|
TEP GYVENDAMS NEPRALUOBSI
Bova tuoks Vacis, niekam tėkės, Nu pasaulė acėlėkės. Sava kailie nasėtvierė – Kuožna dėina šnapšė gierė. Rimta darba ka nedėrba, Gret i valkata pavėrta. Po kaimali slompiniejė Ė pavuoktė ku veiziejė. Gruobė vėskou kap patrakės, Nasėtvierė kėrve, šakės... Je kou nuors tėk pačėpnuojė, Tas kap paukštis noplasnuojė. Nuors ė teisėnuos, melava, Bet priejė lėipta gala. Vėsė žmuonės sožėnuojė, Vuoktus daktus kor kavuojė. Vacis šiaušies kap erielis, Kad nekalts ons avinielis. Nepavyka ėšsėsoktė Ė nu buobas gava loptė. Daba akiu nier kor dietė – Svėlėn žondus baisė gieda. Žėla plauka sosėlaukės, Vuoktas daktas negal džiauktėis. Kas ne tava, nerek imtė – Vagont garbie praded švinktė. Tep gyvendams nepraluopsi – Plėks kap žiuogs dirvalie šuoksi. Sena patarlie jok saka: Vėsė golsemuos i graba. Tad pamėslyk bent priš smerti – Sava šėrdė kap atversi.
Juozas MAKSVYTIS
|