Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 1 %
Naktį3°C debesuotumas 17 %
Apklausa

Ar pritartumėte progresinių mokesčių įvedimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kolekcionieriaus vizijoje – šunų muziejus

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-09-15

„Jeigu palangiškis dailininkas Vytautas Kusas kolekcionuoja šunų skulptūrėles, tai kodėl negaliu to daryti ir aš?“ – šmaikštavo Medvalakio sodininkų bendrijoje gyvenantis Kazimieras Karpas, rodydamas daugybę įvairaus dydžio savo keturkojų.

Kazimieras ir Rita Karpai su savo augintiniais elgiasi kaip su geriausiais draugais.

Už pudelį – tūkstantis litų

Iš viso Kazimieras sakė jų turįs per 1 tūkst. 300. Tiesa, kol kas dauguma „gyvena“ kartoninėse dėžėse ir dienos šviesą išvysta tik svečiui atėjus, mat namuose nėra erdvės visiems eksponatams išdėlioti.

„Buvau sykį nuvažiavęs į Kretingos rajono savivaldybę prašyti patalpos, kurioje atidaryčiau šunų muziejų. Sakiau, vaikams visa šeima galėtume vesti ir edukacinius užsiėmimus. Mokyklinukai žino valstybes, sostines, gyventojų skaičių, kuriam gi neįdomu būtų sužinoti, iš kurios pasaulio šalies patinkantis keturkojis kilęs, kokios jo charakterio savybės?“ – svarstė Kazimieras ir pridūrė, jog apie tai jis be sustojimo galėtų pasakoti. Savivaldybė patalpas pasiūlė, bet, deja, per toli – Salantuose. Jam, neįgaliam pensininkui, sudėtinga būtų ten nukakti. Palauks, gal ir Kretingoje kokia vieta ilgainiui atsiras, juolab kad, anot jo, vicemerė Danutė Skruibienė apie tai kalbėjusi geranoriškai.

Kazimieras atviravo su garsiu palangiškiu dailininku dėl žmogaus draugais vadinamų gyvūnų skaičiaus seniai nebekonkuruojantis – esą entuziazmą pristabdė sunki liga, iš kurios pavyko išsivaduoti. „O ir kam man to lenktyniavimo reikia? Menininkui – savi reikalai, man – savi“, – porino. K. Karpo šuniukai ir taip, sakė, išsiskiria verte, nes, ko gero, kolekcijoje nerasi nė vieno, pagaminto iš pigios medžiagos. Kai kurie – rankų darbo, vienetiniai, pirkti užsienio ar Lietuvos antikvarinėse parduotuvėse.

„Štai už šį „draugelį“ tūkstantį tuomet dar litais sumokėjau, grįžęs namo, žmonai bijojau pasisakyti“, – mostelėjęs įspūdingo pudelio pusėn, juokėsi Kazimieras.

„Iš tikrųjų būdavo, kad vos tik turės kokį litą, – tuoj puls šunų skulptūrėlės pirkti. Jau kartais ir supykdavau dėl to“, – atviravo Rita Karpienė.

„Užtat, kai atradau šį pomėgį, mečiau šnapsą gert, kaip madinga buvo rusų laikais. Dirbant Oro uosto milicijoje, visko pasitaikydavo“, – prisipažino vyras.

Kazimieras Karpas su itin brangiai kainavusiu pudeliu.

Įtaką padarė žurnalas

Bet sovietiniai laikai kai ką ir gero davę – pavyzdžiui, tuomet susipažinęs ir vedęs Ritą, anot jo, – gražiausią Šventosios mergaitę, kurią, anksčiau dirbusią savo kavinėje, prie šunų taip pat pavyko pripratinti. Tiesa, labiau prie gyvų. Šiandien po Karpų kiemą amsėdami laksto jų koks 10. „Priklausom Lietuvos kinologijos centrui, įsteigėm škotų bei jorkšyro terjerų veislyną, o prieš 6 -7 metus prie namų atidarėm dar ir šunų kirpyklą“, – patikslino ši.

Verstis šiais verslais, tapusiais šeimos pragyvenimo šaltiniu, Karpus paskatino parduotuvėje atsitiktinai pamatytas žurnalas, kuriame aptiko straipsnį apie gražiausius Pabaltijo šunis. „Vakare pirmasis kilmingas škotų terjeras iš Mažeikių jau buvo pas mus, vienuolika metų išgyveno“, – pasakojo Rita. Kitą tokios pat veislės šunį už 2 tūkst. 300 Eur įsigijo pardavę automobilį ir dar kelis šimtus prisidėję iš santaupų. Vėliau nusipirko vieną jorkšyrą, kuriuo nepasidalijo, tad netrukus prireikė antro...

Apie šunis jie skaitė daug literatūros, domėjosi internete, dalyvaudavo parodose, kuriose dažniausiai pelnydavo antrąsias vietas, nors visada manė, kad buvo verti aukštesnių.

Pirmąjį padovanojo garsus dėdė

Kirpti parodoms šunis, proceso metu su jais elgtis itin švelniai R. Karpienė išmoko iš meistrės Rygoje, to išmokė ir vyrą. „Dabar aš esu profesionalus šunų laikytojas“, – pokštavo šis.

Sutuoktinių pora pasakojo kerpamiems šuneliams nuraminti kartais niūniuojantys ir dainas.

„Žinokit, tai veikia“, – teigė jie. Galbūt dėl to ir klientų netrūksta. Pačių pradėtame sąsiuvinyje „Viskas apie šunis“ Karpai renka ir į kirpyklą užsukusių šunų augintojų pastabas. „Smagu, kad daugelis mums dėkoja ir linki gero“, – atviravo Rita.

Kirpykla įrengta namo pirmame aukšte. Čia, spintoje po stiklais, taip pat pilna šunų skulptūrėlių.

O juk viskas prasidėjo nuo vienos – tos, kurią prieš daug metų Kazimierui pačią pirmąją iš Indijos parvežė jo tikrasis dėdė Mosėdžio akmenų muziejaus įsteigėjas Vaclovas Intas. Tas šunelis buvo pagamintas iš kaulo. Paskui keletą spalvotų, kokių Lietuvoj nebuvo matęs, K. Karpas nusipirko Kaliningrade. Nuo tada jo kolekcija vis pilnėjo – šuniukų parsiveždavo pats iš įvairių kelionių, dovanodavo ir sūnūs, ir draugai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas