Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 0 %
Naktį11°C debesuotumas 80 %
Apklausa

Ar sodininkų bendrijose reikėtų uždrausti komercinę veiklą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata – iš darnos su gamta

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-06-01
Ekologišką gyvenimo būdą propaguojanti kosmetologė Regina Benetytė jau kurį laiką parduotuvėse neperka kosmetinių priemonių bei buitinės chemijos – visas reikiamas priemones ji pasigamina pati iš natūralių produktų.

„Kažkada konferencijoje įstrigo mintis, kad mūsų namai yra labiau užteršti chemija negu didmiesčių oras. Pritariu tam: juk buitinė chemija garuoja, mes ja kvėpuojame. Kai naikiname teršalus, tuo pačiu ja naikiname ir save“, – kalbėjo Padvariuose gyvenanti 38 metų Regina Benetytė, kuri įsitikinusi, kad ir daugiau žmonių, jei tik drąsiau pasikliautų savo vidiniais pojūčiais, išmoktų gyventi be prekybininkų siūlomų kosmetikos priemonių ir buitinės chemijos, nes viską pasigamintų patys namuose.

R. Benetytei sveikatos palaikymas ir stiprinimas neatsiejamas nuo kasdienio gyvenimo darnoje su gamta. Prieš daugiau kaip 5 metus pradėjusi pati gaminti kosmetikos priemones iš natūralių produktų, jau trečius metus R. Benetytė prekybos centruose nebeperka ir skalbiklių bei cheminių valymo priemonių ir vis labiau domisi tuo, kokios būtų maisto produktų, prisotintų įvairių cheminių priedų, alternatyvos.

„Tam, kad gyventum ekologiškai, tikrai nereikia daugiau laiko ar daugiau pinigų, kaip daugelis galvoja. Iš tiesų yra atvirkščiai – nebegaištu laiko parduotuvėse, o pasigaminti muilą, dantų pastą ar šveitiklį kriauklei užtrunku vos kelias minutes, tam panaudoju labai paprastus produktus“, – pasakojo R. Benetytė.

Perka trumpalaikę laimę

R. Benetytė teigė, kad ekologiškas gyvenimo būdas išlaisvina nuo prekybininkų reklaminių triukų, kurie taip įpainioja žmogų, kad jis tiesiog nebeįsivaizduoja gyvenimo be siūlomų prekių.

„Esame apgaudinėjami. Parduotuvėse siūloma produktų, pažymėtų „eko“ ar „bio“ ženklais, tačiau paskaičius etiketes, paaiškėja, kad tai neatitinka tikrovės. Tik kaina yra „ekologiška“ – dvigubai ar trigubai didesnė už įprastą, – kalbėjo R. Benetytė. – Esmė ta, kad dabar ekologija yra madinga, taigi iš to daromas verslas. Kai pagalvoji, koks absurdas: stovi fabrikai, pro kurių kaminus į gamtą metami teršalai, ir gamina „ekologiškus“ produktus, juos supakuodami į plastmasines pakuotes.“

R. Benetytė pastebi, kad žmonės praradę laimės pojūtį ir tiki, kad ją nusipirks kartu su naujomis prekėmis. „Bet tokia laimė labai greitai dingsta – kartais net nespėjus grįžti į namus, naujieji pirkiniai jau nebedžiugina“, – mintimis dalijosi pašnekovė, įsitikinusi, kad didžiuliu tempu gyvenanti ir į vartojimo kultūrą įsisukusi visuomenė griauna pati save.

Naudoja tik savo maišelius

Iš tiesų, pasakojo R. Benetytė, ekologijos esmė yra darna su gamta, iš jos semiantis sveikatą stiprinančių galių ir tausojant ją. Tai apima daug sričių – pradedant natūraliais produktais kasdienai, baigiant pastangomis kiek įmanoma sumažinti šiukšlių kiekį.

Pati R. Benetytė į parduotuvę keliauja tik nešdamasi savo pasiūtą ar numegztą pirkinių krepšelį, o neseniai ji prekybos centro kasininkę nustebino vietoj vienkartinio maišelio daržovių įsidėjusi į plonytės medžiagos maišelį, kurį pati atsinešė.

„Kasininkė paklausė, ar sverti kartu su tokiu maišeliu. Atsakiau, kad taip, juk medžiagytė tokia plonytė, kad beveik nieko nesveria, –pasakojo R. Benetytė, su šypsena prisipažinusi, kad nebijo kitiems pasirodyti keistuole. – Iš tiesų Lietuvoje dar nėra pakankamai daug galimybių sumažinti šiukšlių kiekio. Pavyzdžiui, prekybos centruose nėra sveriamų makaronų ar kruopų, kurių būtų galima įsipilti į savo atsineštą maišelį, kaip būna užsienyje. Nemanau, kad ilgą laiką laikyti kruopas supakuotas plastikiniuose maišeliuose yra gerai ir sveikatai naudinga.“

Išgirsti save

„Žmogui tereikia vadovautis savo vidiniais pojūčiais – jie padiktuos, kas jam yra geriausia, – drąsino R. Benetytė, kuri pastebi, kad žmonės kartais labiau pasikliauja kokiais nors moksliniais tyrimais, įrodančiais produkto naudą, negu savo savijauta. – Ar reikia kokių nors įrodymų, kad naminė duona yra sveikiau negu pirktinė? Juk užtenka vien jos paragauti.“

Taip pat iš pirmo žvilgsnio šokiruojančiai skamba ir tai, kad galima gyventi be buitinės chemijos – reklamos tarsi neginčijamą tiesą yra įteigusios, jog ji tiesiog būna, norint sunaikinti bakterijas ir mikrobus.

„Valiklį namams pasigaminu iš sodos, acto, citrinos ir alkoholio, šveitiklį kriauklei bei voniai – iš sodos, eterinių aliejų ir skysto muilo, kurį pasigaminu pati. Taigi pakanka vos kelių produktų ir nereikia pilnos spintelės įvairių cheminių valiklių, kurie kainuotų kur kas brangiau, – kalbėjo R. Benetytė, užtikrinusi, kad natūralios valymo priemonės yra ne mažiau efektyvios. – Seniau, būdavo, įėjus į patalpą nuo cheminių valiklių net kvapą užgniauždavo, pradėdavau kosėti, čiaudėti. Džiaugiuosi, kad dabar tokiomis medžiagomis mūsų šeima nebekvėpuoja.“

R. Benetytės teigimu, eteriniai aliejai turi antibakterinių, antivirusinių, priešgrybelinių savybių, tad juos labai tinka naudoti namų švarai palaikyti. Nors kokybiški eteriniai aliejai nėra pigūs, tačiau jų pakanka vos kelių lašelių, kad būtų gaunamas efektas. Taip pat eterinius aliejus R. Benetytė naudoja ir sveikatai stiprinti ar ligoms gydyti susirgus.

Skalbiklio pasigamina pati

„Nesuprantu, kodėl rūbams skalbti yra pamirštas ūkiškas muilas, kuris puikiais šalina dėmes ir yra visiškai natūralus produktas?“ – stebėjosi R. Benetytė, kuri būtent ūkišką muilą ir panaudoja, gamindamasi skalbiklį.

Sudėtingesnis uždavinys, pasakojo R. Benetytė, buvo surasti priemones baltiems skalbiniams – į jiems skirtą skalbiklį ji deda natrio perkarbonato, kuris skyla į nekenksmingus aplinkai junginius ir kurio galima įsigyti ekologiškų prekių parduotuvėse.

„Vietoj cheminio skalbinių minkštiklio įdedu citrinos rūgšties ir distiliuoto vandens. O malonų kvapą skalbiniai įgauna bedžiūdami saulėje ir vėjyje. Rūbų spintoje pakabinu maišelius su levandų žiedais“, – pasakojo R. Benetytė.

R. Benetytė jau seniai nevaikšto ir į kosmetikos parduotuves, nors ji pati yra kosmetologė. „Į parduotuves užeinu nebent iš smalsumo, pavyzdžiui, darau tyrimą, kokios medžiagos įeina į dantų pastos sudėtį. Jei surandu geros sudėties dantų pastą, tai jos tūbelė kainuos kokius 5 eurus. Aš tokią pasigaminu už 1 eurą“, – sakė R. Benetytė.

Ji kosmetikos priemonėms reikalingas medžiagas užsisako iš įmonių Prancūzijoje, kurių produkcija yra kokybiška ir kainuoja pigiau, negu Lietuvoje.

Lyg neišgyventų be parduotuvių

R. Benetytė pastebi, kad ir Lietuvoje kuriasi žmonių judėjimai, populiarinantys ekologišką gyvenimo būdą, neretai suorganizuojami kokie nors iššūkiai, pavyzdžiui, per tam tikrą laiką sukaupti kuo mažiau šiukšlių ir pan.

„Žinoma, tai yra žaidimai, bet gal kažkas už jų „užsikabina“ ir pakeičia savo požiūrį į gyvenimo būdą, tampa sąmoningesniais vartotojais. Aš savo požiūrio kitiems nebruku, bet mielai pasidaliju žiniomis, jeigu kas nors tuo domisi, klausinėja, – sakė R. Benetytė. – Aš manau, kad neužtenka tik žinoti, visuomet reikia ir pabandyti– kitu atveju, ko vertos tos žinios, kas iš to, kad jas turi? Pabandžius praktiškai ką nors pasigaminti, pamatysite, kad tai atima labai nedaug laiko.“

Anot R. Benetytės, informacijos apie ekologišką gyvenimo būdą yra labai daug, tereikia ją atsirinkti, pasirinkti tai, kas pačiam labiausiai tinka.

„Kartais atrodo, kad žmonės jaučiasi taip, tarsi uždarius parduotuves jie neišgyventų – liktų nesiprausę, nesitvarkę, nevalgę. Žmogus per daug išmintinga būtybė, kad nerastų išeities. Gyventi ekologiškai netgi apsimoka ekonomiškai – mažiau reikia pinigų įvairioms priemonėms, vadinasi, mažiau reikia ir dirbti, pasilikti darbe viršvalandžių, kad kažką įsigytum. O kur dar kūrybinio proceso džiaugsmas, kad kažką atradai ir sukūrei pats“, – sakė R. Benetytė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas