|
|
|
Miesto šventė – tradiciška, tik pagardinta užsieniečių pasirodymais
Šių metų Kretingos miesto šventė buvo žemaitiška, tačiau kartu labai užsienietiškai europietiška, su lietuviškais pagraudenimais ir tarybinės pompastikos prieskoniu, kinų prekėmis ir šventės svečiams per brangiais lietuviškais gaminiais. Prasidėjusi dar savaitės pradžioje gabių moksleivių apdovanojimais, savaitgalį miesto šventė pasiekė atomazgą nesibaigiančiais liaudies šokiais ir vėluojančiais koncertais.
Miesto šventė sunkiai įsivaizduojama be mugės miesto aikštėj. Šiais metais amatininkų ir prekeivių, norinčių pasirodyti mugėje, atsirado nedaug. Vietos aikštėje liko ir vaikiškoms mašinytėms pasivažinėti, ir porai alaus palapinių pastatyti. Dėl mugės lankytojų dėmesio varžėsi kinų gamybos blizgučiai ir čia pat amatininkų gaminami vienetiniai tradiciniai gaminiai. Naudos buvo ir vieniems, ir kitiems, tačiau prekybininkai skundėsi, kad visi kaip į parodą susirinkę. O štai pensininkė kretingiškė Jadvyga Vainauskienė buvo nusiteikusi optimistiškai. „Juk dirbame ne dėl pinigų. Mugėj dalyvauju, kad nepasenčiau, nuotaiką sau pasikelčiau. Gerai tokiose šventėse „babulencijoms“ prasivėdinti ir dar vieną kitą litą užsidirbti“, - juokėsi kilimus iš medžiagų atraižų audžianti moteris. Šalia šurmuliuojančios mugės šventės dalyvius ir svečius tradicinėmis kalbomis sveikino miesto politikai ir užsienio svečiai. Kai kuriems iš jų atsirado vertėjai, o kitų svečių kalbų šventės organizatoriai nusprendė neversti. Kretingoje turbūt visi supranta rusiškai. Trimis šūvių salvėmis šventę pagerbė jungtinė Lietuvos ir kitų užsienio šalių senovės karių rikiuotė. Jų šūviai buvo skirti Lietuvai bei Žemaitijai, Kretingai bei jos įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui ir draugystės tiltams, jungiantiems geros valios žmones. Jų šių metų šventėje susirinko ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Čekijos, Švedijos ir Rusijos. Svečiai savo programų ištraukas pristatė miesto aikštėje, o vakare tais pačiais šokiais linksmino susirinkusiuosius Kretingos vasaros estradoje. Iki vakaro turėjusi trukti mugė baigėsi vos popiet, tad aikštėje liko pakankamai vietos septyniems antikvariniams automobiliams. Jais Kretingos vadovai ir kitų šalių politikai iškilmingai buvo nuvežti į vasaros estradą. Iš prabangių senovinių automobilių, kuriuos delegacijai paskolino kretingiškiai, klaipėdiečiai ir bendrovė „7 nuomos“, paskos žygiavo visi šventės meninės programos dalyviai – šokėjai, dainininkai, muzikantai. Menininkai savo ilgas programas demonstravo retai ant vasaros estrados suolų sėdintiems žiūrovams. Daugiau jų būriavosi prie spragintų kukurūzų, alaus bokalų ir eilės biotualetų. Šiais metais jų pastatyti daugiau nepagailėta. Tačiau kaip ir kasmet – jų trūko. Vėlų vakarą ištęstos programos žiūrovų padaugėjo. Vieni jų nuobodžiavo medžių paunksmėse, dar kiti audringai šventė artėjančias Antanines. Aktyviausi žiūrovai buvo vaikai – jie mielai trypė kartu su liaudies šokėjais, o šventės vedėjams paprašius tėvelių iš scenos išsivesti vaikus, suklususiųjų neatsirado. Nekantriausiai žiūrovai laukė šventės kulminacijos – folkroko grupės „Žalvarinis“ pasirodymo ir skambiai išgirto lazerių šou. Kretingiškiai vėlavusiu „Žalvariniu“ nebuvo itin sužavėti. Po lazerių šou atsirado tokių, kurie sakėsi taip ir nesupratę, į kurią pusę garsieji lazeriai švietė. Vis dėlto daugelis kretingiškių savo miestą pagerbė atsipalaidavę ir patenkinti. Ir ne vien kretingiškiai iškilmingai paminėjo Kretingos tapimą miestu. Po parką smagiai šlitinėjo tautiniais rūbais apsirengę užsieniečiai. O vienas čekas atsidūrė policijos akiratyje dėl sulaužyto žandikaulio. Svečiai kantriai stebėjo ilgą meninę programą ir tikino, kad šventė šiais metais ne ką prastesnė negu kitais metais – nes netrūko šokių ir alaus.
|
|
