Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 1 %
Naktį3°C debesuotumas 17 %
Apklausa

Ar pritartumėte progresinių mokesčių įvedimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Gaivina atkurtojo Žiemos sodo istoriją

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-10-27
Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė (nuotr. viršuje) teigė, jog jai pavyko išsiaiškinti, kad nuo Žiemos sodo atkūrimo pradžios jame tebeauga buvusio technikumo bendruomenės pasodinti augalai: (nuotr. iš viršaus į kairę) fikusas, alokazija, monstera.

Rengiantis paminėti Kretingos muziejaus žiemos sodo atkūrimo 30-metį – šiai sukakčiai skirta paroda bus surengta lapkričio 16 d., muziejininkams šis metas – pats darbymetis: pagal galimybes ieškoma, kas dar turi istorinę praeitį menančių fotografijų ir kas dar atsimena, kaip buvo atkurta analogų Lietuvoje neturinti Kretingos dvaro oranžerija.

„Žiemos sodo istoriją gaiviname ir per atsiminimus tų, kurie padėjo atkurti sodą, o vėliau – jį puoselėjo. Man pavyko susitikti su buvusia Žemės ūkio technikumo dėstytoja Vida Mockevičiene, kuri telkė savo kolegas atsodinti Žiemos sodą, buvusia muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Joana Janulaitiene. Jos atsimena, kaip sodas buvo pildomas augalais ir kas iš jų yra išlikę iki šių dienų“, – kalbėjo Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Per tuos 30 metų nenunyko ir iki šiol Žiemos sode auga iki 15 m aukščio iškerojęs ir arboristų išgenėtas fikusas, išlikusios alokazijos, monsteros, strelicijos, tetrastigma. Šiek tiek abejonių yra dėl araukarijų – technikumo dėstytojai buvo tokią pasodinę, dar dvi augo vazonuose.

Anot J. Tertelienės, dabartinė araukarija, kuriai jau 4 kartus yra nupjauta viršūnė, J. Janulaitienės teigimu, yra pasodinta 1994-aisiais, o ne atkuriant sodą.

„Tarp sukulentų, iš kurių nuo sodo atkūrimo laikų veši tribriaunė karpažolė ir peruviniai stulpeniai, auga ir opuncija. Ar tai ta pati, kurią pasodino technikumo dėstytojai, – neaišku, bet kad mūsų turima opuncija yra pirmosios „vaikas“, tai tikrai, – neabejojo Gamtos skyriaus vedėja, kurios pastebėjimu, per 30 metų geriau išsilaikė būtent stambiausi savo apimtimi, ūgiu, vešėjimu Žiemos sodo augalai. – O su fikusu – atskira istorija: V. Mockevičienė teigė, jog jį pasodinę laikinai, kai į technikumą turėjo atvažiuoti komisija ir reikėjo kuo greičiau pasodinti augalų, kad nebūtų vien juoda žemė. Fikuso vietoje pagal S. Knyvos projektą turėjo būti palmė, bet gyvenimas įnešė savų korekcijų.“

J. Tertelienė apgailestavo, jog Kretingos muziejui nepavykę rasti duomenų, kokie augalai augo grafų Tiškevičių laikais – apie juos galima spėti iš negausiai išlikusių fotografijų, kurios liudija, kad tuomet sode augalai buvo žemesni, gal todėl, kad jauni, ir nesiekė antro aukšto balkonų – juose buvo įkurdintos palmės, nebuvo svyrančių augalų kaip dabar.

„Rietavo Oginskių dvaro muziejininkams pasisekė labiau: jie surado sąrašą augalų, kurie puošė šio dvaro oranžerijas. Jos buvo suskirstytos skyriais: palmių, azalijų ir kamelijų. Oginskių dvare augo 12-14 m aukščio palmės, 8 metrus siekiantys fikusai, kordilinos, dracenos, lauramedis, lauravyšnės, japoninės kriptomerijos, araukarijos, japoninė fatsija, fuksijos, valgomasis kiaušvis – tokį dabar turi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto oranžerija, orchidėjos, monsteros, – išvardino J. Tertelienė. – Kadangi Tiškevičiai draugavo su Oginskiais, galima įtarti, kad jie keitėsi arba iš kitų šalių atsiveždavo tų pačių augalų, vadinasi, jie tokie galėjo augti ir Kretingos dvaro Žiemos sode.“

Atkuriant sodą nebuvo laikytasi autentiškumo, tik oranžerija buvo išplėsta iki pradinio jos dydžio. Žiemos sodas dabar atrodo visai kitaip, negu jo įkūrimo pradžioje: palyginti leidžia Kretingos muziejaus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėjos Jolantos Klietkutės surasti autentiški Tiškevičių oranžerijos brėžiniai, pagal kuriuos galima matyti, jog kitaip buvo suprojektuoti vandens telkinukai, padaryta daugiau takelių.

„Ne visur laikomės ir atkurto Žiemos sodo projekto – augalai sodinami atsižvelgiant į natūraliai krentančią šviesą, dirbtinį apšvietimą: štai po laiptais turėtų būti „pakištos“ žydinčios pelargonijos, bet tai – nerealu, todėl ta vieta apsodinta pavėsio nebijančiais augalais“, – detalę atskleidė J. Tertelienė.

Žiemos sodo augalais, kurie veši 700 kv. plote, kasdien rūpinasi 3 muziejaus darbuotojos Eleonora Ranciuvienė, Liuda Kanarskienė ir Irma Barkuvienė – juos valo nuo dulkių, geni, išskina nužydėjusius žiedus ar padžiūvusius lapus, persodina, gina nuo ligų ir kenkėjų. Augalams palaistyti vienu sykiu moterys išlaisto apie 2 tūkst. litrų vandens, kurį sunešioja laistytuvais. Žiemą augalai laistomi kartą per savaitę, vasarą – dukart, o per didžiuosius karščius, kada popiet temperatūra Žiemos sode įkaista ir iki 30-40 laipsnių, augalus tenka palaistyti ir dažniau. Kol Žiemos sodo baseinėlyje nebuvo apgyvendinta žuvų, vandenį moterys sėmė iš jo. Dabar vanduo imamas iš vandentiekio, ir vandenį tenka panėšėti ilgesnį kelią.

Neilgai trukus Kretingos muziejaus Žiemos sodo ekspozicija lankytojams bus pateikta, pasitelkiant inovatyvius sprendimus: lankytojai, naudodamiesi planšetais – jų bus nupirkta 5, patys taps sau gidais ir galės gauti visą informaciją apie Žiemos sode auginamus augalus – tereikės paspausti skaičių, kuriuo pažymėtas augalas, ir visos žinios – kaip ant delno. Taip pat bus sukurti 2 žaidimai apie nuodinguosius augalus bei jų antonimus ir naudinguosius augalus. Projektą inovatyvioms technologijoms Žiemos sode diegti finansuoja Kretingos rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba, tam skyrusios per 10 tūkst. Eur.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas