, ir klaidų tikimybė didėja, bet klaidos irgi gali būti pažangos variklis. Prieini ribą. Tą ribą kiekvienas turime jausti individualiai, nes žmogus žmogui nelygu. Duok, Dieve, suprasti pačiam, kada turi pabaigti ir nesulaukti, kad kiti išspirtų.

– Buvo pasklidusios kalbos, kad jums yra paruošta statomo Sporto ir sveikatingumo komplekso direktoriaus vieta. Ar tai iš piršto laužta?

– Niekur į jokį vadovaujantį postą neisiu. Į Sporto komplekso direktoriaus kėdę nesitaikau. Dirbsiu gal kažką vis tiek.

– Kandidatai į merus vieni žinomi, kiti nuspėjami. Kaip rinkėjas, už kurį iš jų balsuotumėte?

– Pretendentų į šį valdžios postą visada buvo ir bus. Sunku vertinti jų galimybes jiems nepradėjus dirbti. Manau, kad merui yra svarbiausia gebėjimas sutelkti skirtingų pažiūrų žmones.

Šis gebėjimas svarbus ne vien pačiam merui, taip pat žmonėms, kurie čia dirba, ateina dirbti. Vienas iš blogiausių dalykų, kai dėl vadovo darbas žmonėms tampa kankyne. Daugiau negu pusė mūsų gyvenimo prabėga darbe. Prasti darbiniai santykiai, atmosfera žaloja žmonių sveikatą, kerta per psichiką.

– Dėl glaudžių santykių su administracijos direktoriumi sulaukėte priekaištų, mano turimomis žiniomis, netgi iš bendrapartiečių: esate konservatorius, o direktorius Virginijus Domarkas – socialdemokratas.

– Ir šios kadencijos kai kurie tarybos nariai nelabai supranta mero santykį su administracija. Mane ir direktorių neperskiriamais broliais dvyniais pavadina. Ar meras administracijos vadovą turi į šuns dienas dėti, viešai viens kitam į atlapus kibti? Rytmečiais, per pasitarimus būna visko, ir ginčai, diskusijos įsiplieskia, bet visuomenei tai kažin, ar būtina rodyti. Jeigu meras su administracijos vadovu neranda darbe darnos, aš sklandaus darbo neįsivaizduoju. Tarybos priimtus sprendimus gali įgyvendinti tik su administracija, visais jos skyriais vieningai siekiant užsibrėžto rezultato. Turime respublikoje pavyzdžių, kai meras nesutaria su administracijos direktoriumi, kaip antai Raseiniuose, kitur. Mano galva, tai prasti pavyzdžiai.

Naujokui šiame poste svarbu turėti patirties vadyboje. Darbo patirties Savivaldybės taryboje, administracijoje neturėjimas – nėra blogai, dargi atvirkščiai. Manau, jog šią patirtį turintys žmonės dažnai yra saistomi jau susidarytų stereotipų, yra didesnis pavojus, kad kopijuos pirmtakus, vengs kardinalių pokyčių.

– Ar reikėtų merams kadencijų?

– Nereikėtų. Nepritariu ir švietimo įstaigų vadovų kadencijoms, kai pagal vieną kurpalių keičiami visi. Kam keisti dirbančius gerai? Kvalifikuotas vadovas yra didelė investicija, kurią paleidžiame vėjais. Mažoje bendruomenėje rasti, išugdyti lyderius, o šiems – suburti darnią komandą, kai nėra didesnio pasirinkimo, nėra lengva. Ir štai, kai tas vadovas padaro viską, kad startuotų – stop, o atėjęs kitas – vėl nuo pradžios.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas