|
|
|
Valgyk sveikai ir žaliai!
Kretingoje gyvenančios devyniolikmetė Marija Griciūtė ir aštuoniolikmetė Martyna Kubiliūtė jau daug metų yra vegetarės ir teigė, kad tai jau tapo jų gyvenimo būdu. Tačiau Kretingos ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė perspėja, kad vegetarinė mityba - tik ne visiems, ir labai svarbu, kad kiekvienas žmogus pasirinktų tokį valgiaraštį, kuris būtent jam būtų geriausias.
Einant tėvų pėdomis Marija ir Martyna yra Pranciškonų gimnazijos dvyliktokės, pusseserės. Marija vegetarė yra jau apie 8 metus, o Martyna – apie 5-erius. Merginos atsisakė valgyti mėsą, nes šeimoje taip buvo priimta. „Tėvai tapo vegetarais, kai būdami maždaug 25 metų dalyvavo sveikatos stovykloje, kurioje buvo pasakojama apie sveiką gyvenimo būdą. Pirmiausia tėtis pabandė atsisakyti mėsos, vėliau – ir mama. Ir taip abu tapo vegetarais. Iš jų ėmiau pavyzdį, nes mama labai domisi sveiku gyvenimo būdu ir aš pasitikiu jos patarimais“, – pasakojo Marija. Panaši ir Martynos istorija: „Mano močiutė nevalgė mėsos, nes turėjo sveikatos problemų. Todėl aš, gyvendama kartu su ja, prie jos prisitaikiau ir mėsos nevalgiau kartu. Gal todėl, kad net nebuvo mėsos poreikio. Mėsa nėra reikalinga žmogaus organizmui, ji tik jį apsunkina. Be to, man gaila gyvūnų. Dabar net nesinori mėsos. Nors ir neprisimenu skonio, bet paragauti nenorėčiau“. Tačiau abi merginos juokiasi ir pritariamai susižvalgiusios prisipažįsta, kad vasarą šašlykai labai skaniai kvepia. „Bet mums ir kvapo užtenka“, – tikino pašnekovės. Subalansuota mityba „Mūsų dienos meniu yra paprastas, kaip ir visų: pusryčiai, pietūs, vakarienė. Valgome sriubas, žuvies patiekalus, miltinius patiekalus, pavyzdžiui, blynus, makaronus, žiemą – ir konservuotas daržoves, kurias užsiauginame vasarą ir užsikonservuojame. Nemanome, jog tai yra brangiau negu valgyti mėsiškai. Juk mes nevalgome tik mėsos, o visa kita valgyti galime“, – pritardamos viena kitai kalbėjo Martyna ir Marija, patikindamos, kad visas medžiagas, kurios yra mėsoje, jos gauna valgydamos žuvį, daržoves. Vaikų ligų gydytoja Laima Valantiejienė teigė, jog subalansuoti vegetarinę mitybą, kad netrūktų reikalingų medžiagų, yra labai svarbu – kitaip galima sulaukti rimtų sveikatos problemų. „Nevalgant mėsos produktų, rizikuojama susirgti anemija (mažakraujyste). O besivystančiam paauglio organizmui būtinai reikia baltymo ir geležies, kurio daugiausia yra mėsoje“, – teigė. L. Valntiejienė. Vegetarizmas populiarėja Merginos teigė, kad Lietuvoje daugėja vegetarų – tai jos pastebėjo dalyvaudamos masiniuose renginiuose, pavyzdžiui, Pasaulio jaunimo dienose ar Lietuvos jaunimo dienose šią vasarą. „Ten buvo atskira eilė vegetarams, jiems parengtas kitas meniu. Nebėra taip, kaip anksčiau, kai vegetarai buvo ignoruojami“, – teigė pašnekovės. Marija mano, kad vegetarų daugėja, nes pasaulis tobulėja ir vis daugiau žmonių sužino apie vegetarizmo naudą. „Be to, mūsų organizmai šiais laikais ir taip patiria labai daug neigiamų veiksnių iš aplinkos, todėl sąmoningai mąstantys ir savo sveikata besirūpinantys žmonės stengiasi įdėti pastangų į tai, ką jie gali padaryti dėl geresnio savo gyvenimo“, – kalbėjo Marija. Martyna pritarė, kad vegetarizmas yra kur kas sveikesnis gyvenimo būdas. „Vegetarizmas yra geras pasirinkimas, nes dėl maisto nėra žudomi gyvūnai. Pateiksiu iškalbingą faktą: javais užsėtas laukas baltymų duoda trisdešimt kartų daugiau, negu banda karvių, kurioms tie grūdai sušeriami“, – teigė Martyna. Gydytoja Laima Valantiejienė mano, kad vegetarizmas populiarėja todėl, kad tai tapo mada. „Tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas, bet aš to nepropaguoju“, – teigė L. Valantiejienė. Ar būtina konsultuotis su daktaru? Prieš imdamosi vegetarinės mitybos Martyna ir Marija dėl savo sprendimo su daktarais nesitarė. „Esu sveika ir neturiu jokių problemų dėl mėsos nevalgymo“, – sakė Martyna.
Marija jai pritarė: „Pati sureguliuoju savo mitybą taip, kad visada gerai jausčiausi“. Tačiau vaikų ligų gydytoja L. Valantiejienė įsitikinusi, jog norint tapti vegetaru konsultuotis su gydytoju yra būtina. „Norint atsisakyti mėsos, pirmiausia reiktų pasidomėti, pasikonsultuoti su šeimos daktaru: ar staiga pereiti prie vegetarinės mitybos, ar po truputį, ką daryti, kad nebūtų silpna, neatsirastų virškinimo problemų, – teigė L. Valantiejienė. – Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į savo organizmą, ypač jei sergama kokiomis nors ligomis.“ Mėsa – žmogaus priešas? „Mėsą būtų galima pakeisti soja. Bet, manau, reiktų ją vartoti atsargiai, nes natūralios sojos dabar jau beveik nėra, ji modifikuota. Mėsą galima pakeisti žuvimi, tačiau dalis vegetarų net žuvies nebevalgo“, – sakė L. Valantiejienė. Marija ir Martyna sakė, kad bičiuliai kartais iš jų draugiškai pasijuokia, pavadindami žolėdėmis, tačiau dėl to jos nepyksta. „Žinome, kad jie juokauja. Tačiau jeigu piktai kas nors atsiliepia apie vegetarizmą, mes atsakome išvardindamos mėsos trūkumus. Mėsos produktai teikia energijos, tačiau apsunkina organizmą, yra sunkiau virškinami, todėl maistas organizme greičiau pūva, nuo mėsoje esančių nereikalingų riebalų užsikemša kraujagyslės“, – mėsos trūkumus vardijo dvyliktokės. Laisvalaikį Marija ir Martyna leidžia kaip ir visi paaugliai: šoka, sportuoja. „Stengiamės derinti laisvalaikį su savo gyvenimo būdu“, – teigė merginos, savo ateitį siejančios su tiksliaisiais mokslais.
Sandra URBONAITĖ
"P. n." akademijos narė
|
|
